- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-11
- Bylos Nr.
- 2-721-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01177-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos vanduo“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir delspinigių už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Klaipėdos vanduo“ prašo iš atsakovo A. K. priteisti 953,07 Lt už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 152,41 Lt delspinigių, iš viso 1105,48 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo – vartojimo santykiai, nes ieškovas tiekė šaltą vandenį ir teikė nuotekų šalinimo paslaugas atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas vandenį vartojo ir naudojosi suteiktomis paslaugomis. Sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Todėl atsakovas privalėjo už patiektą šaltą vandenį ir suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas mokėti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais terminais. Atsakovui mokesčiai buvo skaičiuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punktu, kuriame numatyta, kad mokesčiai už šaltą vandenį bei nuotekų pašalinimą yra paskaičiuojami pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis, o kai tokių nėra - pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas. Atsakovas už jam teiktą šaltą vandenį ir teikiamas nuotekų šalinimo paslaugas nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo, nors jam buvo siunčiamos sąskaitos, ir liko skolingas ieškovui 953,07 Lt ir 152,41 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo pareikštą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nurodė, kad atsakovui A. K. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. vasario 1 d. nebuvo skaičiuotas mokestis už šalto vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, o kaip jam rašyta 2010 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2010/Nr. S.02-2310, tik pardavimo kaina bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, nes atsakovas 2008 m. liepos 9 d., 2008 m. spalio 1 d. ir 2010 m. sausio 14 d. buvo parašęs prašymus, kad šiame bute niekas negyvena ir vandens nevartoja. Atsakovo bute įrengtų vandens apskaitos prietaisų patikros galiojimo laikas yra pasibaigęs, kadangi vandens apskaitos prietaisai buvo sumontuoti dar 1997 m. Atsakovui buvo siūlyta pasikeisti vandens apskaitos prietaisus, tačiau atsakovas nesutiko ir 2010 m. lapkričio 25 d. ieškovui pateikė prašymą nuimti vandens apskaitos prietaisus ir užaklintų vamzdynus, nes nesutiko mokėti pardavimo kainos ir aptarnavimo mokesčių. Atsakovas nesutiko mokėti už vamzdyno užaklinimo darbus, pasisiūlė pats juos savarankiškai užaklinti ir informuoti ieškovą. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ kontrolierė 2010 m. gruodžio 2 d. nuėmė apskaitos prietaisų plombas bei surašė Aktą apie situaciją gyvenamojoje patalpoje. Tačiau atsakovas vėliau nei pasikeitė vandens apskaitos prietaisų į tinkamus naudoti, nei užaklino vamzdynus, tuo visiškai atsisakydamas ieškovo tiekiamų paslaugų. Todėl nuo 2011 m. vasario 28 d. atsakovui buvo paskaičiuotas vandens suvartojimas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas, kaip numato 2011 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-19 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 17 (1) punktas: „Jeigu vandens tiekėjas negali patekti į butą (patalpas) arba bendro naudojimo patalpas patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir jų eksploatacijos sąlygas, techninę būklę, atlikti metrologinę patikrą, juos įrengti ar pakeisti (...) geriamojo vandens sunaudojimas bus skaičiuojamas pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens sunaudojimo normas. (...). Abonentams (vartotojams) apskaičiuotas geriamojo vandens kiekis, patikrinus geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, neperskaičiuojamas.“
Teismo posėdžio metu ieškovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė ieškinį palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas nuo 1996 m. vasario 6 d. yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas ir naudojasi AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugomis. Jo įrenginiai prijungti prie ieškovo įrenginių. Ieškovas paslaugos apskaitą veda, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 reikalavimais, tai yra pagal bute įrengtų vandens apskaitos skaitiklių rodmenis. Nuo 2008 m., vadovaujantis atsakovo prašymu, buvo neskaičiuojamas vanduo, nes atsakovas nurodė, kad tame bute negyvena. Buvo tik skaičiuojamas skaitiklio aptarnavimo mokestis, tai yra kiekvieną mėnesį po 6,14 Lt. Atsakovo bute skaitikliai pastatyti 1997 m. Vadovaujantis metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pasibaigęs atsakovo jų metrologinės patikros terminas, nes jie turi būti metrologiškai patikrinti, uždėti lipdukai kas 4 metai. Kai pasibaigia metrologinė patikra, apskaita bute negali būti vykdoma iki nebus pakeisti skaitikliai. Įmonė privalėjo pastatyti savo apskaitos prietaisus ir buvo pasirengusi juos pakeisti, kontrolierė nuvyko pas atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko su siūlymu pakeisti apskaitos prietaisus, nurodė, kad bute negyvena ir netgi nesutinka mokėti 6,14 Lt per mėnesį aptarnavimo mokesčio. Jam buvo pasiūlyta, kad ieškovo darbuotojas nuims apskaitos prietaisų plombas, užaklins vamzdyną, užplombuos užaklinimą, ir tada jokie mokesčiai bute nebus skaičiuojami. Buvo nuimtos skaitiklių plombos, nes atsakovas įsipareigojo vamzdynus užaklinti pats, jis nesutiko, kad vamzdynus užaklintų ieškovo darbuotojai. Užaklinimo paslauga kainuotų iki 20 Lt. Jam buvo pasakyta, kad, užaklinęs vamzdžius, jis turi pasikviesti kontrolierę ir užaklinimą užregistruoti. Tik tada jokie mokesčiai nebus skaičiuojami. Užaklinus privalu užplombuoti, tada padaromas įrašas, kad paslauga nesinaudojama. Ieškovas 2011 m. balandžio 1 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo 2011 vasario 1 d. pasibaigęs terminas, kai jam buvo neskaičiuojama už vandenį, ir pradedama skaičiuoti vandens suvartojimo norma pagal Aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-19 16.2 punktą. Atsakovui nesutikus, kad ieškovas įrengtų naujus apskaitos prietaisus, nesutikus pagal reikalavimus užaklinti vamzdyno taip, kad ieškovas žinotų, kad vandens paslaugomis nesinaudojama, vadovaujantis Aplinkos ministro įsakymo nuostatomis, nuo 2011 vasario pradėta taikyti Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtinta vandens suvartojimo norma. Atsakovas ir po raštiško įspėjimo nesutiko, kad vamzdynus užaklintų ieškovo darbuotojai. Jis nemokėjo ir vandens suvartojimo normos, todėl susidarė ieškinyje minimas įsiskolinimas. Atsakovas ieškovui nemokėjo mokesčių nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Pardavimo kainos nemokėjo iki 2011 m. vasario 1 d., o nuo šios datos jam buvo pradėta taikyti suvartojimo norma. Pardavimo kainą nustato savivaldybė. Mokama už vamzdynų ir skaitiklio aptarnavimą. Ieškovas nevykdo apskaitos pagal įvadinius viso namo vandens apskaitos prietaisus. Atsakovas nesumokėjo ir 12 Lt už skaitiklių plombų nuėmimą. Susidarė 1105,48 Lt atsakovo įsiskolinimas. Netinkamai vykdant prievolę, pagal geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą atsakovui buvo paskaičiuoti 152,41 Lt delspinigiai. Jis iš viso skolingas 1105,48 Lt.
Teismo posėdyje atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su ieškovu sutartis nebuvo sudaryta. Jis Klaipėdoje bute negyvendavo, kai vykdavo į komandiruotes, todėl teikdavo prašymus ieškovui dėl neskaičiavimo už vandenį. Jį atleisdavo nuo mokėjimo, jis apmokėdavo tik pagal skaitiklio parodymus. Rašytinės sutarties nesudarė, dėl jos buvo kreipęsis į ieškovą, bet ieškovas nenori kalbėtis su klientais. Nepasakytų, kad naudojosi vandeniu. Jo vandens gavimo įrenginiai prijungti prie ieškovo tiekimo įrenginių. Jo nuomone, skola nesusidarė. Įvadinis skaitliukas rodo viso namo vandenį. Prieš išvykdamas iš Klaipėdos gyventi pas brolį, parašė pareiškimą, butą paliko, vandeniu nesinaudojo. Iš ieškovo negavo jokios informacijos. Apskaitos prietaisus bute įsirengė 1997 ar 1998 m. už savo pinigus, apskaitos prietaisai buvo užplombuoti ir galiojo iki 2008 m. Metrologinės stotys jų netikrina. Jis per Klaipėdos miesto savivaldybę pareiškimu išsikvietė ieškovo darbuotojus. Kontrolierė atvyko sutartu laiku ir nukirpo plombas. Jis norėjo pats užsiaklinti vamzdynus, nusipirko akles, bet meistrai pasakė, kad jos netinka, nes jie neturi lipdukų tokioms užplombuoti, turi būti išgręžtos skylutės. Jo pirktos aklės kainavo po 2 Lt. Jis skambino, pasakė, kad vandeniu nesinaudoja. Ieškovas siūlėsi užaklinti vamzdžius, bet jis to iš principo nenorėjo. Daugiau nieko nedarė, paliko neplombuotas akles ir išvažiavo iš Klaipėdos. Dabar apskaitos prietaisai jau užplombuoti, juos pastatė 2013 m. balandžio 4 d., kai jis pardavė butą kitam asmeniui. Skaitiklių rodmenys sename akte užfiksuoti teisingai, jie tokie patys ir vėlesniame akte. Plombas nuimdami sudraskė, kad nebūtų galima duoti patikrinimui. Neturi įrodymų, kad tuo metu, kai jis buvo išvykęs, niekas bute negyveno. Nesinaudojo vandeniu, bet ieškovas mokesčius skaičiavo tarybiniais metais priimtomis normomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl energijos (vandens) pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos septintojo skirsnio nuostatos.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 1996 m. vasario 7 d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (b.l. 18-19). Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai - tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta viešoji sutartis dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Rašytinė sutartis tarp jų nesudaryta, tačiau šalių valia dėl šalto vandens tiekimo atsakovo butui ir nuotekų šalinimo sandorio sudarymo realizuota konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Atsakovui priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriame įrengti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, pats atsakovas patvirtino, kad jo bute esantys vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie šių ieškovo tinklų. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“. Atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis vandenį savo buitinėms reikmėms, todėl sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį, abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Atitinkamai ir Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į vandens kainą. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Sąlygų 23 punkte nurodyta, kad abonentai (vartotojai) už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito viešiesiems vandens tiekėjams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 3 punkte nustatyta, kad abonentas (vartotojas) vandens tiekėjui moka už patiektą geriamąjį vandenį pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu abonento (vartotojo) sudarytoje su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartyje (toliau vadinama – sutartis) nenustatyta kitaip. Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Aprašo 4 punktas nustato, kad daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato sutartyse su vandens tiekėju. Taigi, apskaita vykdoma kiekvienam butui atskirai, o ne pagal bendrą įvadinį namo apskaitos prietaisą.
Viešasis vandens tiekėjas pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (toliau – Sąlygų) 14.5 punktą privalo įrengti savo lėšomis ties vandens tiekimo ir vartojimo riba, o daugiabučiuose namuose – ties kiekvienam butui ar kitai patalpai nustatyta tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui įrengtus geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir teisės aktų numatytais atvejais – nuotekų apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966) nustatyta tvarka organizuoti metrologinę patikrą. Abonentas (vartotojas) privalo teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais valdomus ir (ar) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (ar) nuotekų šalinimo įrenginius (17.1. punktas), šiose sąlygose ir sutartyje nustatyta tvarka pranešti viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (17.5. punktas). Sąlygų 19 punkte nustatyta, kad kitos šiose Sąlygose nenumatytos abonento (vartotojo) teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir aplinkos ministro tvirtinamose Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, o šalis, nevykdanti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdanti, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti kitos sutarties šalies, taip pat trečiųjų asmenų dėl to patirtą žalą (Sąlygų 20 punktas).
Sąlygų 22 punktas nustato, kad viešieji vandens tiekėjai geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas apskaičiuoja vadovaudamiesi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455). Įstatymo 11 straipsnio 3 punktu savivaldybių taryboms yra deleguota teisė, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustatyti viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos po to, kai viešieji vandens tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. O3-66 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ suderino tokias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas be PVM: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojams – 3,99 Lt/m³, pardavimo kaina vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute – 3,92 Lt butui per mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T2-253 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ nustatytas AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis daugiabučio namo butui arba kitoms patalpoms, kuriose įrengti apskaitos prietaisai – 1,79 Lt per mėnesį be pridėtinės vertės mokesčio. Standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 2009 m. sausio 1 d. buvo 18 procentų, nuo 2009 m. sausio 1 d. padidintas iki 19 procentų, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. padidintas iki 21 procento, atitinkamai didėjo ir pardavimo kaina nuo 4,63 Lt iki 4,66 Lt ir vėliau iki 4,74 Lt bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis daugiabučio namo butui nuo 2,11 Lt iki 2,13 Lt ir vėliau iki 2,17 Lt.
Pagal ieškovo pateiktą skolos suvestinę butui (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. vasario 1 d. (iki apskaitos prietaisų nuėmimo) buvo skaičiuojama tik vandens pardavimo kaina bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis pagal suderintas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas kainas, nes atsakovas buvo parašęs prašymus, kad už vandenį ir nuotekas nebūtų skaičiuojami mokesčiai, o nuo 2011 m. vasario mėnesio, kai atsakovo bute dar 2010 m. gruodžio 2 d. buvo nuimti apskaitos prietaisai, tačiau vamzdžiai nebuvo užaklinti ir užplombuoti ar neįrengti nauji metrologiškai patikrinti apskaitos prietaisai, pradėtas skaičiuoti vandens suvartojimas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. T2-434 „Dėl šalto ir karšto vandens suvartojimo normų patvirtinimo“ patvirtintas šalto ir karšto vandens suvartojimo normas (http://www.klaipeda.lt/index.php?1619403882) (b.l. 11-17).
Iš ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovo bute apie 1997 metus buvo įrengti geriamojo vandens apskaitos prietaisai. Ieškovo darbuotojai atsakovo bute siekė savo lėšomis pakeisti apskaitos prietaisus, šių metrologinės patikros laikui pasibaigus, tačiau atsakovas nesutiko, kad jo bute būtų įrengti nauji apskaitos prietaisai, jis pats tą pripažino teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo 1.2. punkte nustatyta, kad apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 14 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 14 d.), visi atsiskaitymui naudojami geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai turi būti metrologiškai patikrinti ir atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966), Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 (Žin., 2009, Nr. 44-1736), ir Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (Žin., 2006, Nr. 40-1451), nuostatas. Taigi, prietaisai, kurių metrologinės patikros laikas pasibaigęs, nebegali būti eksploatuojami. Atsakovas 2010 m. lapkričio 25 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas nuimti vandens apskaitos prietaisus ir užaklinti vamzdynus (b.l. 62). Ieškovo atstovai 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovo bute nuėmė apskaitos prietaisų, kurių metrologinės patikros laikas jau buvo pasibaigęs, plombas (b.l. 33). Atsakovui atsisakius siūlomų naujų apskaitos prietaisų įrengimo ir atsisakius ieškovo paslaugų užaklinti vamzdynus (b.l. 63) bei pačiam neužaklinus geriamojo vandens naudojimo įrenginių, jo bute faktiškai nebeliko geriamojo vandens naudojimo apskaitos prietaisų, o vanduo, neužaklinus ir neužplombavus vamzdynų, galėjo būti naudojamas be jokios apskaitos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 1.4. punktas nustato, kad gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Taigi, atsakovo bute nesant apskaitos prietaisų, ieškovui negalint patikrinti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis ir jų eksploatacijos sąlygas, techninę būklę, atlikti metrologinę patikrą, juos įrengti ar pakeisti, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 17¹ punktu, ieškovas pagrįstai mokestį už šaltą bei karštą vandenį nustatė pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintas normas. Atsakovas savo gyvenamąją vietą Prienų rajone deklaravo tik nuo 2012 m. spalio 19 d. (b.l. 20), duomenų, jog jis negyveno bute Klaipėdoje ar nebuvo leidęs šiuo butu bet kokiu teisiniu pagrindu naudotis kitiems asmenims, atsakovas nepateikė. Atsakovas nesutiko, kad jo bute ieškovas savo lėšomis įrengtų naujus apskaitos prietaisus, jo prašymu buvo nuimtos anksčiau įrengtų apskaitos prietaisų, kurių metrologinės patikros laikas jau buvo pasibaigęs, plombos, ir jis nustatyta tvarka neatjungė savo vandens vartojimo įrenginių nuo ieškovo tinklų, o tai ir sąlygojo atsakovo butui patiekto vandens paskaičiavimą pagal vidutines sunaudoto vandens normas.
Skolos suvestinėje taip pat įrašyta ir atsakovo iki šiol neapmokėta suma 12,20 Lt už apskaitos prietaisų plombų nuėmimą (b.l. 14, 33). Atsakovas pasirašė aktą apie situaciją gyvenamojoje patalpoje, neginčijo, jog jo apskaitos prietaisų patikros laikas buvo pasibaigęs (b.l. 33), jis teisme neginčijo, jog nėra sumokėjęs šios sumos už apskaitos prietaisų plombų nuėmimą.
Taigi, nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui vandens pardavimo kainos ir apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. vasario 1 d., taip pat neapmokėjo vandens suvartojimo pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. T2-434 patvirtintas vandens suvartojimo normas nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Pagal Aprašo 14 punktą abonentas (vartotojas), laiku neatsiskaitęs už patiektą geriamąjį vandenį ir (ar) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną moka sutartyje (o jeigu sutartyje nenustatyta – teisės aktuose) nustatyto dydžio delspinigius. Atsakovui delspinigiai buvo teisingai ir pagrįstai paskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. punktą, nustatantį, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, laiku ir tinkamai neatsiskaitydamas už su vandens tiekimu susijusias paslaugas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo A. K. priteistina 953,07 Lt už šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, 152,41 Lt delspinigių (CK 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.200 straipsniai, 6.388 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 72,00 Lt žyminis mokestis ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (b.l. 7, 8).
Bylos nagrinėjimo metu susidarė 37,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teisme. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 953,07 (devynis šimtus penkiasdešimt tris litus 7 ct) už paslaugas, 152,41 (vieną šimtą penkiasdešimt du litus 41 ct) delspinigių, iš viso 1105,48 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis litus 48 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 72,00 (septyniasdešimt dviejų litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AB „Klaipėdos vanduo“, Ryšininkų g. 11, Klaipėdoje, įmonės kodas 140089260, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Priteisti iš atsakovo A. K. 37,90 Lt (trisdešimt septynis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.