Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovo atstovui Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. Individualios įmonės skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjos atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir KTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-10, 11-13, 14-16).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš Komisijos byloje (Komisijos byla, b. l. 1-43) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja KTM krovinių poste, naudodamasi Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis, 2009-12-29 deklaravo Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai (tranzito lydintis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) lengvąjį automobilį FORD FOCUS (2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Procedūros vykdytojas – V. S. IĮ. Minėtas lengvasis automobilis paskirties įstaigai (Vaidotų geležinkelio postas) turėjo būti pateiktas iki 2010-01-06. Muitinio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti buvo pateikta UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“ vienkartinė garantija Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tačiau muitinė negavo NCTS priemonėmis patvirtinimo, kad minėtas lengvasis automobilis pateiktas paskirties įstaigai, todėl apie tai 2010-02-04 raštu Nr. (LM18)-20/14-1857 informavo pareiškėją ir paprašė pateikti tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja dokumentų, kuriais remiantis būtų galima užbaigti minėtą Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą, nepateikė.

KTM, atlikusi tyrimą dėl neužbaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros pagal T1 deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-12-29) ir negavusi įrodymų, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjai sprendimu įregistravo 1 390 Lt muito, 3 211 Lt PVM, 120 Lt PVM delspinigių ir paskyrė 460 Lt baudą.

MD, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl KTM sprendimo, sprendimu KTM sprendimą patvirtino.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl MD sprendimo, sprendimu MD sprendimą paliko nepakeistą.

Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjos vykdytą Bendrijos/bendrąją tranzito muitinės procedūrą pripažino neužbaigta bei apskaičiavo jai papildomus mokesčius, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“ (spalis-gruodis, 2009 m).

Pareiškėja muitinei nepateikė nepriklausomo turto vertintojo parengtos ginčo automobilio vertinimo ataskaitos, kurioje būtų įvertinti automobilio sužalojimo pobūdis, apimtis, jų įtaka automobilio vertei.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduoda eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str., ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 str. 2 d. a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d.). Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. reglamentuojama, jeigu importuojamų prekių muitines vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 p.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 8 p. nustatyta, kad dėl skirtingo naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai automobilyje įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą, pateiktą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojai pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, sąskaitą faktūrą arba sutartį (kontraktą) ir pan.) apie jų importuotų tapačių ar panašių naudotų automobilių sandorio vertes.

Bendrijos muitinės kodekso 92 str., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitines įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal minimo kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Ginčo atveju – pareiškėja. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d., skolininku laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p. ir 2 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su jomis įformintos muitinės procedūros taikymu. Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 361 str. nustatyta, kad procedūros vykdytojas paskirties įstaigai turi pateikti prekes ir tranzito deklaracijos 4 bei 5 egzempliorius. Vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 363 str., paskirties įtaiga deklaracijos 5 egzempliorių nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo muitinės procedūros pabaigos, grąžina išvykimo valstybės narės muitinei. Minimų nuostatų 365 str. reglamentuojama, jei muitinė per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos negauna atitinkamo patvirtinimo apie procedūros užbaigimą, ji apie tai informuoja procedūros vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra užbaigta. Pagal minimo straipsnio 3 d., turi būti pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopija ar fotokopija (pastarosios turi būti patvirtintos jas išdavusios institucijos). Kopijų arba fotokopijų tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Taigi, nurodytų teisės normų sisteminė analizė teisėjų kolegijai suponuoja, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo galėjo pripažinti tranzito procedūrą užbaigta tik pagal tokius įrodymus, kurie atitinka Įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, kad procedūros vykdytoja – pareiškėja – nei iki muitinės nustatyto termino, nei vėliau nepateikė muitinei tinkamų dokumentų, numatytų Įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2, 3 d. ir patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skunde pripažįsta, kad tokių įrodymų pateikti ji negali ir bylą nagrinėjant teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inter alia, yra expressis verbis pažymėjęs, kad tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta tik esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabenamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-1819/2006).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka tiek su KTM, tiek su MD ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-12-29) buvo užbaigta, t. y. automobilis FORD FOCUS buvo pateiktas valstybės narės ar trečiosios šalies muitinei įstaigai, todėl Bendrijos/bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta ir pareiškėjai įregistruota skola muitinei. Pareiškėja privalo įrodyti, kad prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai, tačiau pareiškėja nei teismui, nei KTM, nei MD, nei Komisijai tinkamų rašytinių įrodymų nepateikė. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su Komisijos pozicija, kad aplinkybė, jog automobilis yra daužtas, pati savaime neįrodo sandorio kainos pagrįstumo, šiai kainai įrodyti būtina nustatyti, kokią konkrečiai įtaką automobilio kainai turėjo padaryti sužalojimai. Pareiškėja, pagal Taisyklių 16 p. ir Metodikos 26 p., muitinei nepateikė nepriklausomo turto vertintojo parengtos automobilio vertinimo ataskaitos, kurioje būtų įvertinti automobilio sužalojimo pobūdis, apimtis, jų įtaka automobilio vertei, todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, kad muitinė pagrįstai ginčo automobilio muitinę vertę nustatė remdamasi Automobilių kainų žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (spalis-gruodis, 2009 m) pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad pagrįstai ir teisėtai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 str., 139 str., įmonei buvo apskaičiuoti PVM delspinigiai bei paskirtos PVM ir muito mokesčio baudos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nepateikė Įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2, 3 d. reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių Bendrijos/bendrojo tranzito procedūros užbaigimą, ir neįrodė, kad prekės nustatyta tvarka buvo išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos ir pateiktos trečiosios šalies muitinės įstaigai, todėl pripažinti Bendrijos/bendrąją tranzito procedūra užbaigta, vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 365 str., nėra jokio pagrindo.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, MD ir KTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų ir tranzito procedūrą pagal lydintįjį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) pripažinti užbaigta, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos V. S. Individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.