Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegiją, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, atsakovo atstovui Vyčiui Belkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ingridai Večerskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies priteisimo, atsakovas Valstybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teismui skundą, reikalaudamas priteisti iš atsakovo Valstybės apsaugos departamento prie VRM neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5872,16 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu reikalavimas patikslintas – pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtos kompensacijos dalį – 3942 Lt 29 ct, taip pat atstovavimo išlaidas 400 Lt.

Skunde paaiškina, kad atsakovo 2006 04 05 įsakymu Nr. 2TE-164 buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės).

Šiuo įsakymu buvo nurodyta išmokėti pareiškėjui išeitinę kompensaciją pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str.

Remiasi Vidaus tarnybos statuto 53, 56 straipsniais ir mano, kad darbdavys šiuo atveju privalėjo atleisti pareiškėją ir neturėjo kito pasirinkimo, todėl pareiškėjui mokama kompensacija turi būti priskirta neapmokestinamoms pajamoms. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 11 14 nutartimi administracinėje byloje A10-1831/2006.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė reikalavimus skunde nurodytais motyvais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pasisakė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika netaikytina, nes pareiškėjo nurodyta byla susijusi su policijos komisariato pareigūnui išmokėta kompensacija. Palaikė kitus atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Atleidžiant pareigūną iš vidaus sistemos tarnybos, su juo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 58 str. 1 d. reikalavimais, turi būti visiškai atsiskaityta, t.y. išmokėtos visos priklausančios išmokos, kartu išeitinės kompensacijos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Šių išmokų dydis priklauso nuo išdirbtų ar ištarnautų metų toje pačioje įstaigoje ar organizacijoje.

Tapatūs reikalavimai numatyti ir atitinkamuose teisės aktuose, Darbo kodekso 140 str., Valstybės tarnybos įstatymo 41 str., Tarnybos LR muitinėje statuto 56 str. nuostatuose. Visuose teisės aktuose vartojama sąvoka „išeitinės išmokos“, kurių dydis nustatomas pagal valstybės tarnautojo (darbuotojo) gautą darbo užmokestį ir tarnybos stažą.

Pažymi, kad DK darbuotojams mokamos išmokos tam tikru būdu skirstomos. Išeitinės išmokos pagal DK priskiriamos prie garantinių išmokų kaip darbuotojų socialinės garantijos. Tuo tarpu kompensacija yra suprantama kaip atlyginimas, kuriuo siekiama kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su darbu, paremti gyventojus bei atlyginti už tai, kas prarasta.

Vidaus tarnybos statuto 57 str. nurodytos išeitinės kompensacijos pagal mokėjimo paskirtį (užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas) ir kriterijus, į kuriuos atsižvelgus nustatomas jų dydis (pagal darbo užmokestį ir tarnybos stažą), atitinka DK 140 str., VTĮ 41 str., Muitinės statuto 53 str. įvardintas išeitines išmokas.

VMI nuomone pagal LR vidaus tarnybos statuto 57 str. išmokamoms išeitinėms kompensacijoms GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktas negali būti taikomas ir jos turi būti apmokestinamos apmokestinimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.

Mano, kad skirtingas valstybės tarnautojams išmokamų „išeitinių kompensacijų“ traktavimas pažeistų bendrąjį mokesčių mokėtojų lygybės ir nediskriminavimo principą, pagal kurį reikalaujama, kad panašios aplinkybės nebūtų vertinamos skirtingai.

Dėl sveikatos būklės atleistų iš tarnybos statutinių valstybės tarnautojų, kurių atleidimą reglamentuoja skirtingi įstatymai, padėtis yra vienoda, nes jiems išmokamos išeitinės išmokos yra apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu nevienodas išmokų vertinimas galėtų būti leistinas tik tuo atveju, jei tai būtų objektyviai pateisinama.

VMI nuomone, pareiškėjas nepateikia jokių įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų skirtingų išeitinių kompensacijų, mokamų atleidžiant pareigūnus pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. ir pagal Tarnybos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 14 p., pagal kitus teisės aktus, traktavimą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad tik Vidaus tarnybos statuto 40 str. numatytos kompensacijos atitiktų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. nurodytų kompensacijų sąvokai. Aiškino, kad kompensacijos paskirtis yra padengti turėtas išlaidas, o šio ginčo atveju kompensacijos paskirtis kita – užtikrinti atleistam asmeniui pragyvenimo minimumą, todėl tai yra apmokestinamos pajamos. Be to, nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos manymu Lietuvos vyriausiasis teismas šio pobūdžio bylose formuoja klaidingą praktiką, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta mokesčių inspekcija. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

Ginčo šalys neginčija faktinių bylos aplinkybių, t.y. kad pareiškėjas A. S. Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 04 05 įsakymu Nr. 2TE-164 , vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 dalies 4 punktu , 57 str., 37 str., LR Vyriausybės 2002 06 17 nutarimu Nr. 910, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM Respublikinės Vilniaus ligoninės medicininės ekspertizės komisijos 2005 09 06 ligos liudijimą Nr. 141, buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2006 04 06 išminavimo poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigų. Šiuo įsakymu nuspręsta išmokėti keturių paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją bei kompensaciją už neišnaudotas atostogas. Iš VAD pateiktos pažymos (2007 06 22, b.l. 8) dėl išskaitų iš darbo užmokesčio matyti, kad darbdavys nuo išeitinės kompensacijos išskaičiavo 33 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį – 394,29 Lt.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pagal šio straipsnio l dalies 4 punktą, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio nuostatomis jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.

Sistemiškai aiškinant Vidaus tarnybos statuto, analogiškų Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, turinį darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės, neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia, asmuo atleidžiamas dėl objektyvių, nuo darbdavio ar darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių.

Esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Dėl to, teismas daro išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą, yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios. Todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 4 punktą (dėl sveikatos būklės), yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. l d. 5 p.).

Teismas nesutinka su VMI pozicija, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (galiojusio ginčo santykių atsiradimo metu) 17 straipsnio nuostatas, jame naudojamas sąvokas, galima aiškinti plečiamai. Šiuo atveju ginčo santykius reguliuoja administracinės teisės normos, kurių pobūdis yra toks, jog įstatymu asmeniui suteikiamų teisių ar pareigų turinys negali būti aiškinamas plečiamai. Mokesčiai ir jų išskaičiavimas turi būti atliekamas tik vadovaujantis juos numatančiomis teisės normomis, turinčiomis įstatymo galią, pagal jų tiesioginį turinį, o ne taikant įstatymo analogiją, ar sistemiškai aiškinant kitus, su mokesčių mokėjimu nesusijusius įstatymus.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnyje išvardyjamos gyventojų neapmokestinamos pajamos, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte prie tokių pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Vidaus tarnybos statutas turi įstatymo galią. GPMĮ 17 straipsnyje numatyta išimtis – neapmokestinamomis pajamomis nepripažįstamos tik kompensacijos, mokamos gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Minėta, kad šiuo atveju tarnybos teisiniai santykiai nutraukti ne darbdavio valia, o reikalavimo dėl pajamų mokesčio, susijusio su kompensacija už nepanaudotas atostogas, grąžinimo pareiškėjas atsisakė. Pagal šio įstatymo nuostatas išeitinė kompensacija, kuri išmokėta atleidus pareigūną dėl sveikatos būklės pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas, priskiriama neapmokestinamoms pajamoms. VMI nepagrįstai šiuo atveju aiškina išeitinės kompensacijos paskirtį, nes GPMĮ pagal tai kompensacijų neskirsto.

Teismas, spręsdamas šį ginčą taip pat vadovaujasi LVAT 2006 11 14 nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006. Teismas nesutinka su atsakovo paaiškinimais, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas kitokio pobūdžio ginčas, nes buvo nagrinėtas identiškas ginčas, kuriame buvo taikytos tų pačių įstatymų nuostatos. Taip pat teismas nesutinka su VMI prie FM atstovės nuomone, kad LVAT formuoja klaidingą praktiką. Teismas remiasi šiame sprendime išdėstytais argumentais ir daro išvadą, kad šiam ginčui taikytinos įstatymų nuostatos negali būti aiškinamos taip, kaip jas aiškina VMI.

Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad pervedus pajamų mokestį Vilniaus apskrities VMI, pareiškėjas tik iš VMI ir gali šį mokestį prisiteisti, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatomis.

MAĮ 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčio mokėtojo mokestį ir sumokėti jį į biudžetą. Tokią prievolę darbdaviui numato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatos. Taigi, prievolė teisingai išskaičiuoti pajamų mokestį tenka darbdaviui, šiuo atveju Vadovybės apsaugos departamentui. Taip pat darbdaviui tenka prievolė sumokėti šį mokestį į biudžetą. Kadangi darbdavys nesant įstatyminio pagrindo iš kompensacijos išskaičiavo pajamų mokestį ir sumokėjo jį į biudžetą, šis mokestis priteistinas iš darbdavio, t.y. atsakovo šioje byloje, nes pareiškėjas turėjo įstatyme numatytą teisę gauti išeitinę kompensaciją pilnutinai, neatskaitant iš jos pajamų mokestį.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88str. 2 p., 127str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti.

Priteisti iš Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos A. S. naudai 3942 Lt 29 ct (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du litus 29 ct) išeitinės kompensacijos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.