Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-09-05 · Administracinė byla Nr. I-1513-583/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-05
Bylos Nr.
I-1513-583/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00944-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
P. A. N.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-1513-583/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00944-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 11.4; 11.10; 63.3.8; 73. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,

susipažinęs su pareiškėjo P. A. N. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos N. J. 2014-05-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ panaikinimo ir spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-01 18:50 val. per LITEKO VEP posistemio elektroninių paslaugų portalą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo P. A. N. atstovo advokato V. P. pasirašytas skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos N. J. 2014-05-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ panaikinimo. Skunde nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai 2014-05-30 įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ atsisakė atkurti nuosavybės teises pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012-03-20 išvadą Nr. 16IP-16. Teigiama, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą nėra išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl nuosavybė negali būti atkuriama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. išvadą Nr. 16IP-16. Pareiškėjas teigia, kad pateiktame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę buvo išreiškęs valią grąžinti žemę ir kitoje vietoje, todėl būtent ir šiuo būdu turi būti atkuriama nuosavybė. Atsakovas galimai sąmoningai nekreipė dėmesio į nuosavybės teisių atkūrimo byloje esatį 1992-03-13 prašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismą prašo :

- panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos N. J. 2014-05-30 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pagal ABTĮ 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, su 3 dalyje numatyta išimtimi, jog minėta procedūra netaikoma sprendimams atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą.

2014-07-07 Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1307-583/2014 konstatavo, kad įvertinus ginčijamo įsakymo turinį akivaizdu, jog ginčijamu administraciniu aktu nebuvo užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir priimtas galutinis sprendimas atkurti nuosavybės teises pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, ginčijamam įsakymui apskųsti, pagal galiojantį žemės reformos teisinių santykių reguliavimą, yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (žr.: 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

2014-07-08 pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto atstovo, veikiančių pagal notarinį įgaliojimą G. L. ir advokato V. P., būtent realizuojant aukščiau nurodytą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką, kreipėsi skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos N. J. 2014-05-30 įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-216 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. A. N.“ panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėjusi skundą 2014-07-25 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2492 konstatavo, kad skundas yra nepagrįstas ir teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistu. Įvardijamas sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui V. P., veikusiam pagal 2014-08-08 atstovavimo sutartį Nr. 523, įteiktas 2014-07-30 ir tai nurodoma pareiškėjo skunde (3 lapas 2 pastraipa).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Vertinant, kad ginčo nagrinėjimui nustatyta privaloma neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir ja pareiškėjas pasinaudojo, skundo padavimo termino eigos pradžia prasidėjo nuo to momento kai pareiškėjo atstovui, veikiančiam pagal 2014-08-08 atstovavimo sutartį Nr. 523, buvo įteiktas 2014-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-2492 „Dėl skundo nagrinėjimo“, o būtent nuo 2014-07-30. Įvertinus tai, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundu į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo neteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo gavimo dienos, paskutinė skundo padavimo teismui termino diena buvo 2014-08-19. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato V. P., skundą teismui per LITEKO VEP posistemio elektroninį paslaugų portalą pateikė 2014-09-01 (skundas pasirašytas elektroniniu parašu 2014-09-01 18:50:24 val.), taigi praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašo šio skundo padavimo termino atnaujinti.

Dėl skundo priėmimo pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (I dalis), „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 19, p. 484-487) akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo nustatyti, kada pareiškėjui (atstovui) įteiktas skundžiamas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos priimtas sprendimas ir tik tuomet spręsti, ar praleistas terminas skundui paduoti, o nustačius, kad terminas praleistas, įvertinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis, jeigu reiškiamas prašymas jį atnaujinti. Taigi nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisinė prielaida spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą yra pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas teismui neteikia prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, todėl teisinių prielaidų spręsti šiam klausimui nėra. Konstatavus, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, skundą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta galimybės pareiškėjui kreiptis skundu į teismą iš naujo, teikiant skundą kartu su prašymu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, kuriame turi būti nurodomos objektyvios aplinkybės dėl kurių praleistas terminas kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjo atstovo 2014 m. liepos 3 d. UAB „MAXIMA LT“ kasoje Nr. 2, Laisvės g. 56, Mažeikiai kvitu Nr. 46/931 į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą sumokėto 75,00 Lt žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendė 2014-07-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1307-583/2014, todėl pakartotinai šis klausimas nebesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo P. A. N. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl įsakymo panaikinimo, atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas