Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovo A. R. atstovui advokatui Donatui Lengvinui, atsakovei R. R.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. ieškinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo ieškinį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2018 m. spalio 10 d. iškelta civilinė byla. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 1990 m. spalio 20 d., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 318), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nenustatyti termino susitaikymui; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Ramanauskas; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovo nurodytu būdu; 5) įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie jos turimus (neturimus) kreditorius; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2018 m. lapkričio 27 d. teisme gautas šalių prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, kuriuo prašo pereiti į ypatingosios eisenos tvarką; civilinę bylą Nr. e2-13440-904/2018, nutraukti; patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; grąžinti ieškovo sumokėtą žyminį mokestį. Pateiktoje sutartyje nurodė, kad šalys susitarė santuoką nutraukti bendru sutikimu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 538 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktiniu sutikimu nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi pareiškėjai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką tarp pareiškėjų nutraukti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis). Santuoką yra pagrindas nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, kadangi yra visos sąlygos santuokai nutraukti bendru sutikimu. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra neveiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis).

Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintina, nes atitinka įstatymo reikalavimus (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas (ieškovas) paduodant ieškinį sumokėjimo 217 Eur žyminį mokestį. Sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Šalims pavykus susitarti dėl taikaus santuokos nutraukimo ir iš ginčo teisenos perėjus į ypatingąją teiseną, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai už prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu atleidžiami nuo žyminio mokesčio, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis, t. y., pareiškėjau grąžintinas 217 Eur žyminis mokestis sumokėtas paduodant ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1990 m. spalio 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 318), tarp R. R. (iki santuokos G), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti santuokoje įgytą pavardę „R“, A. R. – „R“.

Patvirtinti tokio turinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neaugina.

2. Šalys patvirtina, kad išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis, sutarties šalys žino, kad pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo reikalingam sutuoktiniui paliekama teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo bendra tvarka.

3.1. Gyvenant santuokoje įgyti namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir kiti daiktai tarp šalių pasidalinti. Dėl šio turto pasidalinimo šalys viena kitai jokių pretenzijų nereiškia;

3.2. Santuokos metu įgytas lengvasis automobilis „VW GOLF“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas A. R. vardu, po santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu lieka asmenine A. R. nuosavybe;

3.3. Santuokos metu įgytas motociklas „HONDA VTX 1800“, valstybinis registracijos numeris 515AO, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas A. R. vardu, po santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu lieka asmenine A. R. nuosavybe;

3.4. Santuokos metu įgytas lengvasis automobilis „TOYOTA RAV4“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas R. R. vardu, po santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu lieka asmenine R. R. nuosavybe;

3.5. Santuokos metu, 2007 m. rugpjūčio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. NB2-4975, 2007 m. rugpjūčio 17 d. priėmimo perdavimo akto Nr. NB2-4976, pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas ir A. R. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu lieka asmenine A. R. nuosavybe;

3.6. Sutuoktiniai pareiškia, kad daugiau kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruotino viešajame registre, ir neregistruotino viešajame registre, priklausančio sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe, neturi;

3.7. Pretenzijų šalys viena kitai dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo neturi;

3.8. Kompensacijų šalys viena iš kitos nereikalauja.

4. Šalys pareiškia, kad nei bendrų, nei asmeninių kreditorių gyvendami santuokoje neįgijo, šiuo metu jų neturi.

5. Šalys pareiškia, kad sutarties sąlygos, nustatytos jų bendru susitarimu yra joms priimtinos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies turinys šalims žinomas, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

6. Sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją patvirtinančiam teismo sprendimui.

7. Šalys susitaria, kad nereikalaus viena iš kitos atlyginti turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Grąžinti pareiškėjui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. mokėjimais sumokėtą 217 Eur žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZG84256). Grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.