Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-04-28
Bylos Nr.
1A-144-238-2009
Teisminio proceso Nr.
63-1-00720-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Jonas Furmanavičius
Nuteistasis
V. M., Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Nukentėjusysis
E. B.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-144-238/09Teisėjas G.Kaulakis Proceso Nr. 63-1-00720-2007
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2009 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Ingai Levinskienei dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam E. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. M. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. 40 min., kelio (duomenys neskelbtini) 5.4 kilometre, (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas S. N. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimų ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių 53 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų želdinių, 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir pasirinkus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 180.4 p., nurodantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu motoroleriu, tuo padarė nukentėjusiajam E. B. blužnies plyšimą, kairės blauzdos apatinio trečdalio fragmentinį lūžį su poslinkiu, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-10 nuosprendį, baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė skirti autotechninį tyrimą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Nurodo, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis E. B. motorolerį vairavo neblaivus, nuosprendžio aprašomoje dalyje remiantis E. B. parodymais, nustatyta, kad jį apakino automobilio šviesos, todėl pats E. B. pažeidė KET, nes apakintas vairuotojas privalo pasitraukti į dešinę pusę ir sustoti. Nepaisant to, E. B. vairuojamas motoroleris važiavo kelio viduriu ir dėl to susidūrė su automobiliu. Kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, nėra kelio ženklų žyminčių „įkalnės", be to važiuojamoji kelio dalis yra plati ir matomumas geras važiuojant įsijungus žibintus sutemus. Remiantis T. Š. parodymais, kur nurodoma jog jis (V. M.) lenkimo manevrą atliko važiuodamas į įkalnę, jis negalėjo apakinti motoroleriu važiavusio E. B., nes autotransporto priemonei važiuojant į įkalnę žibintų šviesos šviečia į viršų. Tvirtina, kad eismo įvykiui įtakos turėjo nukentėjusiojo girtumas, kadangi susidariusioje situacijoje jis prarado budrumą, jo reakcija buvo sulėtėjusi, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo, todėl teismo nuosprendyje nurodytas teiginys, kad E. B. girtumas eismo įvykiui, konkrečiu atveju, įtakos neturėjo yra klaidingas. Apeliantas teigia, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota tiksli susidūrimo vieta, todėl jis nesutinka su teiginiu nuosprendyje, kad susidūrimas įvyko priešingoje kelio pusėje. Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kitų įrodymų, dėl susidūrimo mechanizmo įvykio metu, nėra. Teigia, kad susidūrimas įvyko kelio viduryje. Nukentėjusysis važiavo ne dešine kelio puse, kaip to reikalauja KET, o kelio viduriu, jis buvo neblaivus, todėl nukentėjusiojo veiksmai taip pat tiesiogiai įtakojo eismo įvykį. Tvirtina, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumcijos principas.

Apeliaciniame skunde Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-12-10 nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - 6 MGL (780 Lt) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskirti V. M. 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą: atsiprašyti nukentėjusio asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vairuoti transporto priemonę trejų metų laikotarpiui. Nurodo, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, nes teisme kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė priemonių žalai patirtai nukentėjusiojo eismo įvykio metu atlyginti. Tai charakterizuoja jį kaip asmenybę, parodo jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, neigiamą socialinę orientaciją. Be to, V. M., anksčiau baustas administracine tvarka taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sistemingi kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo V. M. neigiamą požiūrį į valstybės nustatytą ir saugomą saugaus eismo automobilių keliais režimą, pavojingą vairavimo būdą naudojantis suteikta jam teise vairuoti transporto priemones, nuolatos keliamą pavojų kitiems eismo dalyviams. Nuosprendžiu nesiimta priemonių apginti nukentėjusįjį, nuteistasis neįpareigotas veikti taip, kad bent iš dalies būtų pašalinta žala nukentėjusiajam, kuris tapo neįgalus. Apeliantas teigia, kad teismui paskyrus V. M. laisvės atėmimo bausmę 2 metų laikotarpiui, tai yra mažesnę nei įstatymo numatytos sankcijos vidurkis, vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise ( šiuo atveju vairuoti transporto priemones ) bus sudarytos prielaidos nebaudžiamumui, nebus pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės paskirties tikslai ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė V. M. apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį naikinti, o Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis prašė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai V. M. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymą ir skyrė jam bausmę.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apelianto kaltės. Taip pat, teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimą. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Teismas padarė išvadą, kad V. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, kad būtent V. M. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir jo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiais padariniais.

V. M. apeliacinio skundo pagrindinis motyvas yra tas, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu dėl kilusių padarinių, kad jo veikoje nėra BK 281 str. numatytos nusikaltimo sudėties, nes jis KET nepažeidė. Sudėties nebuvimas ginčijamas tuo pagrindu, kad teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių ir kad ne jo, o galimai kito eismo dalyvio(motorolerio vairuotojo) padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto V. M. pateiktais argumentais dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir priežastinio ryšio. Nepagrįstas apelianto teigimas, kad jis nepažeidė KET ir dėl eismo įvykio jis nėra kaltas.

LR BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo, ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jei dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Apylinkės teismui vertinant V. M. padarytą veiką BK 281 str. prasme, pagrindinis momentas buvo būtinumas nustatyti ar apeliantas padarė eismo saugumo taisyklių pažeidimus, jei padarė tai kokius ir nustatyti ar yra priežastinis ryšys tarp kiekvieno kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Kolegija sutinka su nuosprendyje nurodytais teismo argumentais bei išvada, kad V. M. pažeidė Kelių Eismo Taisyklių reikalavimus, dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis ir buvo sunkiai sužalotas E. B.. Teismo nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais pagrįsta ši išvada ir šią išvadą pagrindžiantys duomenys bei motyvai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo V. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3dalyje, įrodyta nukentėjusiojo E. B., liudytojų T. Š., S. N., P. P. parodymais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolais, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Liudytojų parodymuose ir kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo E. B., liudytojų T. Š., S. N., P. P. parodymais nustatyta, jog prieš automobilio ir motorolerio susidūrimą, nuteistojo V. M. vairuojamas automobilis lenkė ta pačia kryptimi važiavusį traktorių, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir ten susidūrė su motoroleriu. Nustatyta, kad tuo nuteistasis nesilaikė ir pažeidė Kelių Eismo Taisyklių 53 punkto, nurodančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkdamas greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų bet kada sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir pasirinkus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 180.4 p., nurodantį, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą.

Taip pat, nustatyta, kad dėl šių V. M. padarytų pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu E. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada patvirtino, kad E. B. buvo padarytas blužnies plyšimas, kairės blauzdos apatinio trečdalio fragmentinis lūžis su poslinkiu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantas teigia, kad ne jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tai padarė nukentėjusysis, nes jis važiavo kelio viduriu ir dėl to įvyko susidūrimas. Tačiau šis nuteistojo argumentas atmestinas, nes prieštarauja ir paneigtas kitų įvykį mačiusių, įvykyje dalyvavusių asmenų ir teisme apklaustų liudytojų parodymais. Teisme apklaustas T. Š. patvirtino, kad motorolerio vairuotojas – nukentėjusysis E. B. motoroleriu važiavo savo eismo juostoje, tai yra priešingoje eismo juostoje nei važiavo V. M.. Taip pat, liudytojas T. Š. patvirtino, kad motoroleris važiavo ne kelio viduriu, o savo eismo juostoje, nutolęs apie 1-1,5 metro atstumu nuo kelio ir griovio krašto. Gi, V. M. automobilio ir motorolerio susidūrimo momentu, motoroleris buvo savo eismo juostoje ir nutolęs nuo kelio bei griovio krašto apie 1,5 m atstumu, o V. M. automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, nes lenkė traktorių. Tą aplinkybę, kad automobilio ir motorolerio susidūrimo metu, V. M. automobilis buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, patvirtino liudytoja S. N..

Apklausti liudytojai T. Š., P. P. patvirtino, kad po automobilio ir motorolerio susidūrimo, jie apžiūrėjo įvykio vietą-kelią, kur matė ant kelio likusius motorolerio važiavimo padangų pėdsakus, kurie buvo likę motorolerio judėjimo eismo juostoje ir T. Š. teigimu- jie buvo 1,5 m atstumu nuo kelio krašto, o P. P. teigimu -1,5 -2 metrų atstumu nuo kelio krašto.

Tą aplinkybę, kad automobilio susidūrimas su motoroleriu įvyko tuo metu kai buvo lenkiamas traktorius, patvirtino ir nuteistasis V. M.. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai nurodė, kad automobilis ir motoroleris susidūrė tuomet, kai visos transporto priemonės(traktorius, automobilis, motoroleris) kelyje buvo susilyginę viena kitos atžvilgiu. Be to, liudytojas T. Š. nurodė, kad tuo metu kai V. M. vairuojamas automobilis lenkė jo vairuojamą traktorių ir susidūrė su motoroleriu, tai jo eismo juostoje traktoriaus dešinieji ratai nuo kelio ir griovio krašto buvo apie 1 metrą atstumu.

Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo E. B. aiškinimu, kad autoįvykis įvyko tuo metu kai V. M. išvažiavo į priešingą eismo juostą, tai yra juostą, kuria judėjo jis –nukentėjusysis. Šiuo aiškinimu yra pagrindas tikėti, nes nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų T. Š., P. P., S. N. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, vienodi, sutampa, vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka nukentėjusiojo E. B. nurodytas bei teismo nustatytas įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas T. Š. patvirtino, kad motoroleris važiavo savo eismo juostoje, arčiau kelio krašto, buvo įjungęs šviesas. Nurodė, kad nuteistojo vairuojamas automobilis traktoriaus lenkimo veiksmą pradėjo atlikti važiuodamas į įkalnę ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, nuteistasis negalėjo matyti prieš save esančio kelio ruožo ir kelyje esančios kliūties, todėl nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir įvyko susidūrimas. Liudytojo T. Š. parodymai patikrinti bei patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Šio procesinio veiksmo metu liudytojas tvirtino, kad automobilio ir motorolerio susidūrimas įvyko motorolerio judėjimo eismo juostoje. Be to, apklausti liudytojai T. Š., P. P. patvirtino, kad po susidūrimo jie apžiūrėjo kelią, kur įvyko autoįvykis. Ant kelio matė likusius motorolerio padangų pėdsakus, kurie leido daryti išvadą, kurioje vietoje važiavo motoroleris kelyje prieš pat susidūrimą. Šie pėdsakai buvo motorolerio judėjimo eismo juostoje ir nuo kelio bei griovio krašto apie 1-2 metrai atstumu. Įvertinus tą aplinkybę, kad įvykio vietos kelio plotis - 7,9 m, todėl vienos eismo juostos plotis būtų 3,95 m. Vertinant liudytojų T. Š., P. P., nukentėjusiojo E. B. parodymus, matyti, kad prieš susidūrimą motoroleris tikrai buvo savo eismo juostoje. Be to, įvertinus tą aplinkybę, kad įvykio metu traktoriaus dešinės pusės ratai buvo nutolę nuo kelio krašto apie 1 metrą, traktoriaus plotis 2 metrai, automobilio BMW plotis 1,80 m, tai sumuojant šiuos pločius, galima daryti išvadą, kad nuo kelio krašto, kuriuo judėjo traktorius ir apelianto automobilis, buvo užimtas plotis 4,80 m, kai tuo tarpu vienos eismo juostos plotis įvykio vietoje tik 3,95 m. Be to, įvertinama ir ta aplinkybė, kad traktoriaus lenkimo metu, turėjo būti ir atitinkamas saugus atstumas tarp traktoriaus bei automobilio. Taigi, galima daryti kategorišką išvadą, kad traktoriaus lenkimo momentu ir susidūrimo su motoroleriu metu, nuteistojo vairuojamas automobilis tikrai buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, todėl ir kliudė priešingoje eismo juostoje važiavusį motorolerį. Gi, iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilio BMW apžiūros metu nustatyta, jog sulankstytas priekinis kairės pusės sparnas. Todėl, galima daryti išvadą, kad motoroleris kontaktavo su kaltinamojo automobilio kairiąja dalimi. Jei būtų galima tikėti nuteistojo teigimu, jog motoroleris važiavo kelio viduriu, tai automobilio pažeidimai būtų ne kairėje automobilio pusėje, o labiau iš automobilio priekio. Taigi, nėra pagrindo tikėti apelianto teigimu, jog motoroleris važiavo kelio viduriu. Taip pat, dėl aukščiau išvardintų aplinkybių nėra pagrindo tikėti apelianto teigimui, jog susidūrimo metu, jo automobilis buvo savo eismo juostoje, nes toks apelianto argumentas paneigtas įvykį mačiusių liudytojų, nukentėjusiojo parodymais. Pagaliau, įvertinus visų transporto priemonių išsidėstymą, nuteistojo pateikta versija, kad jis važiavo savo eismo juostoje, nėra pagrindo tikėti, nes tokiu atveju aplamai nebūtų įvykęs eismo įvykis.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, visi įrodymai vertinami bendra tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas apie V. M. kaltę bei darydamas išvadą, jog būtent jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, pagrįstai rėmėsi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais. Netikėti jais neturėjo pagrindo, nes jie vieni kitiems atitiko ir neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus apelianto parodymus, kuriuos jis davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas pagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo vienodi. Vienu atveju jis aiškino, kad prieš lenkimą jis matė iš priekio atvažiuojantį motorolerį, jo degantį žibintą, įvertinęs situaciją, suprato, kad aplenkti traktorių suspės. Kitu atveju teigė, kad jokių kliūčių kelyje nematė, šviesų priekyje nesimatė, motorolerį pastebėjo tik pradėjus lenkti traktorių, motorolerio žibintas nedegė, jis važiavo kelio viduriu. Todėl teismui buvo pagrindas netikėti apelianto duodamų parodymų teisingumu, juo labiau, kad jų nepatvirtino kiti bylos duomenys.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog V. M. pažeidė kelių eismo saugumo taisykles - Kelių eismo taisyklių 53 punktą, 172 p., 180. 4.p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Byloje neabejotinai nustatytas priežastinis ryšys tarp V. M. neatsargios veikos ir kilusių pasekmių, todėl jo veiksmai pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio kilimui įtakos turėjo nukentėjusiojo girtumas. Toks teiginys neparemtas jokiais duomenimis, todėl atmestinas. Priešingai, byloje nustatyta, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo apelianto veiksmai ir KET pažeidimas. Teisinga teismo išvada, kad E. B. girtumas įvykiui kilti įtakos neturėjo.

Atmestinas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti autotechninį tyrimą, kitaip sakant ekspertizę. Visų pirma, apeliantas nepateikia argumentų kodėl buvo būtina skirti autotechninį tyrimą ir kokius klausimus aiškintis su ekspertais. Kolegija konstatuoja, kad ekspertizės skyrimo pagrindus reglamentuoja BPK 208 straipsnis. Ši įstatymo norma numato, kad ekspertizė skiriama tais atvejais kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šiuo atveju tokių pagrindų nenustatyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo būtina skirti ekspertizę.

Netenkintinas nuteistojo prašymas naikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šių aplinkybių nenustatyta, todėl apelianto prašymas naikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui atmestinas.

Remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, sudėties, nuteistojo kaltės, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis šioje dalyje surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

Iš prokuroro apeliacinio skundo seka, jog prokuroras prašo keisti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, didinant bausmės trukmę. Taip pat, prašo didinti bausmės vykdymo atidėjimo trukmę ir skirti įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės trukmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taip pat nepažeidė. Bausmės dydis paskirtas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

BK 281 straipsnio 3 dalis numato, jog asmeniui, padariusiam šią veiką, gali būti skiriama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas skyrė V. M. griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dėl nusikaltimo kaltu neprisipažįsta, nesigaili, žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Taip pat, atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę. Teismas nustatė, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir tai vertino bei akcentavo teismo nuosprendyje.

Teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui, nėra neteisinga. Todėl griežtinti bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis kaltu neprisipažino, negali būti lemiamu argumentu bausmės dydžiui, nes parodymų davimas yra ne kaltinamojo pareiga, o teisė. Tuo pačiu kaltinamojo neprisipažinimas nusikaltimo padarymu negali turėti neigiamų pasekmių ar įtakoti bausmės dydį.

Kolegijos nuomone, bausmės vykdymo atidėjimo trukmė, kurią skyrė teismas, yra tinkamo dydžio. BK 75 straipsnis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymą teismas atidėjo 1 metams 6 mėnesiams. Todėl matyti, kad bausmės vykdymas atidėtas ir terminas skirtas nepažeidus įstatyme numatytos bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmės. Laikas, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, parinktas atsižvelgus į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį. Todėl šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Tenkintina prokuroro apeliacinio skundo dalis, kur prokuroras prašo BK 68 straipsnio pagrindu skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise.

Kolegija konstatuoja, kad minėtos priemonės paskirtis yra padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką.

BK 67 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.

Teisus prokuroras teigdamas, kad V. M. turi būti uždrausta vairuoti transporto priemonę. Šį prašymą prokuroras motyvuoja ta aplinkybe, kad V. M. anksčiau baustas administracine tvarka taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o sistemingi kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo V. M. neigiamą požiūrį į valstybės nustatytą ir saugomą saugaus eismo automobilių keliais režimą, pavojingą vairavimo būdą naudojantis suteikta jam teise vairuoti transporto priemones, nuolatos keliamą pavojų kitiems eismo dalyviams.

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (LB BK 68 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad V. M. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, veiką jis padarė pažeisdamas KET reikalavimus. Veika sukėlė sunkius padarinius- avarijos metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo V. M. yra padaręs ir baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. (t. 2. b.l. 15-21)

Taigi, nuteistasis kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat pažeidęs KET reikalavimus padarė ir nusikalstamą veiką, kas rodo, kad V. M. yra nedrausmingas ir neatsakingas vairuotojas, sistemingai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus, skirtos nuobaudos(baudos) nėra efektyvios, nes po jų skyrimo daro kitus KET pažeidimus. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Todėl kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, sprendžia, kad tenkintinas vyriausiojo prokuroro prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemonę. Taip pat, teisus prokuroras teigdamas, jog nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones ) bus sudarytos prielaidos nebaudžiamumui, nebus pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės paskirties tikslai ir nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant šioms aplinkybėms, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise. Nuosprendis keistinas Baudžiamojo Proceso Kodekso 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti teismo nusprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę- 6 MGL (780 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas. Ši teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė naikintina, kadangi yra pagrindas skirti kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise.

Taip pat, prokuroras prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą: atsiprašyti nukentėjusio asmens, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kolegija pažymi, kad šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Visų pirma, teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas atidėtas, juo skirtas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Todėl antrą kartą atidėti bausmės vykdymą ir skirti tą patį įpareigojimą nėra įstatyminio pagrindo.

LR BK 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šių įpareigojimų: 1) atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą; 2) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 3) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 4) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka; 7) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taigi, įstatymas numato, jog gali būti skiriamas vienas ar keli įpareigojimai. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistajam būtinai turi būti skiriami keli įpareigojimai.

Kolegijos nuomone, teismo skirtas įpareigojimas-be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir šiuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise yra proporcingos ir pakankamos priemonės bausmės tikslams pasiekti. Todėl atmestinas prokuroro prašymas skirti kitus įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (780 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti vairuoti transporto priemonę 2(dviejų) metų laikotarpiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Jonas FurmanavičiusGytis Večerskas