Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, bylos dalis nutrauktina.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nupirkti medžiagas (grindjuostes) ir reikiama spalva nudažytas grindjuostes sumontuoti ieškovės bute (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 250 Eur už grindjuostes ir jų montavimo darbus. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 200 Eur, iš kurių 150 Eur sumokėjo pavedimu ir 50 Eur grynais pinigais. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 2019-09-29 atvežė nudažytas grindjuostes į ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019-11-09 atliko grindjuosčių montavimo darbus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019-11-10 pareiškė pretenzijas atsakovui dėl netinkamai atliktų darbų, reikalaudama demontuoti nekokybiškai sumontuotas medžiagas, išvežti jas ir pakeisti naujomis arba grąžinti sumokėtus pinigus. 2020-11-17 ieškovė nusiuntė atsakovui defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog koridoriaus ir didžiojo kambario zonoje grindjuostės suklijuotos nekokybiškai. Grindjuostės atšokusios nuo sienos, netinkamai suvesti išoriniai bei vidiniai kampai (grindjuosčių sandūrose matosi plyšiai). Defektiniame akte nurodoma, kad būtina permontuoti jau suklijuotas grindjuostes, jas demontuojant bei perdažant demontavimo metu pažeistas sienas.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2020 rugsėjo mėn. atliktų darbų aktas, 2020-09-23 PVM sąskaita faktūra Nr. RJĮ000002727, 2020-09-29 mokėjimo nurodymas, patvirtina, kad ieškovė patyrė 827,64 Eur išlaidas už remonto darbus, susijusius su buto sienų (40 kv.m.) pataisymu ir perdažymu.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo avansą pagal 2020-09-29 išankstinę sąskaitą Nr. GMF0000000158 už uosio medžio masyvo grindjuostes, jų dažymą ir montavimą (bendra medžiagų ir darbų kaina 321,38 Eur).

2020-10-15 teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė 6,05 Eur sumos reikalavimo atsakovui, taip sumažindama ieškinio sumą pagal faktiškai patirtas išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovei žinomos CPK 294 str. numatytos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Ieškovės ieškinio dalies atsisakymas priimamas, nes jis pareikštas įgalioto asmens, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), ir bylos dalis dėl 6,05 Eur priteisimo iš atsakovo nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, jų sąsajumo su šalių sudarytos sutarties vykdymu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.647 str. 1 d.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl grindjuosčių montavimo, kurios kaina 250 Eur – 200 Eur už medžiagas ir 50 Eur už darbus, taigi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju žodinė rangos sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, byloje jokių duomenų, kad atsakovas verčiasi grindjuosčių ar kitokia remonto darbų veikla bei tokia rangovo veikla jam yra verslas, nėra, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str.).

Vadovaujantis CK 6.663 str. 1 d., rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos darbų kokybė turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams keliamus reikalavimus. Faktą, kad atsakovo atlikti grindjuosčių montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, byloje patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, pateiktas šalių susirašinėjimas, defektinis aktas, bet ir objekto fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, jog grindjuostės supjautos nelygiai, priklijuotos netinkamai.

Atsakovas byloje teigė, kad grindjuosčių priklijuoti lygiai nebuvo galimybės dėl sienų nelygumų, apie kuriuos jis esą ieškovę informavo, darbus tęsė esant ieškovės nurodymui. Ieškovė šias aplinkybes neigė, tvirtino, kad buto sienos lygios, jokių pretenzijų iš kitų rangovų dėl to nėra gavusi. Vadovaujantis CK 6.659 str. 1 d., rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šias aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 str. 2 d.). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 str. 3 d.). Kilus ginčui tarp šalių, būtent rangovui tenka našta įrodyti, kad šalys pasiekė susitarimą, pagal kurį užsakovas sutiko, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti kokybės trūkumų. Be to, šalių susitarimas, kad galutinis darbų rezultatas gali turėti trūkumų, turėtų būti pakankamai konkretus, t. y. turėtų būti aišku, kokie defektai ar trūkumai, kokie nuokrypiai nuo įprastų ar normatyviniuose statybos dokumentuose įtvirtintų reikalavimų yra galimi. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad užsakovė sutiko, jog galutinis rangovo darbų rezultatas būtų nekokybiškas. Byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo informuota apie konkrečius trūkumus (sienų nelygumus) ir jų galimus padarinius. Atsakovas, matydamas, kad negalės pasiekti kokybiško galutinio darbų rezultato, turėjo arba atsisakyti sutarties (CK 6.659 str. 3 d.), arba aiškiai ir konkrečiai susitarti už kokius galutinio darbų rezultato trūkumus jis neatsako. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas, nusprendęs toliau vykdyti šalių sutartus darbus, prisiėmė atsakomybę už galutinio darbų rezultato trūkumus.

CK 6.665 str. 1 d. numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 str. 3 d., jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atliktų darbų trūkumai gali būti pašalinti, atliktus darbus perdarant iš naujo, t. y. demontuojant suklijuotas grindjuostes, sutvarkant sienas ir grindjuostes iš naujo sumontuojant. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys bandė spręsti ginčą bendradarbiavimo būdu, tačiau tai nepavyko, neradus abiem šalims priimtino varianto. Byloje nustačius, jog ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį pagristai tikėjosi gauti (kokybiškų grindjuosčių), sutiktina, kad ji akivaizdžiai prarado interesą tęsti sutartinius santykius, todėl pareikalavo atlyginti nuostolius (2019-11-15 – 2019-11-17 šalių susirašinėjimas sms žinutėmis). Faktiškai šalių sutartis buvo nutraukta, nes 2019-11-09 darbai atlikti viename kambaryje ir koridoriuje, tačiau buvo likę grindjuostes sumontuoti miegamajame, taigi atsakovo darbai nebuvo pabaigti.

Byloje nustatyta, kad demontuojant atsakovo priklijuotas grindjuostes, buvo sugadintos ieškovės buto sienos, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad klijai atsilupo ne tik su sienų dažais, bet ir su tinko dalimis. Jeigu atsakovo įsipareigoti atlikti darbai būtų buvę atlikti kokybiškai ir nebūtų reikėję suklijuotų grindjuosčių demontuoti, ieškovės buto sienos nebūtų pažeistos, taigi atsakovo nekokybiškai atliktus darbus ir ieškovės patirtą žalą dėl sienų tvarkymo sieja priežastinis ryšys. Atsakovo teiginiai, kad buvo įmanoma atklijuoti grindjuostes nesugadinant sienų, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, įrodymais, todėl vertintini kaip samprotavimai, kuriais teismas nesiremia.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sąvoką žala, kuri yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos, ir yra tiesioginiai nuostoliai. Siekdama įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), bylos šalis paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str. 1 d.).

Ieškovė nurodė, kad jos nuostolius sudaro 200 Eur, kuriuos sumokėjo atsakovui pagal sutartį, ir 827,64 Eur už sugadintų sienų taisymą. Minėta, kad atsakovo sutarties vykdymui naudotos medžiagos darbų procese buvo sugadintos, t. y. grindjuostės buvo nelygiai, netinkamai supjaustytos, taigi nebegalėjo būti panaudotos šalinant defektus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad užsisakė naujas grindjuostes, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti 200 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė sumokėdama atsakovui už medžiagas. Bylos duomenimis, ieškovės butas yra naujos statybos name, iki darbus pradedant atsakovui buvo naujai įrengtas, todėl teismas vertina kaip pagrįstas visas ieškovės faktiškai patirtas išlaidas, susijusias su sienų taisymu ir perdažymu. Nors atsakovas kvestionavo ieškovės išlaidų dydį, tačiau nepateikė jokių paskaičiavimų, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. įmonės atliktų darbų akte nurodyti darbai nebuvo būtini ar jų kaina yra nepagrįstai didelė (CPK 178 str.). Ieškovė pateikė įrodymus apie jos bute ant ginčo sienų esančius prietaisus ir jų kiekį, kuris atitinka nurodytą atliktų darbų akte. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis lokalinėmis sąmatomis, nes ieškovė savo nuostolius grindžia faktiškai patirtomis išlaidomis (2020-09-29 mokėjimo nurodymas), be to, lokalinė sąmata Nr. S001, kuria prašė remtis atsakovas, sudaryta 2017 m. spalio mėnesio kainomis, nors žala padaryta 2019 m. lapkritį. Atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu teigė, kad pašalinti sienų pažeidimus buvo pakankama tik padažant pažeistas vietas, kuomet visuotinai yra priimta, jog šalinant sienų defektus yra dažoma visa siena, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Iš bylos surinktų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovės prašomų nuostolių dydis yra pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1027,64 Eur nuostolių suma (CK 6.665 str. 3 d.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1027,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 595 Eur išlaidos advokato pagalbai. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 618 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str., valstybei iš atsakovo priteistina 12,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės ieškinio dalies atsisakymą ir civilinės bylos dalį dėl 6,05 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovo nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1027,64 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1027,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-12-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 618 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.