Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Rasai Gradauskienei ir Gitai Pilipavičienei, atsakovų Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Baevičienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, uždarosios akcinės bendrovės „SMI Lietuva“ atstovui advokatui Algiui Krušnai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės ,,SMI Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ,,SMI Lietuva”, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus Vista“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu teismą prašė : 1. panaikinti 2000 10 10 Kauno miesto Valdybos sprendimo Nr. 1230 1.1. punktą, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti prie pastatų Savanorių pr. 321 esančio apie 18400 kv. m. žemės sklypo, kuris šiaurės vakaruose ribojasi su Statybininkų gt, pietvakariuose - su Žukausko gt, pietryčiuose – su Savanorių pr., šiaurės rytuose - su uždarosios akcinės bendrovės "Lietuva Statoil" sklypu, planą (numatant apie 2600 kv. m. servitutą uždarosios akcinės bendrovės "Kauno Vista" pastatams eksploatuoti); 2. panaikinti 2000 10 30 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-01-7808; 3. pripažinti negaliojančia 2000 10 30 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19-2000-122, kurios pagrindu KAVA išnuomojo 99 metams uždarajai akcinei bendrovei "Litneta" (šiuo metu UAB „SMI Lietuva“ ) 18342 kv. m. žemės sklypą Nr. 1901-0078, esantį Savanorių pr. 321, Kaune. 4. įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą K. M. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis Pažaislio valsčiuje, Muravos kaime valdytą žemės plotą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) panaikino 2000 10 10 Kauno miesto Valdybos sprendimo Nr. 1230 1.1. punktą., kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti prie pastatų Savanorių pr. 321 esančio apie 18400 kv. m. žemės sklypo, kuris šiaurės vakaruose ribojasi su Statybininkų gt, pietvakariuose - su Žukausko gt, pietryčiuose – su Savanorių pr., šiaurės rytuose - su uždarosios akcinės bendrovės "Lietuva Statoil" sklypu, planą (numatant apie 2600 kv. m. servitutą uždarosios akcinės bendrovės "Kauno Vista" pastatams eksploatuoti); 2) panaikino 2000 10 30 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 02-01-7808; 3) pripažino negaliojančia 2000 10 30 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19-2000-122, kurios pagrindu KAVA išnuomojo 99 metams uždarajai akcinei bendrovei "Litneta" (šiuo metu UAB „SMI Lietuva“ ) 18342 kv. m. žemės sklypą Nr. 1901-0078, esantį Savanorių pr. 321, Kaune.

Reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno apskrities viršininko administracijai atkurti ieškovei nuosavybės teises paliko nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia tenkino kaip įrodytus, pagrįstus ir teisėtus. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, jog ieškovei nėra atkurtos nuosavybės teisės į 3,2205 ha, ir nors ginčijami administraciniai aktai priimti 2000 10 10 ir 2000 10 30, tačiau neginčytinai nustatė, jog ieškovei apie šiuos aktus tapo žinoma tik gavus 2006 04 08 ir 2006 04 19 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus atsakymus į jos 2006 03 09 ir 2006 04 11 užklausimus, todėl atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį šiems aktams ginčyti, teismas atmetė.

Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, jog Kauno miesto Savivaldybė, savo sprendimu patvirtindama detalųjį planą, pažeidė Atkūrimo įstatymo 12 str. reikalavimus. Nesant galimybės atkurti nuosavybės teises M. M. ar jos teisių perėmėjai – ieškovei į ginčo žemę natūra, nuosavybės teisė ieškovei į grąžintiną žemės sklypą turėjo būti kompensuojama, taikant kitus nuosavybės teisės atkūrimo būdus, tai yra, ši žemės sklypo dalis valstybės turėjo būti išpirkta. Be to, rengiant ir priimant ginčijamą 2000 10 10 sprendimą Nr. 1230, buvo pažeisti LR Teritorijų planavimo įstatymo, 1996 11 15 LR Statybos ir Urbanistikos ministro patvirtintų įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių reikalavimai, todėl sprendimas Kauno miesto Valdyboje negalėjo būti patvirtintas. Be to, kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų, teismas vertino ir kitus dokumentus – sąlygas detaliesiems planams rengti ir numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą, kadangi šiuose dokumentuose nėra registracijos numerių, jie yra be datų, todėl nustatyti, kada buvo pradėtas detalaus planavimo procedūra ir ar buvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatyme ir Detaliųjų planų taisyklėse nustatytų terminų nuspręsti negalima, o detalusis planas buvo patvirtintas neparengus raidos programos, tinkamai viešai neapsvarstytas, t.y. nesilaikyta 1996 09 16 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų. Raidos programos nebuvimą teismas vertino kaip esminį detalaus planavimo procedūros pažeidimą ir sprendė, jog detalieji planai buvo parengti nevertinant įmonių numatomos veiklos pobūdžio, jos ekonominio pagrindimo, užstatymo rodiklių, poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos veiklos pasekmių, ir kitų reikšmingų klausimų, nors, sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p., šį reikalavimą detalaus planavimo procese buvo privalu vykdyti. Teismas pažymėjo, kad teritorijų planavimo brėžiniai buvo parengti ne anksčiau kaip 2000 metų rugsėjo mėnesį, todėl viešo svarstymo metu, t.y. 2000 07 27 tikėtina, kad ieškovė negalėjo pareikšti jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl medžiagos, kuri nebuvo parengta.

Iš byloje esančių duomenų teismas neginčytinai nustatė, kad Kauno miesto Valdybos sprendimu patvirtinus detalųjį planą, 2000 10 27 UAB „Litneta“ buvo išduotas leidimas visų jai priklausančių statinių – gamybinio administracinio pastato, transformatorinės-kompresorinės, elektrodinės katilinės bei jų priklausinių, šaldymo agregatų ir tvoros nugriovimui, 2001 07 13 patvirtintas statinio nugriovimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo nugriauti visi UAB „Litneta“ pastatai, išskyrus transformatorinę, statinį 7J1g, bei tvorą. Kadangi ginčo žemės sklype jokių pastatų, statinių ir konstrukcijų nėra, o esanti a/m stovėjimo aikštelė netvarkinga, nėra bortelių, aikštelės pakraščiai apaugę žole, atsakovas - UAB „SMI Lietuva “ iki pat bylos iškėlimo žemės sklypo pagal paskirtį nenaudojo, todėl buvo pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį.

Ieškinio reikalavimą Kauno apskrities viršininko administracijai teismas paliko nenagrinėtu nurodęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 106 punktą numatyta, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Kauno miesto savivaldybei nepateikus reikiamų dokumentų, Kauno apskrities viršininko administracija negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės Valdybos 2000 m. spalio 10 d. sprendimas Nr.1230 parengtas ir derintas pažeidžiant LR teritorijų planavimo įstatymo, Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 11 15 įsakymu Nr.159, taip pat Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr.1079, reikalavimus.

1) nesutinka su teismo vertinimu, jog detaliojo planavimo organizatoriaus prašymas dėl detaliojo planavimo sąlygų ir procedūros neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nėra registracijos numerio, iš kurio galima būtų spręsti, kad jis iš tiesų buvo pateiktas Kauno miesto savivaldybei, be to, kartu su prašymu nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Apeliantas nurodo, jog numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada buvo parengta 2000 m. liepos ll d., todėl darytina išvada, jog detaliojo planavimo organizatorius pateikė tinkamą prašymą ir visus reikalingus dokumentus. Nesant organizatoriaus prašymo, nei išvada, nei planavimo sąlygos nebūtų išduotos.

2) nepagrįstas teismo teiginys, jog sąlygos detaliesiems planams rengti ir numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūrų išvada neatitinka įstatymo reikalavimų, nes šiuose dokumentuose nėra registracijos numerių ir jie yra be datų. Tiek sąlygose, tiek išvadoje datos yra nurodytos: 2000 m. liepos ll d. Tai patvirtina ir teismo teiginys, jog žemės sklypų planas bei pastatų kadastro duomenys pateikti "po sąlygų detaliesiems planams rengti išdavimo atsakovui", tokiu būdu teismas pripažino, kad išvada ir sąlygos išduotos 2000 m. liepos lld. Beje, planavimo sąlygos yra registruotos (registracijos Nr. R-2336). Tuo tarpu numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros išvada nėra registruota, nes šių dokumentų registro Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriuje nebuvo.

3) teismas nepagrįstai kaip esminį detalaus planavimo procedūros pažeidimą vertino raidos programos nebuvimą. LR Teritorijų planavimo įstatyme bei Taisyklėse nėra nurodyta, kokia forma turi būti pateikta raidos programa. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodyta, jog raidos programa buvo pateikta grafiniu būdu: tai yra, detaliojo plano antrasis brėžinys (II etapas sklypui 1), kuriame aiškiai nurodyti visi būsimos veiklos parametrai: numatomos veiklos pobūdis, sklypo užstatymo parametrai, pažymėtos kompensacinės priemonės (atitvaros), sumažinančios neigiamą poveikį aplinkiniams žemės sklypams ir pan. Tačiau šio įrodymo teismas iš viso nevertino ir dėl jo nepasisakė, todėl teismo išvada, jog detalusis planas buvo parengtas neįvertinant įmonių numatomos veiklos pobūdžio, jos ekonominio pagrindimo, užstatymo rodiklių poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos veiklos pasekmių ir kitų reikšmingų klausimų yra nepagrįsta.

4) nesutinka su teismo teiginiu, jog netinkamai buvo atlikta detaliojo plano sprendinių svarstymo su visuomene procedūra. Apie detaliojo plano viešą svarstymą paskelbta 2000 m. liepos

13 d. dienraštyje „Kauno diena", nurodant planuojamos teritorijos adresą, planavimo organizatorių, rengėją bei telefonus informacijai. Skelbime taip pat nurodyta, kokia tvarka ir kur galima siųsti pasiūlymus bei pageidavimus, taip pat kur vyks viešas svarstymas. Aplinkybė, jog skelbime apie detaliojo plano viešą svarstymą nebuvo nurodyta, jog viešas svarstymas vyks supaprastinta tvarka, negali būti laikoma pakankamu pagrindu detaliajam planui panaikinti, kadangi skelbime buvo pakankamai informacijos leidžiančios ieškovei realizuoti savo teises. Apeliantas pažymi, jog priimdamas sprendimą, teismas nepasisakė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo dokumento 2000 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto Nr. 1119/00, kuriame nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas, suderintas ir viešai apsvarstytas su nežymiais nukrypimais nuo patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų ir kuriuo siūloma detalųjį planą teikti tvirtinti. Taigi, esant teigiamai patikrinimo išvadai, Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti parengtą detalųjį planą.

5) ginčijamo Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo išspręstas, tačiau iki šiol nėra pilnai įvykdytas, nes dėl išpirkimo būdo nei M. M., nei ieškovė į Kauno apskrities viršininko administraciją nesikreipė. Be to, ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojantys teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių atkūrimą, apskritai nesuteikė galimybės ieškovei atkurti nuosavybės teises natūra į ginčo žemę. Todėl teismas galėjo patenkinti ieškovės reikalavimus tik tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi savo teisių pažeidimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,SMI Lietuva“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl priėmė šališką ir neobjektyvią skundžiamą sprendimo dalį, kadangi ieškovės teisės dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir žemės nuomos sutarties sudarymo nebuvo ir apskritai negalėjo būti pažeistos. Skundo argumentai:

1) ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises paliktas nenagrinėtu, tokiu būdu teismas iš viso iš esmės nesprendė nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei klausimų. Be to, nei nuosavybės teisių atkūrimo M. M. metu - 1998 m. liepos 16 d., nei ginčijamų administracinių teisės aktų priėmimo metu nebuvo jokios galimybės natūra gražinti buvusiam savininkui K. M. turėtą žemės dalį žemės sklype, nes šis sklypas buvo ir tebėra užstatytas pastatais ir yra valstybės išperkama žemė.

2) teismas turėjo taikyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti. Iš sprendimo neaišku, kokios teisės šakos (administracinės ar civilinės teisės) nustatyto senaties termino taikymo klausimą sprendė teismas. Teismo išvada, kad ieškovei apie ginčijamus aktus tapo žinoma tik gavus 2006 04 08 ir 2006 04 19 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymus nėra pagrįsta jokiais argumentais. Ieškovė daugiau kaip 8 metus neskundė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepasirinko kompensavimo būdo, apie kurį turėjo informuoti kompetentingas institucijas.

3) teismo teiginys, kad statiniai ginčo žemės sklype buvo nugriauti ir žemė liko laisva (neužstatyta), todėl nebeliko pagrindinės Atkūrimo Įstatymo 12 str. nustatytos sąlygos, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes ginčijamų administracinių teisės aktų priėmimo metu žemės sklypas buvo užstatytas UAB „Litneta" priklausiusiais statiniais. Apeliantas pažymi, kad žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį negali būti pagrindu žemės nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi tai yra vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų (CK 6.562-6.564 str.).

Kiti atsakovo UAB ,,SMI Lietuva“ apeliacinio skundo argumentai tapatūs atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentams.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Nurodo, jog Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 01- 4316 ir sprendimu Nr. 1530 atkūrė nuosavybės teises M. M., suteikiant neatlygintinai M. M. turtinių teisių perėmėjams 0,1995 ha naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir nurodant, jog 3,2205 ha žemės išpirks valstybė pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. Ginčijamo Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu nuosavybės teisių atkūrimo klausimas M. M. buvo išspręstas, tik negalėjo būti pilnai įvykdytas, kadangi M. M. turtinių teisių perėmėjai nepasirinko kompensavimo būdo. Ginčijamo Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu galiojantys teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą, nenumatė galimybės ieškovei atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra. Galimybė atkurti ieškovei nuosavybės teises į miesto žemę natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę, atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (2002 m. balandžio 2 d. įstatymas Nr. IX-832). Kauno miesto valdyba žemės sklypo detalųjį planą patvirtino 2000 m. spalio 10 d. sprendimo Nr.1230 1.1 p. „Dėl žemės sklypų Savanorių pr. 321 ir 321B detaliųjų planų", t.y. iki 2002 m. balandžio 19 d., todėl ieškovės teisės nebuvo pažeistos.

Atsakovas UAB ,,SMI Lietuva“ atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, su skunde išdėstytais motyvais sutinka.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atsakovo UAB ,,SMI Lietuva“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, nurodo, jog skundo argumentai pagrįsti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo UAB ,,SMI Lietuva“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, su skundo argumentais sutinka.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Įstatymų leidėjas apeliacinės instancijos teismą įpareigojo ex officio tikrinti absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą, todėl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti pažeidimai laikomi absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, nors apeliantas jų ir nenurodė apeliaciniame skunde.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. F. be kitų reikalavimų ginčija ir 2000 m. spalio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 19-2000-122, kuria Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo 99 metams uždarajai akcinei bendrovei „Litneta“ (dabar UAB „SMI Lietuva“) 18342 kv.m. žemės sklypą Nr. 1901/0078, esantį Savanorių pr., Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė 960000 Lt.

Civilinio proceso kodekso 85 straipsnis nustato taisykles, pagal kurias nustatoma ieškinio kaina. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodoma, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Viena iš daiktinių teisių yra ilgalaikė nuoma, kuri pagal CK 4.167 straipsnį nustatoma išnuomojamo nekilnojamojo daikto savininko ir nuomininko susitarimu.

Nurodytu ieškinio reikalavimu keliamas teisinis ginčas dėl paties objekto – žemės sklypo – ir teisių į jį, nes šio reikalavimo patenkinimo atveju ginčijamo sandorio nuomininkas prarastų sutartimis sulygtas ilgalaikes teises į vertingą objektą. Todėl pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas ieškinio suma laikytina turto rinkos vertė, kuri lemia rūšinį bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008)

Kadangi ieškovės reikalaujamo pripažinti negaliojančiu sandorio ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, todėl pagal CPK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę, toks ieškinys teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Nustačius, kad byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, panaikintinas ir byla perduotina Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 329 str.2 d.6p.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio pirmosios dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.