- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-13
- Bylos Nr.
- e2-18980-1064/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13192-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur negrąžinto kredito, 22,22 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 99,75 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir atsakovas V. P. 2015 m. birželio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9763462001, kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 6 mėnesių terminui. Anot ieškovės, pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 32,12 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. birželio 29 d. su pradine kreditore sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra skolingas 100 Eur negrąžinto kredito ir 22,22 Eur bendros vartojimo kredito kainos, taip pat 99,75 Eur mokėjimo palūkanų, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Nagrinėjamu atveju atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo du kartus siųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitais teismui žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visais atvejais atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Ant paskutiniojo atsakovui siųsto voko esanti žyma patvirtina, kad pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo paliktas atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 2018 m. birželio 22 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, procesiniai dokumentai laikytini įteiktais atsakovui 2018 m. liepos 23 d.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, apie šio dokumento nepateikimo priežastis teismas neturi, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir atsakovas V. P. 2015 m. birželio 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9763462001, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 100 Eur kreditą 6 mėnesių terminui. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2016 m. vasario 13 d., taip pat sumokėti 32,12 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuotas CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, 2017 m. liepos 3 d. pranešimu, išsiųstu atsakovo elektroninio pašto adresu.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.109 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore iki reikalavimo teisių perleidimo (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 100 Eur negrąžinto kredito yra pagristas ir ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
Dėl bendros vartojimo kredito kainos ir mokėjimo palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,22 Eur bendros vartojimo kredito kainos, apskaičiuotos pagal mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo, ir 99,75 Eur mokėjimo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo.
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 punktą, bendra vartojimo kredito kaina – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis.
Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktą, už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas (atsakovas) privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Atitinkamai sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina yra lygi pagal sutarties nuostatas apskaičiuotoms palūkanoms. Iš Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyto kredito grąžinimo grafiko matyti, kad už kreditą skolininkas visą jo suteikimo laikotarpį, t. y. iki 2016 m. vasario 13 d., įsipareigojo sumokėti 32,12 Eur mokėjimo palūkanas, kurių suma atitinka Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą.
Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1334/2000). Mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių sutarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek ieškovės prašoma priteisti kredito kainos dalis iki sutarties nutraukimo dienos, tiek palūkanos už naudojimąsi kredito suma po kredito sutarties nutraukimo dienos, atlieka mokėjimo palūkanų funkciją.
Įvertinus tai, kad prašomos priteisti sumos apskaičiuotos taikant palūkanų normą, neviršijančią Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio, taip pat remiantis vartojimo kredito sutarties 4.4 punktu, kuria nustatyta, jog palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki dienos, kada kreditas faktiškai sugrąžinamas, bei atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo palūkanų iš atsakovo tiek už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, išreikštų kredito kaina ir apskaičiuotų pagal sutarties mokėjimo grafiką (šios palūkanos sudaro 22,22 Eur), tiek už laikotarpį po sutarties nutraukimo, jei atsakovas paskolintais pinigais vis dar tebesinaudoja (t. y., nėra jų grąžinęs). Kadangi atsakovas paskolintos sumos nėra grąžinęs, ieškovės reikalavimas priteisti 99,75 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito sutarties nutraukimo, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 121,97 Eur (22,22 + 99,75 Eur) mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (221,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už ieškinį sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) negrąžinto kredito, 121,97 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 97 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (221,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.