- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- I-3935-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02479-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 23 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 900 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (b. l. 1).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Kamerų plotas – 7 m², iš jų 2 m² užima sanitarinis mazgas (jo užimamas plotas į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuojamas), dalį ploto užima ir baldai (lova, stalas, kėdės), visa tai mažina gyvenamąjį plotą, o pareiškėjas buvo apgyvendintas su dar vienu asmeniu. Kamerų sienų, lubų, grindų danga atsilupusi, vietomis ištrupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, tad jų negalima buvo dezinfekuoti.
2.2. Sanitarinis mazgas atitvertas tik 1,3 m aukščio sienele, o pareiškėjo lova būdavo prie pat sanitarinio mazgo, tad nuolat jausdavo iš jo sklindantį nemalonų kvapą, be to, pareiškėjas buvo priverstas klausytis garsų, kurie sklido kitiems asmenims besinaudojant tualetu. Be to, sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos.
2.3. Pareiškėjui sudarant nurodytas gyvenimo sąlygas Lukiškių TI-K, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, taip pat pažeista jo psichika; jis nebūtų to patyręs, jeigu gyvenimo sąlygos būtų atitikusios teisės aktus, tad jam priteistinas 900 Eur žalos atlyginimas.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13).
1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuleistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalines žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto griežtai pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnį. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.
Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
2. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) reikalavimus vienam asmeniui, apgyvendintam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.
3. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vielų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ii techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
4. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo
4.1. Sanitarinis mazgas įrengtas, be kita ko, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerose, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dušinėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto.
4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių Tl-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K šiuo klausimu savo veiksmais jokių pažeidimų nepadarė. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą).
Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros (bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m).
5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, taip pat universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.
6. Dėl kamerų įrengimo
TI taisyklių III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yru apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Taburetės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²), jis nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoj, tačiau suimtieji ir nuleistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
7. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
8. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pagal PĮĮET 18 priedą pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistųjų ventiliatoriais.
9. Dėl neturtinės žalos
Lukiškių TI-K remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimu arba skundų dėl laikymo sąlygų. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 7–13)):
– 2018 m. vasario 19 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. vasario 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas – 8,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 21 d. – 2018 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 356 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. vasario 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 370 (plotas – 7,01 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. vasario 25 d. – 2018 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 370 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 342 (plotas – 8,10 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 3 d. – 2018 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 342 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 342 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 13 d. – 2018 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 342 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 19 d. išvyko į Utenos ekspertinį skyrių;
– 2018 m. balandžio 23 d. atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas – 8,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. balandžio 25 d. – 2018 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 356 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. balandžio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. gegužės 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas – 8,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. gegužės 3 d. – 2018 m. gegužės 4 d kameroje Nr. 356 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. gegužės 5 d. – 2018 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 356 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. gegužės 9 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL);
– 2018 m. gegužės 16 d. atvyko iš LAVL ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. gegužės 17 d. – 2018 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. birželio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 330 (plotas – 7,52 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. birželio 8 d. – 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. liepos 2 d. išvyko į Alytaus apskrities areštinę;
– 2018 m. liepos 5 d. atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. liepos 6 d. – 2018 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 278 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. liepos 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. liepos 13 d. – 2018 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 297 buvo 2 asmenys.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl D. U. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 16–17):
2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų apgyvendinimo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas, Lukiškių TI-K kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m²; gyvenamosiose kamerose esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.
2.3. Kameros vėdinamos per langus, tai nustato HN 134:2015, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. kaip nustatyta HN 134:2015 14 punkte.
2.4. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras, taip pat ir langus, turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys, tai reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai, HN 134:2015 37 punktas. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1-278 patvirtintą Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašą kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis.
2.5. Kamerose vietomis ant lubų ir sienų yra atsilupę dažai, bet tai nėra HN 134:2015 39 punkto pažeidimas. Esant galimybei ir pagal poreikį kamerose atliekamas paprastas remontas, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą.
3. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 8 d. prašymą dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 15), 2018 m. kovo 19 d. rašte Nr. 96-1185 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes jis per mėnesį iki prašymo administracijai pateikimo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (b. l. 14).
4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. du prašymus dėl rūbų, skalbimo ir higienos priemonių išdavimo (b. l. 19, 20), 2018 m. birželio 20 d. rašte Nr. 96-2453 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, nes jis per mėnesį iki prašymo administracijai pateikimo išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (b. l. 18).
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. U. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmestini kaip nepagrįsti.
Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 23 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 356 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 11 d., nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 342 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. kameroje Nr. 302 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 356 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 283 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 330 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 278 (2 asmenys kameroje) bei nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 297 (2 asmenys kameroje).
Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 89 paras. Kita vertus, kitokių pažeidimų teismas taip pat nenustatė.
5. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 270 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. U. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 270 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Pareiškėjas jau po įvykusio teismo posėdžio pateikė prašymą (b. l. 41), kuriame tikslino reikalavimus. Teismas pabrėžia, kad šiuos reikalavimus pareiškėjas gali reikšti užvesdamas teisme naują administracinę bylą, nes, įvykus teismo posėdžiui, šie reikalavimai pateikti pavėluotai, todėl šiame teismo sprendime nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. U. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.