- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-442-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11299-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. T. K.
- Atsakovas
- Sodininkų bendrijai „Saulėtekis“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės D. T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas civilinėje byloje Nr. 2-14763-803/2012 pagal ieškovės D. T. K. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Saulėtekis“ dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais SB „Saulėtekis“ ataskaitinio susirinkimo priimtus sprendimus Sodininkų bendrijos narės D. T. K. atžvilgiu, nurodytus 2012-07-21 Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ narių susirinkimo protokolo 1 p., 3 p., 3.1. pap., 3.2.1. pap., 3.2.2. pap., 3.3 p. Reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ 2012-07-21 ataskaitinio susirinkimo priimtų Sodininkų bendrijos D. T. K. atžvilgiu sprendimų, nurodytų 2012-07-21 Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ narių susirinkimo protokolo 1 p., 3 p., 3.1. pap., 3.2.1. pap., 3.2.2. pap., 3.3 p., vykdymą.
Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų šiurkščiai pažeisti ieškovės pensininkės, kuri vasarą gyvena Sodininkų bendrijoje esančiame name, interesai. Nuo 2012-08-21 ieškovei atjungus vandenį į jos žemės sklypą, ji patirtų žalą ir didelius nepatogumus, pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas, jei teismas priimtų sprendimą, kuriuo patenkintų ieškovės reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeisti ieškovės, pastoviai gyvenančios Vilniuje, Mildos g. 5-38, interesai, nes vanduo į ieškovės žemės sklypą Nr. 51 laistymo sezono metu niekada nebuvo ir nėra atjungtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė nepatyrė ir nepatiria dėl bendrijos veiksmų nei žalos, nei jokių nepatogumų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovės D. T. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nustatė, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ 2012-07-21 ataskaitinio susirinkimo priimtų Sodininkų bendrijos D. T. K. atžvilgiu sprendimų, nurodytų 2012-07-21 Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ narių susirinkimo protokolo 1 p., 3 p., 3.1. pap., 3.2.1. pap., 3.2.2. pap., 3.3 p., vykdymo sustabdymą – iš esmės prašo pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (ieškovės reikalavimas visiškai sutampa su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis), tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti pasisakoma dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes tai iš esmės pažeistų šalių lygiateisiškumo ir kitus civilinio proceso principus (CPK 12,13,17 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, reikšdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo priimtų sprendimų, išdėsto aplinkybę, kad įgyvendinus vieną iš atsakovo sprendimų – atjungti vandenį, ji patirtų žalą ir didelis nepatogumus. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad sodo vanduo atitinka geriamojo vandens savybes ir ji vandenį naudoja būtiniems poreikiams tenkinti. Įvertinęs ieškovės ieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad iš jų negalima spręsti dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, todėl jis savo iniciatyva negali keisti suformuluoto reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir spręsti dėl kitokio ieškovės galimo teisių pažeidimo gynimo būdo. Ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas, teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje, kurioje atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovo sprendimą atjungti vandenį. Nurodo, jog kiekvienam suprantama, jog vanduo yra naudojamas ne tik gerti, bet ir elementarių higienos poreikių tenkinimui (CPK 182 str. 1 d.).
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones atsakovui tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.
Be to, proporcingumo principas reikalauja taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet neapsunkintų proceso dalyvio, kurio atžvilgiu yra taikomos, labiau negu būtina sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslui pasiekti.
Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė ginčija tik dalį skundžiamos nutarties – kurioje atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovo sprendimą atjungti vandenį. Apeliantės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovo sprendimą atjungti vandenį, iš esmės atitinka CPK 145 str. str. 1 d. 6 p., kuriame numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Taigi, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės priemonės, kurių paskirtis užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti.
Apeliantė nurodė, jog atjungus vandens tiekimą į jos žemės sklypą, ji patirtų žalą ir didelius nepatogumus, nes vasarą ir kitu laikotarpiu, kuomet nereikia patalpų šildyti, ji gyvena jai priklausančiame sodo namelyje ir naudoja vandenį savo įvairių poreikių tenkinimui, maisto ruošimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokiu atveju nutraukus vandens tiekimą apeliantės sklypui, apeliantė patirtų didelių nepatogumų. Pažymima, kad nors ieškovė šaltuoju metų sezonu nuolat negyvena sodo name, tačiau tai nereiškia, jog ir ne nuolat gyvenant jai nuosavybės teise priklausančiame sodo name, vanduo nėra būtinas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų sistemos Liteko, teismo posėdis pirmosios instancijos teisme paskirtas tik 2013-03-05, todėl bylos nagrinėjimas teismuose gali užsitęsti, taigi, ieškovei gali atsirasti poreikis naudotis vandeniu, o atsakovui įgyvendinus ginčijamą sprendimą, ji patirtų neigiamus padarinius. Kita vertus, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pritaikius šias laikinas apsaugos priemones jo padėtis būtų neproporcingai apsunkinta.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra tenkintinas, nutartis iš dalies keistina (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.4 p., teismas
nutarė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies ir sustabdyti Sodininkų bendrijos „Saulėtekis“ 2012-07-21 ataskaitinio susirinkimo priimtų Sodininkų bendrijos D. T. K. atžvilgiu sprendimo 3.2.1. pap., vykdymą iki civilinėje byloje Nr. 2-14763-803/2012 įsiteisės teismo sprendimas.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.