Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja D. K. 2010-03-25 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su skundu (b.l. 1) dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų bei jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-30 nutartimi (b.l. 2) nustatė 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo pareiškėjai momento procesinio dokumento trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėją pateikti teismui skundą, kuris atitiktų tokio pobūdžio procesiniams dokumentams bei jo priedams keliamus reikalavimus (CPK 111 str. 2 d. 3 p., 113 str.-114 str., 510 str.-513 str.) – patikslinti reikalavimus bei tinkamai įvardinti proceso šalis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir jo trūkumų ištaisymą, nepažeidė tokios nutarties įteikimo tvarkos, o apeliantė skunde neįvardijo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d., 3 p., 338 str.).

Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tai reiškia, jog asmuo savo galimybę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo (pareiškimo ar skundo padavimo) formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 443 str. 2. d., 4 d.). Kreipdamasis su pareiškimu (skundu) ypatingosios teisenos tvarka asmuo turi tinkamai surašyti pareiškimą, aiškiai suformuluoti jo pagrindą ir dalyką. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjos 2010-03-25 teismui pateiktą pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų ir žalos atlyginimo bendrų ir papildomų formos ir turinio reikalavimų aspektu, 2010-03-30 nutartimi (b.l. 2) konstatavo, jog pateiktas pareiškimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams bei jo priedams keliamus reikalavimų (CPK 111 str. 2 d. 3 p., 113 str.-114 str., 510 str.-513 str.), išaiškindamas pareiškėjai, kokiu būdu ji turėtų šiuos trūkumus ištaisyti bei nustatė pakankamą terminą nustatytiems įpareigojimams įvykdyti (CPK 8 str.).

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina teismą tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų, tame tarpe ir teismo priimtų nutarčių įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo – ieškovas arba pareiškėjas. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 str.. 1 d. laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Todėl kreipdamasis į teismą asmuo, be kita ko, privalo nurodyti savo gyvenamąją vietą arba kitą tikslų adresą korespondencijai gauti (CPK 111 str. 2 d. 2 p. ).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2010-03-30 nutartis, kuria pareiškėja buvo įpareigota pašalinti teismui pateikto procesinio dokumento (skundo) trūkumus, pareiškėjai buvo išsiųsta 2010-04-01 jos pačios skunde nurodytu adresu –(duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikta, o pažymoje apie neįteikimą nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų tokiu adresu nėra, adresatas nerastas (b.l. 4). CPK 121 str. 1 d. nuostatos, įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, o tuo atveju, jeigu asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.).

Esant tokiam teisniam reglamentavimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2010-03-30 nutartis, įpareigojanti pareiškėją pašalinti šioje nutartyje įvardintus trūkumus, jai buvo įteikta tinkamai (CPK 121 str. 1-2 dalys). Todėl per teismo nustatytą terminą šioje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalinus, 2010-03-25 teismui pateiktas procesinis dokumentas (skundas) pagrįstai teismo pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai (CPK 115 str. 3 d.). Tuo tarpu apeliantės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad svarbiems dokumentams siųsti ji buvo nurodžiusi kitą adresą – Centrinį paštą, esantį (duomenys neskelbtini), iki pareikalavimo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi apylinkės teismui pateiktame skunde pareiškėja šio adreso nėra nurodžiusi (b.l. 1). Kolegija pažymi, kad neatitinkančio CPK reikalavimų pareiškimo grąžinimas nevaržo pareiškėjos teisės, pašalinus pareiškimo formos ir turinio trūkumus, kreiptis į teismą iš naujo. Pareiškėjai dėl to pasiūlytina kreiptis teisinės pagalbos į kvalifikuotus teisininkus (advokatus).

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,50 Lt (b.l. 56) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. 8 (aštuonis) litus 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai