Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2256-929/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-16
Bylos Nr.
1-2256-929/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18001-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
V. K.
Civilinis ieškovas
Y. K.
Advokatai
Ugnius Čižiūnas, Valdas Bliujus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2256-929/2016Proceso Nr. 1-01-1-18001-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.; 1.2.23.1.; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,vertėjaujant Audriui Krušnai,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui-advokatui Ugniui Čižiūnui,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui Y. K., jo atstovui advokatui Valdui Bliujui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, studijuojantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 1 d. ir 259 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val., prie kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė rankoje laikytu nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu daiktu Y. K. į veidą, tuo padarant nukentėjusiajam abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, dešinės akiduobės ir kaktos dešinės pusės minkštųjų audinių patinimus su oro sankaupa, nosikaulių, nosies pertvaros, kaukolės pamato priekinės daubos kaulų, dešinės akiduobės šoninės ir apatinės sienelių, kairės akiduobės apatinės sienelės, abiejų viršutinių žandikaulių ančių priekinių sienelių lūžius, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimą, oro susikaupimą galvos smegenyse, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą Y. K..

Be to, jis 2016 m. gegužės 11 d. prie „McDonald“ restorano, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš tyrimui nenustatyto asmens už 10 eurų nedidelį kiekį, apie 0,5 gr. narkotinės medžiagos - kanapių, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį - 0,078 gr. neteisėtai laikė namuose iki 2016 m. gegužės 17 d., kai 14.00 val. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 16 d., bare prie Lazdynų baseino su draugais vartojo alkoholį, su draugo mašina nuvažiavo prie nukentėjusiojo kavinės, ten įvyko konfliktas tarp jo ir ten buvusio baro lankytojo. Pastarasis jį išsitempė į lauką, tačiau juos išskyrė draugai. Tas žmogus buvęs jo kaimynas, jis tiksliai nežino dėl ko kilo konfliktas. Gal supyko kai pasakė, kad jis yra seno draugo pusbrolis, o gal įžeidė pusbrolio buvusią žmoną. Grįžo į ankstesnę vietą, kur vartojo alkoholį, ten pastebėjo, kad nėra jo telefono ir piniginės. Pradėjo ieškoti ir vėliau nuėjo į kavinę antrą kartą, baro savininkas pradėjo išvarinėti jį lauk, baro savininkas jį kelis kartus stumtelėjo, tokie veiksmai jį suerzino. Baro šeimininkas yra nukentėjusysis. Jis pastarajam trenkė į veidą vieną kartą ranka, tuo metu rankoje galimai laikė žiebtuvėlį. Tuomet jis pabėgo, nemanė, kad nukentėjusysis nukris. Jis ne viską dėl girtumo prisimena. Jis į barą grįžo valandos bėgyje ieškoti piniginės ir telefono, galvojo, kad daiktus paliko bare. Įėjęs į barą, pradėjo žvalgytis, nukentėjęs pradėjo varyti jį lauk, varė gal dėl to, kad pasirodė girtas, ar nuo pirmo karto atsiminė, stumtelėjo, prie durų jis pastarajam trenkė, nesitaikydamas, į veido sritį. Sudavė į veidą kumščiu, kumštyje galėjo laikyti žiebtuvėlį, kasteto neturėjo. Nukentėjusysis, lydėdamas jį link išėjimo, kelis kartus stumtelėjo. Pirmą kartą, kai buvo bare, nukentėjusįjį matė, santykių nesiaiškino, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, lankosi tame bare, buvo išgėręs 4-5 bokalus alaus.

Be to, jis paaiškino, kad jis įsigijo kanapių savo reikmėms. Tikslaus laiko nepamena, prie „Makdonaldo“ iš nepažįstamo asmens nusipirko kanapių už 10 eurų pusę gramo. Pirko, nes buvo įdomu pabandyti. Dalį kanapių suvartojo, niekam kitam jų nedavė ir nepasakojo. Kitą dalį laikė namuose, būtent šią dalį rado pareigūnai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodoma, kad kaltinamasis V. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl 2016 m. balandžio 16 d. padarytos veikos. Protokole, be kita ko, užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini). V. K. nurodė, kad 2016 m. balandžio 16 d. jis kartu su draugais išgėrinėjo Lazdynų rajone ir apie 21 val. pritrūkus alkoholio, nusprendė nuvažiuoti į barą, nusipirkti dar. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), vėliau grįžo ten, kur gėrė, taip sėdėjo apie valandą, o po to jis pamatė, kad neturi kortelių dėklo ir pagalvojo, kad bus pametęs bare, tada nusprendė grįžti. Pėsčiomis nuėjo iki baro. Vos jį pamatęs baro šeimininkas pradėjo jį varyti lauk, stūmė link durų. Jau beveik prie pat paskutinių durų baro šeimininkas stumtelėjo jį dar stipriau. Jis lipo laiptais atbulas, atsigręžęs į baro šeimininką, ir pastarasis jį vis pastumdavo rankomis į krūtinę. Baro savininkas pastūmė jį ir jis atsitrenkė nugara į lauko duris, tada jau išėjo į lauką. Baro savininkas jį pastūmė dar kartą ir tada jis dešinės rankos kumščiu trenkė baro savininku į veidą. Rankose pas jį tuo metu buvo žiebtuvėlis, jokio kito daikto neturėjo. Kai sudavė smūgį, jis tuoj pat apsisuko ir pabėgo. (t. 1, b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Y. K. parodė, kad jis turi kavinę (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 16 d. jis buvo kavinėje kartu su savo pažįstamu. Vėliau į kavinę atėjo du jam visiškai nepažįstami asmenys, kuriuos jis matė pirmą kartą. Vienas iš minėtų asmenų užsisakė alaus, jį gėrė, o kitas asmuo išėjo iš kavinės patalpų. Paskui šį asmenį išėjo ir liudytojo pažįstamas. Asmuo, baigęs gerti alų, irgi išėjo iš kavinės. Vėliau jis, likęs vienas kavinėje, pamatė, kaip į kavinės vidų grįžo tas pats vaikinas, kuris atėjęs į kavinę nieko neužsisakė ir išėjo. Vaikinas vis dangstėsi veidą ir nenorėjo, kad jis į jį įsižiūrėtų. Vėliau minėto asmens dešinėje rankoje pamatė pilkos spalvos daiktą, panašų į kastetą. Pamatęs tai, jis minėtam asmeniui pasakė, kad jis turi išeiti iš kavinės, kadangi baro šeimininkas norėjo ją uždaryti. Vėliau jie kartu su minėtu asmeniu pakilo į viršų ir išleido jį pro duris. Išleidęs jį pro duris, jis pasisuko šonu ir išgirdo kažkokį triukšmą. Vėliau jis pajuto stiprų smūgį į dešinę veido pusę. Po smūgio jis nukrito ir trumpam galėjo prarasti sąmonę. Atgavęs sąmonę jis nuėjo į kavinės vidų. Kadangi po smūgio iš nosies labai bėgo kraujas, jis marškinėliais užsidengė veidą. Nuėjęs į kavinės vidų, jis apsitvarkė ir vėliau išėjęs iš kavinės ruošėsi važiuoti į ligoninę, bet pats iki ligoninės nenuvažiavo. Jį iki ligoninės atvežė jo sugyventinė D. G.. Iš jo niekas nebuvo pavogta. Dėl kokios priežasties jis buvo sumuštas, nežino. (t. 1, b. l. 14).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Y. K. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris jį sumušė, jį atpažino pagal veido bruožus. (t. 1, b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. G. parodė, kad 2016 m. balandžio 17 d., apie 00.30 val. ji savo automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie baseino pastebėjo savo sugyventinio Y. K. automobilį ir priėjo prie jo. Priėjusi ji pastebėjo, kad Y. K. sėdi automobilio viduje. Atidariusi automobilio dureles, ji paklausė, kodėl jis ten sėdi. Tada Y. K. atsisuko į ją veidu. Jam atsisukus, ji pamatė, kad jo veido dešinė pusė ištinusi, o dešinės akies visai nesimatė. Pamačiusi tai, ji padėjo jam išlipti iš automobilio ir su juo kartu nuvyko į Lazdynų ligoninę. Būnant ligoninėje ji klausė, kas jį sumušė, bet jis konkrečiai nieko nenurodė, tik pasakė, kad „vienas buvo užlėkęs“, jei reikės, jis jį pažins. (t. 1, b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 21.00 val. jis atėjo į kavinę, (duomenys neskelbtini), kurios savininką jis pažįsta seniai. Užėjęs į kavinę, jis bendravo su Y. K.. Daugiau žmonių kavinėje nebuvo. Apie 23 val. į kavinę atėjo 2 jauni vaikinai, kurių jis nepažįsta. Jie priėjo prie baro, kur stovėjo ir jis, užsisakė alkoholinių gėrimų. Vienas iš vaikinų buvo maždaug 20 m. amžiaus. Pamatęs jį, vaikinas tarė, „o taigi čia mentas iš Lazdynų, aš tave pažįstu“. Tardamas tuos žodžius buvo nusiteikęs priešiškai. Liudytojas, norėdamas išvengti konflikto, atsistojo nuošaliau. Vaikinas nesiliovė priekabiauti. Sakė, kad jį pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o kadangi jis irgi gyvena tuo adresu, pasakė, kad jo nepažįsta ir jis tame name tikrai negyvena. Jis į tai atsakė, kad jo giminaitis J. ir močiutė gyvena paskutinėje laiptinėje 3 aukšte. Jis jo perklausė, ar J. žmona L., pastarasis atsakė „taip šita kalė“. Šitą vaikiną, kuris negerai kalbėjo apie jo pažįstamus, jis išsivedė į lauką. Be to, kavinėje, vaikinas buvo apkvaišęs ir elgėsi neadekvačiai, buvo nusiteikęs priešiškai ir prie jo kabinėjosi. Lauke vaikinas bandė jam trenkti, bet lauke buvę jo kiti draugai sustabdė, įsodino į automobilį ir išvažiavo. Liudytojas grįžo į kavinę. Kavinėje buvo maždaug iki vidurnakčio ir išėjo namo. Kitą dieną, apie 15.00 val., jam paskambino Y. K. dukra ir pasakė, kad jos tėvas guli ligoninėje, reanimacijoje, kad naktį jį sumušė. Jis nuvažiavo pas Y. K. į ligoninę. Šis jam paaiškino, kad jį sumušė tas vaikinas, kurį liudytojas prieš vidurnaktį išvedė iš kavinės. Y. K. pasakė, kad prieš uždarant kavinę, grįžo tas pats vaikinas, kurį jis buvo išsivedęs į lauką. Vaikinas ieškojo liudytojos, o kai Y. K. pasakė, kad jo nėra, tas vaikinas pasakė, kad pamiršo su juo atsiskaityti, ir iš kišenės staigiai ištraukęs kastetą smogė Y. K. į veidą. Nuo smūgio Y. K. prarado sąmonę. Išėjęs iš ligoninės liudytojas paskambino savo draugei ir paklausė apie tą vaikiną, su kuriuo įvyko konfliktas. Ši pasakė, kad tai yra V. K.. (t. 1, b. l. 48-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. U., be kita ko, paaiškino, kad po kelių dienų jis su V. važiavo jo automobiliu ir V. jam pasakė, kad kai 2016 m. balandžio 16 d. buvo nuėjęs ieškoti telefono į barą (duomenys neskelbtini), pastarasis sudavė smūgį baro savininkui, jis paklausė pastarojo, kodėl taip padarė, tačiau pastarasis jam paaiškinti negalėjo, pasakė, kad buvo girtas ir pats nežino, kodėl taip pasielgė. (t. 1, b. l. 53-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1634/2016(01) nurodyta, kad Y. K. buvo nustatyti abiejų akių vokų poodinės kraujosruvos, dešinės akiduobės ir kaktos dešinės pusės minkštųjų audinių patinimai su oro sankaupa, nosikaulių, nosies pertvaros, kaukolės pamato priekinės daubos kaulų, dešinės akiduobės šoninės ir apatinės sienelių, kairės akiduobės apatinės sienelės, abiejų viršutinių žandikaulių ančių priekinių sienelių lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, galvos smegenų sumušimas, oro susikaupimas galvos smegenyse, padaryti paveikus kietu, buku daiktu. Nustatyti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kaukolės pamato priekinės daubos kaulų lūžių. Atskirai sužalojimai nevertinami, nes galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra sužalojimų aprašymų, kuriuose būtų užfiksuoti individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, todėl kategoriškai atmesti galimybės, kad jie galėjo būti padaryti tik suduodant smūgį kumščiu, negalima, kadangi sugniaužtas kumštis atitinka kietu buko daikto apibūdinimą. (t. 1, b. l. 33-34).

2016 m. gegužės 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad V. K. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), V. K. iš jo kambaryje esančios spintelės išėmė ir pateikė polietileninį maišelį su galimai augalinės kilmės medžiaga, pareikšdamas, kad tai „marichuana“. (t. 1 b. l. 111-113).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje Nr. 140-(2485)-IS1-2914 nurodoma, kad žalios spalvos augalinė medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2016 m. gegužės 17 d. rasta kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį V. K., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,078 g. (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,48 %). (t. 1, b. l. 116-117).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad V. K. kaltė, padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Pats V. K. teisme prisipažino, jog jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina specialisto išvadoje Nr. G 1634/2016(01) nustatyti nukentėjusiajam Y. K. padaryti kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu, buku daiktu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo Y. K., liudytojų D. G., A. A. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens pagal nuotraukas atpažinimo protokolas. Be to, remiantis Specialisto išvadoje Nr. G 1634/2016(01) nurodomais duomenimis, konstatuotina, kad Y. K. padaryti sužalojimai yra vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokių įrodymų visuma patvirtina V. K. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl jų, tarp kaltinamojo V. K. veiksmų suduodant smūgį nukentėjusiajam ir Y. K. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K., suduodamas rankoje laikytu nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu daiktu Y. K. į veidą, suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo ir siekė pasekmių jų nekonkretizuodamas, todėl veikos kvalifikavimui reikšmingi kilę padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis veikė tyčia. Todėl tokia V. K. veika kvalifikuotina pagal BK 135 str.1 d.

BK 259 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamasis V. K. pats pripažino, kad asmeniniam vartojimui įsigijo ir laikė narkotines medžiagas. Tokias jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: kratos protokolas, 2016 m. vasario 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 140-(2485)-IS1-2914, kurioje nurodoma, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga-kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,078 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje šis narkotinės medžiagos – kanapės kiekis neviršija 5 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad V. K. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi jis nurodė, kad sau nusipirko medžiagas, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos kiekį, išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog tokia V. K. veika kvalifikuotina pagal BK 259 str. 2 d.

V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe abiejų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 135 str. 1 d. numatytos veikos atžvilgiu laikytina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 135 str. 1 d. numatytos veikos atžvilgiu laikytina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos BK 135 str. 1 d. numatytos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Faktą, jog kaltinamasis V. K. 2016 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val. buvo neblaivus, patvirtino ir pats kaltinamasis V. K.. Be to, tokia aplinkybė įrodyta ir kitų liudytojų parodymais. BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos atžvilgiu kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat įvertina nusikalstamų veikų pavojingumą – padarytos dvi nusikalstamos veikos: vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, iš esmės skiriasi šių nusikalstamų veikų pavojingumas, jos tarpusavyje nesusijusios, padarytos skirtingu metu, skiriasi padarymo aplinkybės. Įvertintina ir kaltinamojo V. K. asmenybė – septynis kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas – už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą, nedirbantis, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (t. 1, b. l. 100), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 1, b. l. 99) negydytas. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. K. griežčiausią BK 135 str. 1 d. numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, o už BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bendrintinos apėmimo būdu, nes šios veikos skiriasi pagal savo pavojingumą – viena veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita yra baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir V. K. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. K. nuo 2016 gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka (t. 1, b. l. 65-67), kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. V. K. atitinka BK 75 str. nustatytas formalias sąlygas, t. y. jis padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vertintina aplinkybių visuma. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, jog V. K. teisiamas už sunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, kad jo veika, sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, pasireiškė vieno smūgio sudavimu, iš bylos duomenų nustatyta, kad jis veikė neapibrėžta ir staiga susiformavusia tyčia, veika nebuvo iš anksto planuota ar apgalvota. Teismas atkreipia dėmesį, kad BK 135 str. 1 d. numatytas sunkus nusikaltimas, kuriuo žala padaroma asmens sveikatai, tai yra pavojinga nusikalstama veika, tačiau kartu pažymėtina, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra tik vienas iš kriterijų, kuris vertinamas sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. K. asmenybė – jis yra jauno amžiaus, nuo pat pradžių pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau teistas vieną kartą už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2015 m. lapkričio 18 d., nuo šios dienos nėra užfiksuota jokių administracinių teisės pažeidimų, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), 3 kurse, šias studijas planuoja baigti 2018 m. birželio 30 d., susitarė su civiliniu ieškovu Vilniaus teritorinės ligonių kasos dėl žalos atlyginimo ir sumokėjo pirmąsias įmokas, su nukentėjusiuoju taip pat bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, pastarajam sumokėjo 5500 eurų sumą padarytai žalai atlyginti. Be to, įvertintina ir tai, kad, remiantis VšĮ Centro poliklinikos 2016 m. rugpjūčio 22 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimu V. K. buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas didintų kaltinamojo V. K. atskirtį nuo visuomenės, ribotų jo savarankiško ir nenusikalstamo gyvenimo galimybes - mokytis, dirbti ir teisėtais būdais įgyti pajamų. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ribotų kaltinamojo polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų ir taip skatintų teigiamus jo gyvenimo pokyčius. Remiantis išdėstytu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam V. K. taikytinos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikrus įpareigojimus, kurie padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016 m. liepos 22 d. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 1955,32 eurų žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 38-40). Teisme gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas patvirtinti tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir civilinio atsakovo sudarytą taikos sutartį (t. 1, b. l. 147-149). Taigi, kaltinamasis sutiko su civilinio ieškovu nurodytu turtinės žalos dydžiu ir šia taikos sutartimi įsipareigojo ją atlyginti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 str. 3 d., tarp kaltinamojo V. K. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasirašyta žalos atlyginimo sutartis tvirtintina.

Nukentėjusysis Y. K. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 25 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. K. 493,64 eurus turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos (t. 1, b. l. 22). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala atlyginta visiškai, o neturtinės žalos yra atlyginta 5000 eurų pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. susitarimą dėl atsiprašymo ir žalos atlyginimo. Nukentėjusysis Y. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis civilinio ieškinio neatsisako, nes, pasirašydamas susitarimą, jis galvojo, kad čia tik dalinis žalos atlyginimas, todėl jis palaiko savo ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos. Tai papildoma žala, atsiradusi po minėto susitarimo pasirašymo. BPK 113 str. 2 d. numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 140 str. numatytas ieškinio atsisakymo ir taikos sutarties sudarymo institutas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad taikos sutartį tvirtina teismas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Atsižvelgiant į tai, teismas netvirtina tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudaryto Susitarimo dėl atsiprašymo ir žalos atlyginimo, nesant nukentėjusiojo asmens sutikimo. Tačiau kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis Y. K. reikalauja tik likusių nesumokėtų 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu byloje, nustatyta, kad turtinė žala ir 5000 eurų neturtinės žalos yra atlyginta. Taigi, teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pasisako tik dėl neturtinės žalos, tačiau pažymėtina, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu kaltinamasis nukentėjusiajam jau yra sumokėjęs 5500 eurus žalai atlyginti, iš jų 5006,36 eurai neturtinei ir 493,64 eurai turtinei žalai.

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Paminėtina, kad nusikalstamos veikos padarinys – sunkus sveikatos sutrikdymas yra teisinė kategorija. Tuo tarpu faktinis sužalojimų mastas ir padariniai esant sunkiam sveikatos sutrikdymui gali būti labai skirtingi – nuo visiško asmens neįgalumo iki labai nežymių liekamųjų reiškinių. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V. K. padarytos veikos nukentėjusiajam Y. K. padaryta neturtinė žala. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Y. K. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam nustatytas kaukolės pamato priekinės daubos kaulų lūžis, kuris vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sveikatos sutrikdymas buvo padarytas suduodant vieną smūgį, be to, nukentėjusysis patyrė ir kitų sužalojimų. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, šiuo metu, nukentėjusiojo teigimu, taip pat jaučia skausmą, lankosi pas gydytojus, po veikos padarymo ligoninėje gulėjo apie tris savaites, vėliau buvo išrašomas ambulatoriniai priežiūrai, jam buvo rekomenduota reabilitacija, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo metu nukentėjusiajam rekomenduojama reabilitacija, fizioterapinės priemonės, vengti darbų, susijusių su padidintu krūviu. Kartu įvertintina ir tai, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė psichinį stresą, išgąstį ir susijaudinimą, kadangi tai logiška fizinės prievartos panaudojimo pasekmė, be to, prievarta buvo panaudota jo darbo vietoje, jam priklausančiame bare, kas turėjo sukelti didesnį stresą, išgąstį. Įvertinamas ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – į tai, kad jis po veikos iš karto pasišalino, nepadėjo nukentėjusiajam, tačiau vis tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 17 d. Y. K. pasirašė susitarimą su kaltinamuoju V. K., kuriame savo neturtinę žalą įvertino 5000 eurų. Šis susitarimas turi civilinės sutarties statusą. Nukentėjusysis paaiškino, kad tai tik dalinis žalos atlyginimas. Jis patiria neturtinę žalą ir po minėto susitarimo pasirašymo, todėl reikalauja didesnės neturtinės žalos sumos. Teismo posėdyje nukentėjusysis, nurodė, kad jam ateityje bus reikalinga veido ir kaklo operacija, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, teismui pateiktoje 2016-08-19 medicininėje pažymoje nurodyta, kad nuo neurochirurginės intervencijos susilaikoma. Be to, nustatyta, kad jau iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis turėjo sveikatos sutikimų, kaip pats nurodė teismo posėdyje – jam iki įvykio buvo nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam sumokėta 5006,36 eurų suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo reikalavimus bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, todėl nėra pagrindo priteisti dar tokią pačią sumą, t. y. 5000 eurų, neturtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateiktą civilinį ieškinį palaikė tik dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje atsisakė, konstatuotina, kad jo civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 83-84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – pakuotė nuo žalsvos spalvos presuotos masės po tyrimo voke, atiduota saugoti pagal 2016 m. liepos 26 d. kvitą B serija BBB Nr. LS001764 į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, sunaikintina. (t. 1, b. l. 118-119).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir skirti 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., V. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę - 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2) nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, 3) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje, 4) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Paskirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atveju, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo trukmę – dvi paras: nuo 2016 gegužės 17 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.

Patvirtinti tarp kaltinamojo V. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasirašytą žalos atlyginimo sutartį. Išaiškinti V. K. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai, jog V. K. laiku neįvykdžius šiame susitarime numatytų sąlygų, Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio likusios žalos atlyginimo sutarties vykdymo.

Netenkinti nukentėjusiojo-civilinio ieškovo Y. K. civilinio ieškinio dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pakuotę nuo žalsvos spalvos presuotos masės po tyrimo voke, atiduotą saugoti pagal 2016 m. liepos 26 d. kvitą B serija BBB Nr. LS001764 į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras