- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- eAN2-61-526/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00089-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- I. D.
- Advokatai
- Miglė Jakimavičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. atstovės advokatės Miglės Jakimavičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 31 d. nutarimu I. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1000,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui ir daikto konfiskavimas, t. y. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 32 010,00 Eur už tai, kad jis 2024 m. spalio 17 d., 16.21 val., kelyje Klaipėda – Liepoja Palangos miesto sav., Palanga Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 38,800 km, vairavo transporto priemonę ,,Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,86 promilių neblaivumas (girtumas), po paklaidos 0,84 promilių (paklaida +/- 0,017 promilės) neblaivumas (girtumas) ir už šį nusižengimą prieš tai metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka už veiką, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. D. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimą ir sumažino konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma iki 18 600,00 Eur (su PVM), kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog skundžiamu nutarimu I. D. paskirta minimali administracinė nuobauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas 48 mėn., bei straipsnio 3 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskacija – yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymėjo, kad I. D. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti I. D. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad neblaivių vairuotojų nemažėja, daugėja pakartotinio vairavimo neblaiviems atvejų. Teismo vertinimu, I. D. elgėsi itin lengvabūdiškai ir įžūliai visuomenės atžvilgiu sėsdamas už transporto priemonės būdamas neblaivus, tuo padarydamas vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir sukeldamas didelį bei realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Teismo nuomone, I. D., būdamas baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje, galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę būdamas neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Teismo vertinimu, skunde nurodomi argumentai tėra I. D. savaip pateikiama įvykių interpretacija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, tačiau tai nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. I. D. paaiškinimai, kad jo sveikatos stovis galėjo turėti reikšmės neblaivumo laipsniui, privalėjo jo paties būti įvertintas po pirmą kartą padaryto tokios pat rūšies pažeidimo. Be to, I. D. nepateikė jokių objektyvių medicininių tyrimų ir duomenų, patvirtinančių, kad jo neblaivumo laipsniui svarbią reikšmę turėjo jo sveikatos stovis. Teismo vertinimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti I. D. administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesių laikotarpiui, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo. I. D. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgia į byloje I. D. pateiktą Turto vertinimo ataskaitą ir Institucijos pateiktą papildomą atsiliepimą, taip pat teismo posėdžio metu Institucijos atstovo pateiktą nuomonę dėl konfiskuotino automobilio vertės dydžio, ir nusprendė, kad yra pagrindas pakeisti konfiskuotino automobilio vertę, pagal turto vertinimo ataskaitą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo mažinti konfiskuotino automobilio vertę iki 6000,00 Eur. Teismas pažymėjo, kad asmens turtinė padėtis ar kitos asmeninės aplinkybės, egzistavusios pažeidimo padarymo metu, nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį ir dydį, nes joms egzistuojant, asmuo daro administracinius pažeidimus, todėl tokios aplinkybės negali sudaryti pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę ir keisti teisingą ir pagrįstą Institucijos sprendimą dėl paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio už padarytą pažeidimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. atstovė advokatė M. Jakimavičienė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį pakeisti, sušvelninant paskirtas administracinio poveikio priemones: 1) taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti nuo 18 600 Eur iki 6 000 Eur; 2) taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir neatimti apeliantui teisės vairuoti, bet 4 metų terminui nustatyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio blokai arba sutrumpinti terminą, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas iki 12 mėnesių; 3) jeigu teismas neįžvelgtų pagrindo tenkinti 2 punkte nurodyto prašymo, vadovaujantis ANK 427 str. 2 d., paskirti teisės vairuoti atėmimą 3 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai l metams.
3.1. Skunde apelianto atstovė nurodo, jog apeliantui skirta sankcija neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų bei yra per griežta. Nurodo, jog apeliantas turi 3 mažamečius vaikus (E. D. (1 klasė), I. D. (4 klasė), L. I. D. (6 klasė), kurie mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Ugdymo įstaiga nuo vaikų gyvenamosios vietos yra nutolusi beveik 4 kilometrų atstumu, kurį suaugusiam žmogui įveikti reikėtų maždaug per 50 minučių, o vaikai šį maršrutą įveikti gali per kiek ilgesnį laiką, tačiau esmė, jog didžioji šio maršruto dalis yra pavojingais automobilių keliais ir ne visuose kelio atkarpose yra tinkamai įrengti pėsčiųjų takai. Taigi, apeliantui atėmus teisę vairuoti pasekmės tenka jo vaikams, t. y. jų kelionė į ugdymo įstaiga tampa žymiai pavojingesnė ir sudėtingesnė, nes tėvas negali jų vežioti. Taip pat nurodo, jog apeliantas turi brolį A. D., kuriam diagnozuota ekstrakorporalinė dializė ir 3 kartus savaitėje turi būti atliekamos dializės procedūros. Į bylą pateiktuose medicininiuose duomenyse pažymėta, kad A. D. yra reikalingas nespecializuotas pavėžėjimas, nes pats jis negali atvykti į gydymo įstaigą, tačiau pavėžėjimo situaciją apsunkina, jog A. D. diagnozuota plaučių tuberkuliozė, kurią gydyti jis periodiškai gabenamas į Vilnių, Santaros klinikas. Kitaip tariant, A. D. serga pavojinga užkrečiama liga dėl kurios negali naudotis pavėžėjimo paslaugomis, saugant aplinkinių sveikatą. Nurodo, jog apeliantui atėmus teisę vairuoti, pasekmės tenka jo broliui ir net gali tekti aplinkiniams, t. y. tam, kad broliui būtų atlikta gyvybiškai svarbi medicininė procedūra gali tekti rizikuoti kitų žmonių sveikata (galimas užkrėtimas tuberkulioze) arba pavojingos pasekmės sveikatai ar net gyvybei gali tekti pačiam A. D., jeigu nebus tęsiamos minėtos medicininės procedūros. Nurodo, jog Institucijos atstovas 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės bet kuris asmuo gali pateikti ir duomenis apie tai, jog serga įvairiomis ligomis bei praktiškai kiekvienas asmuo turėtų ką nurodyti šiuo aspektu, todėl į sveikatos aspektus neturėtų būti atsižvelgiama. Atstovė nesutinka su tokia institucijos nuomone, nes šiuo atveju kalbama ne apie šiaip peršalimą ar su amžiumi išsivystančią lėtinę ligą, kuri pavojaus aplinkiniams nekelia, bet apie atviros formos plaučių tuberkuliozę, kuri yra užkrečiama per orą, sukelia itin sunkius padarius (tam tikrais atvejais net mirtį) ir iš esmės nėra pilnai pagydoma, o tik „apgydoma“. Šių aplinkybių nevertino ir pirmosios instancijos teismas, nors „pasvėrus“ visuomeninį interesą neabejotina, kad svarbiau apsaugoti visuomenę nuo pavojingos ligos platinimo negu iš eismo eliminuoti asmenį, kuris realiai net nebuvo apsvaigęs vairuojant, nesukėlė niekam pavojaus ir padarė rimtas išvadas dėl įvykusio pažeidimo. Pažymima, jog apeliantas turi pensinio amžiaus motiną (74 m.), kuri taip pat serga plačiu spektru ligų ir jai yra reikalinga priežiūra, pagalba, apsitarnaujant, transportuojant į gydymo įstaigas. Nurodo, jog be apelianto, kitų artimų giminaičių, galinčių padėti apsitarnauti ar nugabenti į gydymo įstaigą, I. D. neturi, todėl teisės vairuoti atėmimas apeliantui neigiamai paveiks ir I. D. gerovę senatvėje. Atstovė skunde nurodo, jog apeliantas, kaip ir kiti jo artimi giminaičiai turi sveikatos problemų, kurių tiksliai iki šiol negali identifikuoti medikai. Medikų konsiliumas 2024 m. liepos 19 d. iškėlė hipotezę, kad apeliantui galimai yra šeimyninė hipercholestrolemija, tačiau iki šiol nėra atrasta tikroji problema ir net svarstomas eksperimentinis vaistų naudojimas apelianto atžvilgiu. Pažymi, jog simptomatika susijusi su apelianto širdies ir kraujagyslių veikla, todėl fizinis bei emocinis krūvis jam turi būti ribojami, jog sveikatos būklė staigiai nepablogėtų ir neištiktų ekstriniai sutrikimai. Taigi, teisė vairuoti apeliantui reikalinga ir dėl jo paties sveikatos būklės. Be to, paminėtina, kad apeliantas gyvena užmiestyje, o susisiekimas visuomeniniu transportu beveik neįmanomas.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas, kad išlaikytų šeimą (su 3 mažamečiais vaikais) ir padėtų senyvai motinai bei ligotam broliui yra priverstas dirbti dvejuose darbuose. Viena darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis užima regiono vadovo pareigas. Pažymi, jog pagal darbo specifiką, jis dažnai turi lankytis skirtinguose darbdavio kliento objektuose, todėl teisė vairuoti jam yra būtina, nes be jos ženkliai krenta darbuotojo funkcionalumas ir produktyvumas bei atitinkamai kyla grėsmė prarasti darbą. Nurodoma, kad darbdavys teigiamai charakterizuoja apeliantą, o tai svarbu vertinant jį kaip asmenybę ir individualizuojant sankciją. Nurodo, jog kita apelianto darbovietė yra MB (duomenys neskelbtini) , kurioje jis užima pavaduotojo pareigas bei teisė vairuoti jam taip pat yra reikalinga, vykdant tiesiogines darbo funkcija. Pažymi, jog UAB (duomenys neskelbtini) vidutiniškai per kalendorinį mėnesį apeliantui sumoka 2 693,86 Eur darbo užmokesčio1, o MB (duomenys neskelbtini) tik 71,87 Eur darbo užmokesčio, t. y. bendros vidutinės mėnesinės pajamos yra 2 765,73 Eur. Pažymi, jog praradus teisę vairuoti kyla grėsmė prarasti minėtas pajamas, kurios yra reikalingos šeimai (įskaitant 3 mažamečius vaikus) bei apelianto senyvai motinai bei ligotam broliui. Be to, pažymima, jog apeliantas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai ir kiekvieną mėnesį turi atlikti l 977,33 Eur dydžio mokėjimus. Taigi, apeliantui teisė vairuoti yra svarbi ir finansiniu aspektu, nes praradus pajamas jis negebės vykdyti finansinių įsipareigojimų bei išlaikyti šeimos, be to, apeliantui paskirta bendra finansinė sankcija yra nepakeliama, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino į jas neatsižvelgė. Šiuo atveju, apeliantas nuo pat nustatyto nusižengimo pradžios prisipažino pasielgęs netinkamai ir gailėjosi, bendradarbiavo su pareigūnais ir teisme neneigė bei nebandė ,,išsiginti“ padaryto nusižengimo. Apeliantas supranta ir pripažįsta, kad buvo nepakankamai apdairiu bei rūpestingu, 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje paaiškino, kad savo elgesį vertina labai kritiškai. Pažymi, jog apeliantui paskirta l 000 Eur administracinė nuobauda atitinka pinigų sumą, kuri apeliantui lieka įvykdžius mėnesinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kuri skirta pragyventi šeimai bei padėti ligotiems motinai ir broliai. Minėta administracinė nuobauda yra didelė papildoma našta ne tik apeliantui, bet ir jo šeimai. Apeliantas supranta, kad jo neatsakingas elgesys negali likti nenubaustu, todėl sankcijos dalies, kuria paskirta l 000 Eur administracinė bauda neginčija ir net neprašo švelninti, šią finansinę naštą pripažįsta ir prisiima. Tuo tarpu, sankcijos dalyje dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemonę apeliantas prašo teismo malonės.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ANK 427 str. 2 d. numatytos alternatyvios teisės vairuoti atėmimo sankcijos, pagal vieną iš jų, atėmimas numatytas nuo 4 iki 7 metų, o pagal kitą nuo 3 iki 6 metų, bet papildomai nuo 1,5 metų iki 2 metų draudžiama važinėti transporto priemonėmis, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio blokai. Atstovės nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apeliantui neatimti teisės vairuoti, ir vienokia ar kitokia sankcija, susijusi su teisės vairuoti apribojimu turėtų būti taikoma, įvertinus, jog įstatymų leidėjas yra numatęs prevencinę priemonių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai, pagrįstai manytina, kad administracinio poveikio tikslai, šiuo konkrečiu atveju, bus pasiekti, jeigu apeliantus nebus atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet 4 metų terminui bus nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio blokai. Apelianto atstovės manymu, šiuo atveju, sulyginus ir sugretinus, kad apelianto veiksmai niekam žalos nesukėlė ir net nebuvo potencialios grėsmės ją sukelti, jog jo finansinė situacija yra bloga, o finansai yra būtini tiek paties, tiek artimų giminaičių gydymui, akivaizdu, kad bendra finansinė sankcija 19 600 Eur (l 000 Eur bauda+ 18 600 Eur automobilio vertė) yra gerokai per griežta ir neproporcinga nustatytam administraciniam nusižengimui. Pažymima, kad 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad prieš keletą metų atlikta investicija nepasiteisino ir ,,sudegino“ jo santaupas bei sukūrė didžiulį skolų ,,bagažą“. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad 19 600 Eur suma gerokai per didelė finansinė našta apeliantui. Kita vertus, apelianto teisės pažeidimas niekam žalos nesukėlė, jis realiai nebuvo apsvaigęs ir nekėlė pavojaus visuomenei tuo tarpu didžiulė finansinė sankcija tiesiogiai sukels žalą jo paties ir artimų giminaičių sveikatai bei sukurs dar didesnį skolų „bagažą“, kuris net gali lemti visišką bankrotą. Sulyginus apelianto teisės pažeidimą su potencialiomis pasekmėmis akivaizdu, kad paskirtoji sankcija yra per griežta ir neproporcinga.
3.4. Apelianto atstovė nurodo, jog administracinio poveikio priemonė pagal savo esmę nėra prilyginama administracinei nuobaudai, taigi ji neturi sukelti tokio paties laipsnio neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaip administracinė nuobauda, todėl nagrinėjamu atveju konfiskavus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tai akivaizdžiai būtų prilyginama papildomai administracinei nuobaudai – baudai daug kartų viršijančiai maksimalią baudą, kurią leidžia paskirti ANK už administracinio nusižengimo padarymą (pagal ANK 25 str. 2 d., asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 Eur ir ne didesnė negu 6 000 Eur bauda). Atstovės manymu, minėtos pinigų sumos konfiskavimas, įvertinus teisės pažeidimo rūšį (šiuo atveju atliktas administracinis nusižengimas, kuris, pagal savo pobūdį, yra mažiau pavojingas pažeidimas nei nusikalstamos veikos), akivaizdžiai neatitiktų valstybės reakcijos. Taigi, atstovės nuomone, įvertinus apelianto asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog jis pripažįsta padaręs nusižengimą ir gailisi nusižengęs, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį, pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad ne tik apeliantas, bet ir jo šeima patirs sunkius neigiamus padarinius, manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir pritaikius ANK 34 str. 6 d. nuostatas bei sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – sumažinant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 6 000 Eur sumos (atitinkančio didžiausią ANK numatytą baudos ribą). Atitinkamai administraciniai tikslai būti pasiekti ir neatimant teisės vairuoti, bet 4 metų terminui nustatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio blokai arba sutrumpinant terminą, kuriam paskirtas teisės vairuoti atėmimas iki 12 mėnesių.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. atstovės advokatės M. Jakimavičienės apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas ir jo gynėja skundu prašo sušvelninti paskirtas administracinio pobūdžio priemones.
7. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Be to, trečioje šio straipsnio dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. D. nubaustas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 17 d., 16.21 val., kelyje Klaipėda – Liepoja Palangos miesto sav., Palanga Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 38,800 km, vairavo transporto priemonę ,,Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,86 promilių neblaivumas (girtumas), po paklaidos 0,84 promilių (paklaida +/- 0,017 promilės) neblaivumas (girtumas) ir už šį nusižengimą prieš tai metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka už veiką, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. I. D. pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį buvo paskirta minimali įstatyme numatyta nuobauda 1000,00 Eur bauda bei minimali administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesių bei konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 32010,00 Eur. Su paskirta nuobauda I. D. nesutiko, priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai iš dalies tenkino I. D. skundą ir pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13576-2024 ir juo paskirtos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – sumą sumažino iki 18600,00 Eur.
12. Apeliaciniu skundu I. D. atstovė advokatė M. Jakimavičienė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir sušvelninti paskirtas administracinio poveikio priemones – konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti nuo 18 600 Eur iki 6 000 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki 12 mėnesių arba apskritai jo neskirti ir 4 metų terminui nustatyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio blokai, arba paskirti teisės vairuoti atėmimą 3 metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai l metams. Apelianto gynėjos manymu, I. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra netinkamai parinktos ir individualizuotos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
13. Atkreiptinas apelianto ir jo atstovės dėmesys į tai, kad ne teismas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už pakartotinį per 1 metus laikotarpį padarytą tapatų administracinį nusižengimą, kas patį administracinį nusižengimą daro pavojingesnį, taip pat neigiamai charakterizuoja ir pažeidėją – I. D.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino I. D. skundo dėl jam paskirtų administracinio poveikio priemonių paskyrimo ir tik, atsižvelgęs į jam pateiktą turto vertinimo ataskaitą, sumažino konfiskuotino turto vertės sumą. Teismas konstatavo, kad I. D. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nutarimu I. D. paskirta minimali administracinė nuobauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas 48 mėn., bei straipsnio 3 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskacija – yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad I. D. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti I. D. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad neblaivių vairuotojų nemažėja, daugėja pakartotinio vairavimo neblaiviems atvejų. I. D. elgėsi itin lengvabūdiškai ir įžūliai visuomenės atžvilgiu sėsdamas už transporto priemonės būdamas neblaivus, tuo padarydamas vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų ir sukeldamas didelį bei realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, kad I. D., būdamas baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje, galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, jei bus sulaikytas vairuojantis transporto priemonę būdamas neblaivus (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 48 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tinkama nuobauda ir ją paskyrus I. D. bus pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Apygardos teismo nuomone, derinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens poreikių administracinio poveikio priemonės, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. D. augina 3 mažamečius vaikus, kurie lanko mokyklą, turi juos kasryt į ją nuvežti, be to, jo brolis serga sunkiomis ligomis, jam reikalingos kassavaitinės dializės ir gydymas Vilniuje, tačiau jis serga aktyvia tuberkuliozės forma, todėl negali naudotis pavežėjų paslaugomis. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog ir I. D. motinai reikalinga jo pagalba ir pavežimas iki sveikatos priežiūros įstaigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, I. D., būdamas atsakingu tėvu, broliu ir sūnumi, žinodamas, jog jam teisė vairuoti būtina minėtų šeimos narių priežiūrai ir pagalbai, privalėjo būti atsakingesnis, prieš sėsdamas už vairo neblaivus jau antrą kartą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog I. D. teisė vairuoti būtina ir dėl darbinių jo funkcijų, tačiau ir vėlgi, Apygardos teismo vertinimu, apie šios teisės svarbą jam pačiam ir išsaugojimą, I. D. turėjo galvoti prieš pakartotinai darydamas šį visuotinai pavojingą administracinį nusižengimą. Todėl apelianto I. D. atstovės advokatės M. Jakimavičienės skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemonę I. D. būtina norint pasirūpinti darbiniais ir šeimos poreikiais nesudaro pakankamo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Natūralu, kad kiekvienam asmeniui, kuris yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, ši teisė yra svarbi ir reikalinga, tačiau pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. D. Institucijos paskirta 1000 Eur dydžio bauda su 48 mėnesių administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ir pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemone konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos 18 600,00 Eur (su PVM) konfiskavimu, atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. D. atstovės advokatės Miglės Jakimavičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.