- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-2116-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Atsakovas
- G. N., V. G.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7853-151/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovėms G. N. ir V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5) ir prašė priteisti iš atsakovių 1 193,36 Lt skolos: 529,72 Lt iš atsakovės V. G. ir 663,64 Lt – iš atsakovės G. N., 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skola už suteiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. NTR duomenimis ginčo butas nuo 2003 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. priklausė atsakovei V. G., todėl iš jos priteistina 529,72 Lt suma. Likusi skolos dalis (663,64 Lt) susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. spalio mėn., kai butas priklausė G. N., todėl ši suma priteistina iš jos. Atsakovės buvo ragintos atsiskaityti, tačiau to nepadarė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu (b. l. 114-116) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. N. ieškovei 663,64 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (nuo 663,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,00 Lt žyminio mokesčio, 235,51 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovės V. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei V. G. 100,00 Lt žyminio mokesčio už sprendimo už akių peržiūrėjimą ir 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės 11,31 Lt, iš atsakovės G. N. 14,17 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės V. G. įsiskolinimo ieškovei. Nustatė, jog 2002-09-10 atsakovė V. G. ir G. G. pardavė atsakovei G. N. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis ir buto priėmimo-perdavimo aktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip juridinis faktas. Taigi tarp ieškovės ir atsakovės V. G. susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, pasibaigė atsakovei pardavus butą G. N.. Pastaroji ėmė naudotis ieškovės paslaugomis, o V. G. įsipareigojimai ieškovei nutrūko. Teismas sutinka su ieškove, kad neįregistruotos sutarties negalima panaudoti prieš trečiuosius asmens, tačiau šia teise gali pasinaudoti G. N., o ne ieškovė ar atsakovė V. G.. Nustatyta, kad atsakovė V. G. po buto pardavimo, juo nei naudojosi, nei valdė, nei disponavo, pirkimo-pardavimo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taigi ji negalėjo gauti ieškovės teikiamų paslaugų. Nustačius, jog buto savininke laikotarpiu už kurį susidarė įsiskolinimas buvo atsakovė G. N., 663,64 Lt skolos priteistina iš atsakovės G. N.. Dėl baudos ieškovei skyrimo pažymėjo, kad vien tik ieškinio atmetimas negali sąlygoti baudos skyrimo. Atsakovė V. G. neįrodė ir teismas nenustatė ieškovės nesąžiningumo. Tai, kad atsakovė ieškovės atstovams bandė įrodyti, jog ji nėra skolinga, nevertintina kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovės nesąžiningumą. Ir po civilinės bylos atnaujinimo ieškovė savo pozicijos nekeitė ir prašė ieškinį atsakovės V. G. atžvilgiu tenkinti visiškai. Tuo tarpu atsakovė V. G. gavusi ieškinį bandė susisiekti su ieškove, jos atstovais, tačiau per nustatytą terminą teismui nepateikė nei atsiliepimo, nei kitų įrodymų, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė (b. l. 123-126) prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl nepriteistos 529,72 Lt skolos, 218,99 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują dalinį sprendimą – priteisti iš atsakovės V. G. nurodytas sumas. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Neatsižvelgė į Juridinių asmenų registre įregistruotą faktą, jog atsakovė V. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke buvo nuo 2002-08-13 iki 2007-05-29, dėl ko turėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas 529,72 Lt sumai. Remiantis CK 1.75 straipsniu, atsakovė V. G. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2002-09-10, sudarymo faktą prieš trečiuosius asmenis galėjo panaudoti tik nuo 2007-05-29, t. y. nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-141) atsakovė V. G. prašo sprendimą palikti nepakeistą, skirti apeliantei 10 000,00 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad NTR išrašas patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Be to, ieškovė 2012-03-12 rašte atsakovei nurodė, kad ginčo bute skolų už šaltą vandenį ir nuotekas 2002-09-01 nebuvo. Atsiliepimo į ieškinį neteikė, nes jai susisiekus su ieškovės juriste, advokatu ir advokato padėjėju bei nurodžius, kad ginčo butą yra perleidusi kitam asmeniui, jai buvo paaiškinta, kad ieškinys yra patikslintas ir ji nėra patraukta atsakove. Kadangi ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jai skirtina bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinio skundo ribas sudaro tik sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys atsakovės V. G. atžvilgiu dėl 529,72 Lt skolos už patiektą vandenį butui (duomenys neskelbtini) nuo 2003-12 – 2007-05 priteisimo. Apeliantė kelia klausimą dėl atsakovės V. G. nuosavybės teisių į šį butą pabaigos momento, su tuo siedama jos prievolę sumokėti ieškovei skolą.
Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris nustatytas įstatymo. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 d. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. 2002-09-10 Buto pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 66-67) 9 punkte taip pat buvo akcentuota, kad nuosavybės teisė pirkėjai pereina nuo buto perdavimo, surašant perdavimo-priėmimo aktą, kuris šalių buvo pasirašytas tą pačią dieną kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 68), taigi, dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi būti sprendžiama pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalies nuostatą. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta privaloma buto pirkimo-pardavimo sutarties registracija, kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui sąlyga, todėl apeliantės argumentai, kad V. G. savininke buvo nuo 2002-08-13 iki 2007-05-29, dėl ko turėjo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas 529,72 Lt sumai, neatitinka pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perėjimo momento.
Pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį, prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Nagrinėjamu atveju, dar iki ieškovės 2011-11-07 kreipimosi į teismą dienos, 2002-09-10 Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 66-68) buvo įregistruoti viešajame registre (b.l. 19, 2007-05-29), todėl nuosavybės pasikeitimo faktas buvo išviešintas ir ieškovei turėjo būti žinoma, kad atsakovė V. G. butą pardavė, t. y. nuo 2002-09-10 nustojo būti jo savininke. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie sudarytą buto perleidimo sandorį, kuriuo teises įgijo atsakovė G. N., apeliantei galėjo būti žinoma jau nuo sekančios dienos, po sandorio sudarymo, kadangi toks juridinis faktas NTR buvo įregistruotas nuo 2002-09-11 (b.l. 20). Be to, atsakovė V. G. paaiškino, kad pardavus butą, ieškovei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, pasimetė (b.l. 111). Atsakovė G. N., būdama buto savininke, įgydama buto nuosavybės teises nuo buto perdavimo priėmimo-perdavimo aktu, kartu perėmė ir prievolę pagal CK 4.76 straipsnį mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas, tarp kurių – prievolę sumokėti už patiektą vandenį. 2002-09-10 Buto pirkimo-pardavimo sutarties 6, 7 punktuose buvo konstatuota, kad visi mokesčiai, t.t. už vandenį yra sumokėti, butas laisvas, todėl atsakovei V. G. pareikštas reikalavimas dėl skolos už suteiktas paslaugas nuo 2003-12 iki 2007-05 priteisimo neturi teisinio pagrindo ir negalėjo būti tenkinamas. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsakovės V. G. prašymo paskirti ieškovei 10 000 Lt baudą dėl piktnaudžiavimo procesine teise. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamoje byloje tai, kad, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis ieškovė pateikė ieškinį ir apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad viešajame registre įrašas apie nuosavybės teisę į ginčo butą G. N. vardu galioja nuo 2007-05-29 (b.l. 19) ir ieškovei suklydus dėl nuosavybės perėjimo momento spręsti, kad ji procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai neteisėtai ir nesąžiningai negalima, todėl jai bauda pagal CPK 95 straipsnį neskirtina.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė V. G. už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apeliantės (b.l. 142-146).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės UAB „Kauno vandenys“ (kodas 132751369) atsakovei V. G. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus ) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.