- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 1A-363-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07547-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Ernesta Montvidienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. S., Ž. P., N. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;
pagal BK 159 str. laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujanti BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. gruodžio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. liepos 27 d.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti Ž. P. ir N. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 12 d. nuo 22.00 val. iki 6 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pateko per neužrakintas duris į D. N. nuomojamą kambarį, kur A. S. reikalaujant D. N. išplauti jo kojines, o šiam reikalavimus įvykdžius, A. S. trenkė vieną kartą kumščiu į nosį ir vieną kartą į dešinę akį, Ž. P. du kartus trenkė kumščiu į kairės pusės šoną ir du kartus į galvą. Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 13 d. nuo 2.00 val. iki 6 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje A. S., Ž. P., N. K., pateko per neužrakintas duris į D. N. nuomojamą kambarį, kur A. S. liepus D. N. numauti ir išplauti N. K. kojines, o šiam reikalavimą įvykdžius, Ž. P. trenkė kumščiu apie šešis kartus D. N. į šoną. N. K. sudavė tris kartus į šonus, bei vieną kartą į dešinę akį, po ko A. S. vieną kartą delnu trenkė per veidą, bei sugriebęs už rūbų krūtinės srityje jį patąsė, bei kojos keliu spyrė į nosį D. N., po ko Ž. P. su N. K. trenkė nemažiau kaip po keturis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas – galvą, bei šonus, taip bendrais veiksmais padarydami D. N. nežymų sveikatos sutrikdymą ir palauždami nukentėjusiojo valią priešintis, pagrobė D. N. priklausantį nešiojamą kompiuterį „eMachines E527“ su baterija ir jos krovikliu, 200 eurų vertės, telefoną „Nokia RM 1019“ komplekte su baterija, 120 eurų vertės, ir 1 atminties kortelę 8 GB informacijos dydžio, 9 eurų vertės, telefoną „Prestigio“ komplekte su baterija, 120 eurų vertės, ir sportinius batus 20 eurų vertės, padarydami bendrą 469 eurų turtinę žalą.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d., apie 22.00 val., iki 2016 m. vasario 13 d. 6.00 val., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra vaikas, pasinaudojo savo, kaip vyresnio pagal amžių, autoritetu ir įkalbėjo, ragino, skatino jį mušti D. N., ir taip palaužus nukentėjusiojo valią, pagrobti nukentėjusiojo asmeninius daiktus, tokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 13 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia kumščiu trenkė D. U. į veidą, šiam nugriuvus spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo sušvelninti paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 str.
Nuteistasis skunde nurodo, kad darant nusikalstamą veiką, kai Ž. P. ir N. K. grobė nukentėjusiojo daiktus ir nešė pas Ž. P. į namus, jis nedalyvavo, nes apsvaigęs nuo alkoholio miegojo. Apeliantas pažymi, kad atėjęs S. S. jį (apeliantą) užsipuolė ir liepė grąžinti pavogtus daiktus, grasino, kad kitaip turės problemų. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. vasario 13 d. vakare į namus įsiveržę vyrai jį puolė mušti ir reikalauti pavogtų daiktų, minėtus vyrus pažinojo N. K., o kodėl apie tai N. K. nepasakė tyrimo metu, jis (apeliantas) nežino, D. N. šiuos faktus galėjo nutylėti, nes bijo būti atleistas iš darbo S. S., o jo paties (apelianto) per apklausas niekas nesiklausė. Apeliantas pažymi, kad buvo suimtas, laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje prastomis sąlygomis, tyrėja nekreipė dėmesio į jo prašymus atlikti akistatas su nukentėjusiuoju ir kaltinamaisiais Ž. P. bei N. K..
Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliantas skunde nurodė, kad nebuvo atliktos akistatos, tačiau ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, yra tik prokuroro kompetencija. Dėl skunde nurodomų aplinkybių, kad S. S. jį užsipuolė, o vyrai, atėję į namus, jį mušė, pastebėtina, kad A. S., manydamas, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau pareiškimo dėl sumušimo policijai nerašė (3 t., 174 b. l.). Apelianto skunde pateikta versija, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką, paneigta bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiojo pareiškime ir apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais (1 t., 5, 115–116, 119–121, 137 b. l.), liudytojo A. S. parodymais (1 t., 139, 141–142 b. l.), liudytojo S. S. parodymais (1 t., 171–175 b. l.), nuteistųjų Ž. P. ir N. K. parodymais (3 t., 172–174 b. l.), byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat paties A. S. prisipažinimu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (3 t., 172, 174 b. l.). Iš minėtų duomenų visumos aišku, jog nukentėjusįjį mušė visi trys asmenys, pagrobę nukentėjusiajam priklausančius daiktus, ir liepė nukentėjusiajam nesiskųsti. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė plėšimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad A. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamą veikų neneigė ir nurodė, jog pateiktu apeliaciniu skundu prašo tik sušvelninti bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašo apeliantas (BPK 320 str. 3 d.).
BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė, taip pat pagrįstai netaikė BK 75 str. nuostatų. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, kankinant ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įvertino, tai, kad A. S. ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – atlikimo laikotarpiu (2 t., 45–57, 58–59 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 62–63 b. l.), ir A. S. už BK 159 str., BK 180 str. 1 d., BK 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą skyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis A. S. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės ir kitos priemonės (bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vadovaujantis BK 75 str., nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas ne tik bausmės rūšį, bet ir bausmės dydį. Už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, taigi šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Už BK 159 str. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, todėl šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, taigi šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Akivaizdu, jog nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamą veikas skirtos atitinkamai 2 metų, 1 metų, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės, negu minėtų straipsnių sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžiai yra adekvatūs padarytiems nusikaltimams. Nustatytos galutinės bausmės dydžio mažinti taip pat nėra jokio pagrindo, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 str. nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Mažinti paskirtą bausmę, nes nuteistasis buvo suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, nes skundžiamu nuosprendžiu šis laikas jau buvo įskaitytas į bausmės laiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendį dėl nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.