Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-110-153/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-04
Bylos Nr.
2A-110-153/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Birutė Bobrel
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-110-153/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė;

procesinio dokumento kategorija: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 75.4.3, 108, 78.2.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Birutės Bobrel,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-206-657/2009 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir santuokinio turto padalinimo ir atsakovo S. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokinio turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. K. ieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo S. K., sudarytą 2001-09-27, įrašo Nr. 1819, Kauno m. CMB, dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukros M. K., gimusios 2002-04-29, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros M. K. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę K.; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog santuoka su atsakovu yra faktiškai iširusi: nuo 2007 m. lapkričio mėn. ji su atsakovu negyvena, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo psichologinį smurtą, ieškovė nuolatos buvo niekinama ir žeminama. Atsakovas nepakankamai skyrė lėšų šeimai, gaunamą darbo užmokestį išleisdavo savo poreikiams tenkinti, kurį laiką piktnaudžiavo alkoholiu. 500 Lt išlaikymas užtikrintų augančios dukters poreikius. Santuokoje sutuoktinių įgyto turto vertė yra 47 744,85 Lt. Mano, jog dalijant turtą turi būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir jai priteista 2/3 dalys santuokoje įgyto turto, o atsakovui – 1/3 dalis turto (vertės), beveik visą kilnojamąjį turtą palikti atsakovui, o jai priteisti 3500 Lt vertės kompiuterį Pentium, 1997 m. laidos, 7000 Lt vertės automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 24 329,90 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 189/1250 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m k. v., esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalies vertė – 3 345,30 Lt. Žemės sklypas išpirktas už tėvų padovanotas pinigines lėšas, todėl butas ir žemės sklypas nedalintini. Sau išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja, patvirtino, jog kreditorių neturi.

Atsakovas S. K. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką tarp šalių dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; pripažinti vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir santuokoje įgytą turtą padalinti pagal jo pateiktą priešieškinį. Nurodė, jog po dukters gimimo ieškovė pasidarė irzli, priekabi, viskuo nepatenkinta, tokį elgesį teisino pogimdyvine depresija. Vėliau ieškovės elgesys atsakovo atžvilgiu tik blogėjo. Ieškovė neskyrė atsakovui dėmesio, neatliko savo santuokinės pareigos, žemino atsakovą dukros akyse, demonstratyviai sudarydavo konfliktines situacijas. Mano, jog sutuoktinė buvo jam neištikima, santuoka iširo dėl jos kaltės. Nesutiko vaiko išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį, nes materialiai išlaiko savo nepilnametę dukterį K. K. iš pirmosios santuokos. Nurodė, kad dalis ieškovės nurodyto dalintino turto priklauso atsakovo tėvui S. V. K., ir niekada nebuvo bendra santuokinė nuosavybė. Dalies turto vertė yra padidinta, neįvertintas daiktų nusidėvėjimas. Vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nes po santuokos sudarymo ieškovė niekur nedirbo, o jis savo jėgomis ir lėšomis padarė kapitalinį buto remontą. Išlaikymo iš ieškovės nereikalavo, patvirtino, jog kreditorių neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, įregistruotą 2001-09-27 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1819) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; sutuoktiniams paliko santuokines pavardes: ieškovei - K., atsakovui – K.; nepilnametės M. K., gimusios 2002 m. balandžio 29 d., gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo 2008-01-17 iki pilnametystės, dukters lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; santuokoje įgytą turtą padalino taip:

priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 189/1250 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 601 Lt, kompiuterį Pentium, kurio vertė 2 000 Lt, automobilį RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris(duomenys neskelbtini), 1997 m. laidos, raudonos spalvos, registracijos liudijimas B164665 išduotas 2006-10-26 – 10 000 Lt vertės. Iš viso turto už 32 601 Lt;

priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise skalbimo mašiną „Beko“ – 1 200 Lt, šaldytuvą „Beko“ – 1 400 Lt, automobilio ratlankius – 1 100 Lt, automobilį MAZDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 1992 m. laidos, baltos spalvos, registracijos liudijimas A593434 išduotas 2006-01-04, – 4 750 Lt vertės, automobilio garso aparatūrą – 4 864,50 Lt vertės. Iš viso turto už 13 314,50 Lt;

kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

priteisė iš atsakovo ieškovei 71,00 Lt žyminio mokesčio, 1 491 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 562 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš ieškovės atsakovui 147 Lt žyminio mokesčio, 315 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 462 Lt bylinėjimosi išlaidų;

priteisė iš ieškovės valstybei 107,30 Lt žyminio mokesčio, bei 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 120,18 Lt;

priteisė iš atsakovo valstybei 1 855,31 Lt žyminio mokesčio, bei 31,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1 886,83 Lt.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2001-09-27 (santuokos liudijimas AA Nr. 061504). Sutuoktiniai kartu faktiškai negyvena nuo 2007 m. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai nemato galimybių tęsti santuokinio gyvenimo ir reiškia vienas kitam emocinio pobūdžio kaltinimus, kurie neįrodomi objektyviais įrodymais ar dokumentais, todėl sprendė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, santuoka faktiškai iširusi, sutuoktiniai kartu negyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, taigi santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims paliko santuokines pavardes. Teismas nustatė, kad šalių ginčo dėl jų nepilnametės dukters M. K. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Teismas nustatė, kad atsakovas yra nepilnametės M. K. tėvas, todėl jam gali būti taikoma įstatymo nustatyta prievolė materialiai išlaikyti dukrą. Atsakovas sutinka, jog iš jo būtų priteistas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo dukters išlaikymui priteisti iš atsakovo po 500 Lt, atsakovas sutinka mokėti po 200 Lt ar 300 Lt kas mėnesį. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas turi nuolatinį darbą, gauna pastovų darbo užmokestį, bei įvertinus šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis, labiausiai atitiktų nepilnametės dukters interesus. Atsižvelgiant į tai, jog ne visi byloje pateikti išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimai, taip pat į vaiko amžių ir į tai, kad priteisus iš atsakovo prašomus 500 Lt būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės ir nebūtų užtikrinti jo minimalūs poreikiai, iš atsakovo dukters išlaikymui priteisiamos periodinės išmokos po 350 Lt kas mėnesį, ir jos mokėtinos nuo 2008-01-17 iki dukters pilnametystės (CK 3.200 str.).

Teismas nustatė, kad šalys skirtingai nurodė santuokoje įgyto turtą. Vieno kambario butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendro ploto 42,29 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo butas) ieškovė įgijo pagal 1998-03-24 turto pasidalijimo sutartį Nr. 1667 dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, o 189/1250 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo žemės sklypas) įgytas pagal 2007-05-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2004 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 252 santuokos metu šalims dar nepradėjus gyventi skyrium. Atsakovas prašė šį butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, motyvuodamas tuo, jog savo darbu ir savo lėšomis atliko buto kapitalinį remontą už 41 854,60 Lt, o tai iš esmės pagerino buto vertę. Teismas nurodė, kad pagrįstų ir įrodytų asmeninių atsakovo lėšų remonto darbams panaudojimo faktas ir jų dydis galėtų būti pagrindas reikalauti iš ieškovės dalį jų grąžinti, tačiau nesudaro pagrindo pakeisti buto teisinį režimą. Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas ginčo žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą, nes ieškovė neįrodė, jog žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad padovanotos lėšos buvo panaudotos šiam žemės sklypui įsigyti, žemės sklypas įregistruotas be nuorodos apie ieškovės asmeninę nuosavybę. Teismas nurodė, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog ieškovės nurodyti namų apyvokos reikmenys, esantys atsakovo tėvams priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir turi būti dalijama.

Teismas nustatė, kad bendrąją jungtinę, todėl dalijamą, sutuoktinių nuosavybę sudaro 189/1250 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), kompiuteris Pentium, skalbimo mašina „Beko“, šaldytuvas „Beko“, lieti ratlankiai automobiliui, lengvieji automobiliai (duomenys neskelbtini) (parduotas) ir RENAULT MEGANE SCENIC, automobilio garso aparatūra. Šalys skirtingai nurodė šių daiktų vertę, siūlė skirtingus daiktų padalijimo variantus. Nustatydamas ginčo sklypo vertę, teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registre nurodyta sklypo verte (20 601 Lt). Teismas nurodė, kad nustatant konkretaus daikto vertę yra atsižvelgiama į jo įsigijimo kainą, nusidėvėjimo laipsnį ir sprendė, kad bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytas turtas vertintinas 45 915,50 Lt. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, į dalytino turto pobūdį, priskiriant ieškovės nuosavybėn žemės sklypo dalį, kuri yra prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kuris galės užtikrinti nepilnamečio vaiko būsto poreikį, taip pat į palyginti nedidelį iš atsakovo priteistiną nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, yra teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl padalijant bendrą turtą ieškovei priteista 71 proc., o atsakovui – 29 proc. turto dalis. Teismas laikė, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir ne per didelis, nes ieškovei priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes pasirūpinti šalių nepilnametės dukters išlaikymo, būsto ir kitais poreikiais. Nurodyta turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į bendro turto objektus (žemės sklypą, automobilius, garso aparatūra), juos padalijus yra išlaikomas šių objektų vientisumas, ir tai labiausiai atitinka šalių poreikius.

Teismas nustatė, kad už ieškinį turi būti sumokėtas 1 477,47 Lt žyminis mokestis (už reikalavimą nutraukti santuoką – 100 Lt, už reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą – 1 377,47 Lt). Ieškovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, nuo 869,90 Lt žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Atsakovas yra sumokėjęs 700 Lt žyminio mokesčio. Priešieškinis turi būti apmokestintas 4 044,31 Lt žyminiu mokesčiu (3 918,31 Lt žyminiu mokesčiu (patikslinus dalintino turto vertę teismo sprendime) apmokestinamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir 126 Lt reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo). Atsakovas buvo atleistas nuo 1 489 Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei turi būti priteista 107,30 Lt žyminio mokesčio bei 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio; iš atsakovo valstybei priteistina 1 855,31 Lt žyminio mokesčio, bei 31,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovės atsakovui turi būti priteista 147,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 590 Lt išlaidas už turto vertinimo ataskaitą bei 2 100 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 2 690 Lt, o atsakovas turėjo 436 Lt išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 1 936 Lt. Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 1 491 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 315 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašė šią teismo sprendimo dalį pakeisti, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip: priteisti iš ieškovės atsakovui 203 Lt žyminio mokesčio bei 561,44 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 764,44 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybei 126 Lt žyminio mokesčio, bei 31,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 157,52 Lt. Apelianto nuomone, šio teismo sprendimo dalis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą dėl šių motyvų:

1) sprendime nurodyta, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 71 proc., atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 29 proc., todėl, vadovaujantis CPK 93 str. 1 ir 2 d., bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos remiantis šia proporcija. Sprendime nurodyta, kad atsakovas sumokėjo 700 Lt žyminio mokesčio, todėl, anot atsakovo, iš ieškovės priteistina 203 Lt sumokėto žyminio mokesčio, bet ne 147 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime;

2) sprendime nurodyta, kad patikslinus vertę žyminis mokestis dėl santuokinio turto padalijimo sudaro 3 918,31 Lt. Atsakovas atleistas nuo 1 489 Lt žyminio mokesčio, o 700 Lt žyminio mokesčio yra sumokėjęs, todėl trūkstama mokesčio dalis yra 1 729,31 Lt. Teismas nepagrįstai priteisė visą žyminio mokesčio sumą, pažeidė CPK 93 str. Šią žyminio mokesčio sumą teismas privalėjo paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų sumai: iš atsakovo – 71 proc., o iš ieškovės – 29 proc., atitinkamai 1 228 Lt ir 501 Lt. Kadangi žyminis mokestis už išlaikymą, remiantis CPK 85 str. 1 d. 3 p., sudaro 126 Lt, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma valstybei sudaro 1 354 Lt, o ne 1 855,31 Lt;

Žemesnės instancijos teismas

3) žyminis mokestis valstybei iš atsakovo priteistas nepagrįstai. Sprendime konstatuota, kad atsakovas už priešieškinį nuo žyminio mokesčio buvo iš dalies atleistas. 2008-09-15 teismo nutartimi atsakovas iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio pagal priešieškinyje nurodytą ieškinio sumą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad patikslinus dalintino turto vertę, teismo sprendime keičiasi dalinto turto vertė. Turto vertė, nurodyta priešieškinyje, nesikeitė. Teismas nepagrįstai perskaičiavo žyminį mokestį ir priteisė iš atsakovo valstybei 1 855,31 Lt. Turėjo būti priteistas tik žyminis mokestis dėl išlaikymo reikalavimo 126 Lt;

4) neteisingai atsakovui iš ieškovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei bylinėjimosi išlaidos dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo 436 Lt išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 1 936 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 71 proc. ieškovės reikalavimų, iš ieškovės turi būti priteista 561,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašė iš dalies patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo ieškovei 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1 909,90 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1980,90 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovui 203 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 561,44 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 764,44 Lt; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos motyvus:

Atsiliepimas

1) ieškovės sumokėta 100 Lt žyminio mokesčio, todėl atsakovas turėtų sumokėti 71 Lt. Atsakovas sumokėjo 700 Lt žyminio mokesčio, todėl jam turi būti priteista 203 Lt. Šios apeliacinio skundo dalies apskaičiavimai yra teisingi;

2) ieškinys dėl santuokos nutraukimo apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo – 1 377,47 Lt žyminiu mokesčiu, iš viso 1 477,47 Lt. Ieškovė atleista nuo 869,90 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėta 100 Lt. Atsakovo priešieškinis, pareikštas dėl buto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, apmokestinamas 3 918,31 Lt (patikslinus dalintino turto vertę) žyminiu mokesčiu, dėl išlaikymo priteisimo – 126 Lt. Atsakovas iš viso turėjo sumokėti 4 044,31 Lt žyminį mokestį. Atsakovas atleistas nuo 1 489 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėjo 700 Lt. Trūkstama atsakovo nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1 855,31 Lt. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, jog iš jo priteistina 1 354 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, nors iš tikrųjų 1 855,31 Lt, kaip nurodyta teismo sprendime. Ši apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta;

3) ieškovės turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro: 590 Lt už turto vertinimo ataskaitą ir 2 100 Lt advokato atstovavimo išlaidos, iš viso 2 690 Lt. Atsakovo turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro: 436 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos ir 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidos, iš viso 1 936 Lt. Iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 1 909,90 Lt (2690 Lt x 71 proc.), o atsakovui iš ieškovės – 561,44 Lt (1936 Lt x 29 proc.). Teismas neteisingai priteisė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu iš atsakovo ieškovei: turi būti priteista 1 909,90 Lt, o priteisė 1 491 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). CPK 79 str. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (CPK 80 str.) ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad už ieškinį turi būti sumokėtas 1 477,47 Lt žyminis mokestis. Ieškovė yra sumokėjusi 100 Lt žyminio mokesčio, nuo 869,90 Lt žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Priešieškinis turi būti apmokestintas 4 044,31 Lt žyminiu mokesčiu, atsakovas sumokėjo už priešieškinį 700 Lt žyminio mokesčio, o nuo 1489 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovas yra atleistas. Ieškovė turėjo 590 Lt išlaidų už turto vertinimo ataskaitą bei 2 100 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 2 690 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Atsakovas turėjo 436 Lt išlaidų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir 1 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1 936 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas patenkino 71 % ieškinio reikalavimų ir 29 % priešieškinio reikalavimų. Aukščiau nurodytų žyminio mokesčio sumų, šalių patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumų bei patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių dydžių apeliantas neginčija, todėl jų apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teisme nėra tikrinamas.

Pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo 869,90 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, tenkinta 71 % ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 617,63 Lt (869,90 x 71 %) žyminio mokesčio. Dėl žyminio mokesčio dalies už priešieškinį, nuo kurios yra atleistas atsakovas, priteisimo iš ieškovės yra sprendžiama taip pat vadovaujantis CPK 96 str. 1 d. nuostatomis. Atsakovas yra atleistas nuo 1 489 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, tenkinta 29 % priešieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 431,81 Lt (1489 x 29 %) žyminio mokesčio.

Šalių sumokėta už ieškinį (100 Lt) ir priešieškinį (700 Lt) žyminio mokesčio dalis paskirstytina vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis. Ieškovei iš atsakovo priteistina sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį dalis, proporcinga ieškinio patenkintų reikalavimų daliai: 71 Lt (100 x 71 %). Atsakovui iš ieškovės priteistina sumokėta žyminio mokesčio už priešieškinį dalis, proporcinga priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai: 203 Lt (700 x 29 %).

Šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis. Ieškovė turėjo 2 690 Lt, atsakovas 1 936 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai: 1 909,90 Lt (2690 x 71 %). Atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai: 561,44 Lt (1936 x 29 %).

Įstatymo nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad už ieškinį ir priešieškinį nėra sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, minėtas trūkumas turi būti šalinamas CPK 115 str., 296 str. 2 d. nustatyta tvarka, o praleidus galimybę pašalinti šį trūkumą nustatyta tvarka, nesumokėtas žyminis mokestis turi būti priteisiamas galutiniu teismo sprendimu valstybės naudai atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių privalomos sumokėti, bet nesumokėtos atitinkamai už ieškinį bei priešieškinį žyminio mokesčio dalies priteisimo valstybės naudai klausimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad už ieškinį privaloma sumokėti, bet nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 507,57 Lt (1477,47-100-869,90), už priešieškinį privaloma sumokėti, bet nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1 855,31 Lt (4044,31-700-1489). Nuo šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo valstybei atitinkamai nei ieškovė už ieškinį, nei atsakovas už priešieškinį nėra atleisti, pareiga sumokėti valstybei šią žyminio mokesčio dalį šalims išliko. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nesumokėto žyminio mokesčio dalys priteistinos valstybei iš šalių atsižvelgiant į CPK 93 str. 2 d. nuostatas, kur nurodyta, kad jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui yra priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiu būdu, nesumokėta žyminio mokesčio už ieškinį dalis (507,57 Lt) priteistina valstybei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio (atmestų priešieškinio) reikalavimų daliai: iš ieškovės valstybei priteistina 147,20 Lt (507,57x29%), iš atsakovo valstybei priteistina 360,37 Lt (507,57x71%). Atitinkamai nesumokėta žyminio mokesčio už priešieškinį dalis (1 855,31 Lt) priteistina valstybei iš atsakovo proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir iš ieškovės proporcingai patenkintų priešieškinio (atmestų ieškinio) reikalavimų daliai: iš atsakovo valstybei priteistina 1 317,27 Lt (1855,31x71%), iš ieškovė priteistina valstybei 538,04 Lt (1855,31x29%). Bendra nesumokėta už ieškinį ir priešieškinį žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš šalių tokia tvarka: iš ieškovės 685,24 Lt (147,20+538,04), iš atsakovo 1 677,64 Lt (360,37+1317,27).

Viso iš ieškovės valstybės naudai turi būti priteista 1 117,05 Lt (431,81 Lt +147,20+538,04) žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 2 295,27 Lt (617,63 +360,37+1317,27) žyminio mokesčio. Atsakovui iš ieškovės turi būti priteista 203 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 561,44 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 909,90 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei neteisingai paskirstė šalims už ieškinį bei priešieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 str. 2 d.), neteisingai išsprendė žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo šalys buvo atleistos, priteisimo iš šalių valstybei klausimą (CPK 98 str.), o šalių privalomos sumokėti, bet nesumokėtos atitinkamai už ieškinį bei priešieškinį žyminio mokesčio dalies priteisimo valstybės naudai klausimo iš viso nesprendė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str., 96 str.), ir dėl minėtų normų pažeidimo neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 329 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 2 p., apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje naikintinas, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas: iš ieškovės valstybės naudai priteistina 1 117,05 Lt žyminio mokesčio, 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2 295,27 Lt žyminio mokesčio, 31,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; atsakovui iš ieškovės priteistina 203 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 561,44 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; ieškovei iš atsakovo priteistina 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 909,90 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kita teismo sprendimo dalis nekeistina.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 300 Lt bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. 427888 (b.l. 189-190, 2 t.). Kolegija iš esmės sutiko su pateiktais atsiliepime apskaičiavimais, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ( CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, atsižvelgė į bylos sudėtingumą: byloje pareikšti keli reikalavimai, tarp jų ir priešpriešiniai ieškinio. Taip pat atsižvelgta į advokato darbo ir laiko sąnaudas, surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą, susijusį su įvairiais apskaičiavimais, su kuriais kolegija sutiko, ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelis – jis susideda tik iš dviejų puslapių. Pažymėtina, kad priteisiamos išlaidos negali būti didesnės, kaip nurodyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms bylos aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas priteisti ieškovei 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kurioje:

iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 71 Lt sumokėto žyminio mokesčio, bei 1491 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1562 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų;

iš ieškovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 147 Lt sumokėto žyminio mokesčio, bei 315 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 462 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų;

iš ieškovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista valstybei 107,30 Lt žyminio mokesčio, bei 12,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 120,18 Lt (vienas šimtas dvidešimt litų aštuoniolika centų);

iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista valstybei 1855,31 Lt žyminio mokesčio, bei 31,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1886,83 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši litai aštuoniasdešimt trys centai),

panaikinti ir priimti naują sprendimą, išdėstyti šią sprendimo dalį taip:

priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) sumokėto žyminio mokesčio ir 1 909,90 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devynis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu;

priteisti iš ieškovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 203,00 Lt (du šimtus tris litus) sumokėto žyminio mokesčio, 561,44 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą 44 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu;

priteisti iš ieškovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1 117,05 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika litų 5 ct) žyminio mokesčio ir 12,88 Lt (dvylika litų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;

priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2 295,27 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis litus 27 ct) žyminio mokesčio, 31,52 Lt (trisdešimt vieną litą 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 200,00 Lt (du šimtus litų) ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusBirutė Bobrel