Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E. V.“ atstovui advokatui Mantui Juozaičiui,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E. V.“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Kai sutapimas baigiasi, prievolė atsinaujina, jeigu nėra pasibaigusi kitais pagrindais. Prievolės šalių sutapimas neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms. Šalių sutapimu prievolė negali baigtis, jeigu reikalavimas ir skola susiję su skirtingu ir vienas nuo kito atskirtu turtu.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

7. Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 20756 UAB „D. I. C.“ pardavė, o UAB „T.“ įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas).

8. 2007 m. sausio 18 d. Vilniaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 2.3.-216-41 žemės sklypą padalino į du sklypus, kurių plotai po kadastrinių matavimų atlikimo tapo 7,6404 ir 4,9196 ha. Tai nurodyta abiejų naujųjų sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašų 2.1. punktuose. 2006 m. gruodžio 7 d. sutartimi (toliau ir – Sutartis) Turtas buvo parduotas už 4 410 000 Lt (1 277 224,28 Eur) (Sutarties 2.1. punktas). Dalis 2006 m. gruodžio 7 d. Sutarties kainos (1 104 896 Lt (320 000 Eur)) buvo sumokėta iki sutarties pasirašymo (2006-09-29). 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) buvo sumokėta pardavėjui sutarties pasirašymo dieną (2006-12-07). 450 000 Lt (130 329,01 Eur) buvo sumokėta pardavėjui 2006 m. gruodžio 28 d. 90 000 Lt (26 065,80 Eur) buvo sumokėta pardavėjui 2006 m. gruodžio 29 d. 58 000 Lt (16 797,96 Eur) buvo sumokėta pardavėjui 2008 m. balandžio 30 d. 80 000 Lt (23 169,60 Eur) buvo sumokėta pardavėjui 2008 m. birželio 27 d. Taigi iš visos pardavimo kainos – 4 410 000 Lt (1 277 224,28 Eur) buvo sumokėta 2 982 896 Lt (863 906,39 Eur) ir nesumokėta Turto kainos dalis liko 1 427 104 Lt (413 317,89 Eur) (toliau – ir skola).

9. Aplinkybę, kad nurodyti atsiskaitymai buvo atlikti UAB „D. I. C.“ patvirtino 2011 m. gegužės 31 d. sutikime dėl sutarties pakeitimo. Skolos likučio dydį pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Sutartį patvirtinta ir 2009 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1.1. punktas.

10. Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „D. I. C.“ perleido reikalavimo teises į skolą naujajam kreditoriui UAB „M. E. I. B.“. Nustatyta, kad UAB „M. E. I. B.“ kreipėsi į teismą dėl skolos pagal perimtas reikalavimo teises priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7620-585/2010 kreditoriui UAB „M. E. I. B.“ iš UAB „T“ priteista 1 427 104 Lt (413 317,89 Eur) skola ir žyminis mokestis, iš viso 1 431 671,76 Lt (414 640,80 Eur).

11. 2011 m. balandžio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (byloje pateiktas dublikatas) UAB „M. E. I. B.“ reikalavimo teises į skolą ir kitas sumas, perleido bendrovei „T.

12. 2011 m. gegužės 31 d. UAB „T.“ gavo Turto pardavėjo UAB „D. I. C.“ patvirtinimą apie perleistas reikalavimo teises bei sutikimą, kad neprieštarauja 2006 m. gruodžio 7 d. Sutarties pakeitimui.

13. 2011 m. gegužės 31 d. UAB „T.“ gavo ir UAB „M. E. I. B.“ patvirtinimą, kad ši bendrovė buvo perėmusi reikalavimo teises į skolą ir perleido šį reikalavimą Nyderlandų bendrovei „T.“ ir neprieštarauja 2006 m. gruodžio 7 d. Sutarties pakeitimui.

14. 2011 m. liepos 1 d. Turto pirkėjas UAB „T.“ ir kreditorius „T.“ sudarė notariškai patvirtintą susitarimą dėl 2006 m. gruodžio 7 d. Sutarties sąlygų pakeitimo. Šiuo susitarimu šalys patvirtino, kad: Turto pardavėjas UAB „D. I. C.“ gavo 2 982 896 Lt (863 906,39 Eur) už Turtą pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Sutartį; UAB „D. I. C.“ perleido reikalavimo teises į skolą UAB „M. E. I. B.“; UAB „M. E. I. B.“ perleido reikalavimo teises į skolą Nyderlandų bendrovei „T.“. 2011 m. rugpjūčio 29 d. „T.“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 1-TIV-EV/TIM/2011 perleido minėtas reikalavimo teises į skolą pareiškėjui.

15. 2011 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2180 UAB „T“ pardavė Turtą pareiškėjui už 900 000 Lt (260 658,02 Eur). Nuosavybės teisė į turtą buvo perleista sutarties pasirašymo metu ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2011 m. rugsėjo 5 d. Pranešimu apie reikalavimų įskaitymą pareiškėjas informavo UAB „T.“, kad įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, t. y. pareigą sumokėti už įsigytą turtą (900 000 Lt (260 658,02 Eur)) įskaito su reikalavimo teise įsigyta iš „T.“ (1 431 671,76 Lt (414 640,80 Eur)) ir po įskaitymo pareiškėjas turėjo 531 671,76 Lt (531 671,76 Eur) reikalavimo teisę UAB „T“. 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas notarinis patvirtinimas, kad pareiškėjas pilnai atsiskaitė su UAB „T“ už įsigytą turtą pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. sutartį. Taigi, turtas iš UAB „D. I. C“ buvo perleistas UAB „T“, vėliau UAB „T“ perleido šį turtą pareiškėjui.

16. Taigi pareiškėjas įgijo tiek Turtą, tiek reikalavimo teisę į įsiskolinimą už Turtą. Pareiškėjui perėmus reikalavimo teisę į skolą už Turtą laikytina, kad ši prievolė pasibaigė šalių sutapimu, kadangi pareiškėjas toje pačioje prievolėje tapo ir kreditorius ir skolininkas (CK 6.126 straipsnis).

17. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre išregistruoti skolos už turtą faktą galima tik registrui pateikus šalių susitarimą apie pilną atsiskaitymą arba notariškai patvirtintą liudijimą apie atsiskaitymą. 2006 m. gruodžio 7 d. sutarties 2.8. punkte yra sutarta, kad visiškas atsiskaitymas pagal sutartį turi būti patvirtintas pardavėjo patvirtinimu, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta ir šis patvirtinimas gali būti atliekamas tik sutartį patvirtinusiame notarų biure (Vilniaus m. 16-ajame notarės biure) UAB „D. I. C“ atstovui atvykus. Nustatyta, kad gauti minėtos įmonės patvirtinimą apie atsiskaitymą nėra galimybės, nes įmonė yra likviduota. UAB „M E. I. B“ ir UAB „T“ yra taip pat likviduotos.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 16-ąjį notarės biurą, prašydamas patvirtinti atsiskaitymo už turtą ir skolos pasibaigimo faktą, tačiau notarė atsisakė tai atlikti, nes pareiškėjas neturi visų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių originalų. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad pareiškėjas neturi visų reikalingų dokumentų minėtam faktui įregistruoti notarų biure, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvas pareiškėją informavo, kad 2011 m. balandžio 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01/110330 kopijos archyve nerasta.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4742-1115/2022 teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes nebuvo pateikta pakankamai dokumentų, kad pareiškėjas išnaudojo visas kitas priemones tikslui pasiekti. Nustatyta, kad pareiškėjas po šios nutarties gavimo pateikė prašymą, išregistruoti skolą už turtą VĮ Registrų centrui, tačiau prašymas buvo atmestas, nes VĮ Registrų centras neturi teisės išregistruoti skolos už turtą, jeigu nėra pateiktas šalių susitarimas apie pilną atsiskaitymą arba notariškai patvirtintas liudijimas apie atsiskaitymą. Tiek Vilniaus m. 16-asis notarės biuras, tiek VĮ Registrų centras turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymus, todėl jų apskundimas nėra tikslingas, nes sprendimai atmesti prašymą arba atsisakyti jį priimti buvo teisiškai pagrįstai. Be to, tai sukeltų neproporcingą teismo darbo apkrovimą bei bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui.

20. Atsižvelgiant į tai, nustatytos visos įstatyme nustatytos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių skolos pasibaigimo faktą; pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti faktą, kad yra pasibaigusi prievolė. Pareiškėjas išnaudojo visas galimybes pasiekti norimą rezultatą (skolos fakto išregistravimą), tačiau nepasiekė norimo rezultato. Atsižvelgiant į tai, prašomas nustatyti faktas – skolos už turtą pasibaigimas turi juridinę reikšmę, nes nenustačius šio fakto, pareiškėjas neturi galimybės išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro skolos už turtą buvimo fakto. Nenustačius šio fakto, pareiškėjas negalės be apribojimų disponuoti savo nuosavybe.

21. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad yra pasibaigusi prievolė (įsiskolinimas už įsigytą turtą) pagal 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 20756, sudarytą Vilniaus miesto 16-ajame notarės biure tarp UAB „D. I. C.“ ir UAB „T.“ (CPK 444, 445 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra pasibaigusi prievolė (įsiskolinimas už įsigytą turtą) pagal 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. 20756, sudarytą Vilniaus miesto 16-ajame notarės biure tarp uždarosios akcinės bendrovės „D. I. C“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.