Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž. 2014-12-19 apie 13:05 val. Žygio g. 90, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 Avant, važiuodama atbuline eiga, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz ML 270, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais savo veiksmais I. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu I. Ž. prisipažino apgadinusi kitą transporto priemonę ir dėl to gailėjosi. Pažeidėja nurodė, kad gruodžio 19 d. apie 13 val. atsisėdo į automobilį ir važiavo iš kiemo atbuline eiga. Važiuojant supypsėjo atstumo jutiklių įspėjimo signalas, ji pažiūrėjo per veidrodėlius, nieko įtartino nepastebėjo, ir išvažiavo. Nuvažiavusi į kitą vietą, išlipusi pamatė, kad jos automobilis apgadintas - automobilio galinio bamperio šonas buvo nubrozdintas. Tuomet grįžo į įvykio vietą ir susirado nukentėjusįjį, su šiuo susitarė dėl žalos atlyginimo ir žalą atlygino. Gruodžio 31 d. paskambino policijos pareigūnas ir paprašė atvykti kartu su nukentėjusiuoju, kad surašytų protokolą. Ji tikrai nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį : automobilyje grojo muzika, lijo.

Nukentėjusysis P. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 19 d. žmona būdama lauke pastebėjo, kad sujudėjo jų automobilis. Žmona atsiuntė nuotrauką ir jis žmonai pasakė paskambinti į policiją tam, kad draudimas atlygintų žalą. Po kurio laiko pažeidėja su juo susisiekė, jie apsitarė dėl žalos atlyginimo, kaltininkė visiškai atlygino padarytą žalą. Automobiliui buvo padarytas nedidelis pažeidimas, tik įbrėžtas bamperis, jokio įlenkimo, tik nubraukti dažai.

Teisme apklausta liudytoja I. L. paaiškino, kad išgirdo garsą ir pamatė, kaip nuo jos automobilio priekiu nuvažiuoja kitas automobilis. Garsas buvo panašus į bumbtelėjimą. Jos automobilio bamperis buvo apgadintas: kelios baltos žymės. Ji iškvietė policiją, parašė pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

I. Ž. pripažino kliudžiusi kitą transporto priemonę ir ją apgadinusi, jos kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l.3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 17-18), fotolentelėmis (b. l. 19-20), kitais rašytiniais bylos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog I. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., įpareigojantį vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tokiais veiksmais I. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

I. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda negaliojanti), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad atlygino padarytą žalą, todėl I. Ž. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

I. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2014-12-19 apie 13:05 val. Žygio g. 90, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 Avant, važiuodama atbuline, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz ML 270, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinusi abu automobilius, iš įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET reikalavimus.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į teismų praktikos pripažįstamus administracinės atsakomybės principus, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusią I. Ž., nukentėjusįjį ir liudytoją bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių I. Ž. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu I. Ž. tvirtino, kad jokio kontakto su kita transporto priemone nejuto ir nepastebėjo kliudžiusi kitą automobilį, apie eismo įvykį sužinojo po kurio laiko, kai išlipusi pamatė apgadintą savo automobilį. Sąmoningai ji nepasišalino, jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos ji neturėjo, vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, pati surado automobilio savininką, susitarė dėl žalos atlyginimo ir geranoriškai atlygino padarytą žalą. Nukentėjusysis P. L. nurodė, kad įvykio vietoje pats nebuvo, apie automobilio apgadinimą jam pranešė žmona, kuri įvykį matė. Jis taip pat patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su juo susisiekė ir atlygino padarytą žalą, jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo I. Ž. jis neturi. Liudytoja I. L., mačiusi eismo įvykį, teigė išgirdusi automobilių kontakto garsą, panašų į bumbtelėjimą, tačiau I. Ž. tvirtino jokio garso negirdėjusi, nurodė, kad lijo lietus, automobilyje grojo muzika. Teismas pažymi, kad I. Ž. keliama versija, kad ji nejuto kontakto tarp automobilių, nepaneigta nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga, jos vairuojamas automobilis yra nemažas, abiem transporto priemonėms padaryti pažeidimai yra nežymūs, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę. Teismo vertinimu, I. Ž. galėjo ir nepajusti nežymaus kontakto, nesuprasti, kad padarė eismo įvykį, dėl kurio jai kilo administracinė atsakomybė, kurio metu buvo nežymiai apgadintas kitas automobilis ir apie kurį ji privalėjo informuoti atitinkamą instituciją ar automobilio savininką. Šių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad I. Ž. nesuvokė sukėlusi eismo įvykį ir neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad jos veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės. Nesant bent vieno pažeidimo sudėties požymio, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl I. Ž. atžvilgiu administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str., 130 str., 286-287 str., teismas

nutaria:

I. Ž. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje I. Ž. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, AB „Swedbank“ – (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius – (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas – (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas 6030). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.