- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-1479-493/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-2-00137-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. (toliau – ir pareiškėjas) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168/2010, kuriuo panaikintas 2010 m. gegužės 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 70 MGL dydžio (9100 Lt) bauda, kuri išieškota 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2011 nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestas.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. K. prašymas dėl teistumo panaikinimo, vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatomis.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jo prašymą tenkinti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, kad jo atžvilgiu yra iškeltos trys baudžiamosios bylos, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjo teigimu, kol neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kad pareiškėjas yra kaltas dėl bent vieno iš minėtose bylose pateiktų kaltinimų, paties kaltinimo pareiškimas ar jo nepanaikinimas niekaip nepriklauso nuo pareiškėjo valios, todėl šių aplinkybių negalima vertinti kaip neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų. Skunde pareiškėjas nurodo faktus, kurie, jo manymu, įrodo, kad pareiškėjo atžvilgiu minėtos bylos buvo iškeltos prokurorui Justui Lauciui piktnaudžiaujant kaltinimo teise.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad minėtose nagrinėjamose bylose priimti sprendimai gali turėti įtakos A. K. teistumui. Su tokiu teismo motyvu sutikti galima tik iš dalies, pažymint, kad tokia įtaka yra tik teorinė, realaus poveikio pareiškėjo teisinei padėčiai sprendimas panaikinti teistumą neturės. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9/2014 pareiškėjas yra kaltinamas nusikalstamomis veikomis, padarytomis iki 2008 m. birželio 9 d., kuomet buvo sulaikytas. Tuo metu pareiškėjas nebuvo teistas. Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-56-825/2010 įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 12 d., todėl A. K. teistu laikomas būtent nuo šios dienos. Taigi įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9/2014 pareiškėjas turėtų naują teistumą, kuriam neturėtų jokios įtakos esamas teistumas, analogiškai ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-651/2014. Šioje byloje pareiškėjas kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs iki 2009 m. spalio 6 d., kuomet buvo sulaikytas. Iki to laiko pareiškėjas nebuvo teistas, taigi ir šioje byloje priėmus ir įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, BK 97 straipsnio 8 dalis nebūtų taikoma, o pareiškėjas turėtų naują teistumą.
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-137/2014 pareiškėjas kaltinamas nusikalstamą veiką padaręs 2011 m. gegužės 12 d. Tuo metu pareiškėjas buvo teistas, taigi į esamą teistumą minėtoje byloje teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę ar parinkdamas jos rūšį, tačiau sprendimas panaikinti esamą teistumą pareiškėjui nepanaikintų aplinkybės, kad nusikalstamą veiką (numatytą BK 232 straipsnyje) pareiškėjas galimai padarė būdamas teistas, taigi ir neturėtų jokios įtakos. Įsiteisėjus baudžiamosios bylos Nr. 1-8-137/2014 apkaltinamajam nuosprendžiui, nutrūktų esamo teistumo išnykimo (ar nutraukimo) eiga ir teistumo terminas vėl būtų skaičiuojamas nuo bausmės baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-137/2014 atlikimo. Pareiškėjas pažymi, kad net ir įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1- 8-137/2014 jis turėtų vieną bendrą trejų metų teistumą nuo bausmės atlikimo. Taigi sprendimas panaikinti pareiškėjo esamą teistumą neturėtų jokios realios įtakos jo teisinei padėčiai, o skundžiamoje nutartyje išdėstytas teismo motyvas laikytinas nepagrįstu.
Kauno apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 29 d. gautas A. K. patikslintas skundas ir prašymas nagrinėti šį patikslintą skundą. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės pareiškėjui pateikti papildomą ar patikslintą skundą, todėl A. K. pateiktas patikslintas skundas paliekamas nenagrinėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo A. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Pagal nuteistojo prašymą teistumas gali būti panaikintas prieš terminą ar sutrumpintas jo laikas, kai yra suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Pažymėtina, kad sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, spręsdamas teistumo naikinimo prieš terminą ar jo laiko trumpinimo klausimą, įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą ir kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą. Kitaip tariant, asmeniui teistumas gali būti panaikintas tuo atveju, jei akivaizdžiai matyti, kad asmuo pasitaisė, kritiškai įvertino savo netinkamą nusikalstamą elgesį ir savo pakeistu gyvenimo būdu įrodo, kad padarė tinkamas išvadas.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos nagrinėjimui pateikta medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, pritaria joje padarytai išvadai, jog A. K. prašymas panaikinti teistumą nėra pagrįstas. Nors skunde didelis dėmesys skiriamas faktinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo atžvilgiu nagrinėjamomis kitomis baudžiamosiomis, aprašymui, šie argumentai sprendžiant teistumo panaikinimo klausimą neturi įtakos, kadangi kaltinimų A. K. pagrįstumo klausimai sprendžiami nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Tuo tarpu sprendžiant dėl teistumo panaikinimo didžiausias dėmesys atkreiptinas į aplinkybes, apibūdinančias A. K. asmenybę bei elgesį po bausmės atlikimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad kartu su prašymu dėl teistumo panaikinimo A. K. pateikė UAB „T.“ charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas kaip aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis didelę teisinio darbo praktiką, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebėjimu operatyviai priimti sprendimus, imlumu naujovėms. Tačiau teigiama teisinių paslaugų įmonės, kurią, kaip teigia prašyme apylinkės teismui, pats ir įkūrė, charakteristika nėra pakankamas pagrindas panaikinti teistumą A. K.. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog teistumo instituto, numatyto BK 97 straipsniai, tikslai jau yra pasiekti, byloje nėra.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nuteisus jį už nusikalstamas veikas, padarytas dar iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-519-168/2010 įsiteisėjimo, tai neturės jokios įtakos teistumui, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Tokiu atveju naujais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, būtų bendrinamos su 2010 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės atlikimo diena būtų laikoma ta diena, kurią būtų baigta atlikti galutinė subendrinta bausmė ir būtent nuo tos dienos būtų skaičiuojamas teistumo terminas. Aplinkybės, jog pripažinus pareiškėją kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-137/2014, teistumo panaikinimas, pareiškėjo teigimu, neturėtų jokios įtakos naujam teistumo terminui, nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą, nes, kaip jau minėta, šiuo atveju svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios patvirtina teistumo panaikinimą esant tikslingą, bet ne aplinkybės, kurios neva nesudaro kliūčių teistumo panaikinimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.