Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-718/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1-1072-718/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
G. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-718/2013(Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01691-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.3; 2.10.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje, G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., LR pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2013 m. rugsėjo 18 d., apie 16.00 val. bute Irklų g. 5-12, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios pateisinamos priežasties, nepilnametei dukrai E. J., gim. 1996-10-27, sudavė ne mažiau kaip šešis kartus delnu per veidą. Tokiu būdu G. J. sukėlė nepilnametei E. J. fizinį skausmą.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2013 m. rugsėjo 18 d. apie 17.20 val., bute Irklų g. 5-12, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sutuoktine S. J. metu, mažamečio N. J., gim. 2000-04-26, ir nepilnametės E. J., gim. 1996-10-27, akivaizdoje, įžeidinėjo S. J. necenzūriniais žodžiais, sugriebęs suspaudė nukentėjusiajai už dešinės rankos delno norėdamas atimti jos rankoje laikomą mobilaus ryšio telefoną, kad ji negalėtų išsikviesti policijos pareigūnų, po ko sugriebęs sėdinčiai ant lovos S. J. už plaukų, nutempė ją ant žemės bei ne mažiau du kartus stipriai juos patempė, taip sukeldamas S. J. fizinį skausmą. Tokiu būdu G. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą S. J. bei padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės šlaunies priekiniame ir vidiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-09-18 namuose liko su dukra dviese, dukra sirgo ir gulėjo lovoje. Jis iš parduotuvės parsinešė du plastikinius butelius alaus. Dukra visą laiką buvo savo kambaryje, keletą kartų buvo pas ją nuėjęs, dėl kažko susiginčijo su E., ji pradėjo šaukti ant jo, todėl, priėjęs prie sėdinčios lovoje dukros, trenkė delnu per veidą. Prisimena, kad trenkė tik vieną kartą, ne daugiau. Po to iš karto iš kambario išėjo. Grįžus namo žmonai, sukonfliktavo ir su žmona. Dėl girtumo tiksliai neprisimena dėl ko tai įvyko. Supykęs visą paruoštą maistą, kurį gamino dienos metu, supylė į unitazą, vaikų kambaryje išjungė kompiuterius – stacionarų ir nešiojamą, kad vaikai nebesinaudotų. Išeidamas iš kambario trenkė stipriai duris, išlaužė durų rankeną. Po to, vaikų kambaryje, norėdamas pagasdinti žmoną, du kartus pakėlė koją, tačiau neįspyrė. S. pagrasinus kviesti policiją jis supykęs griebė jai iš rankų telefoną. Telefonas iškrito ant žemės. S., sėdinčiai ant lovos, jis sugriebė už plaukų, po to paleido. Visa tai vyko vaikų kambaryje. P. S. išėjo iš buto, į butą grįžo su pareigūnais. Prie pareigūnų neigė smurtavęs prieš dukrą ir žmoną, kadangi norėjo išvengti atsakomybės. Prisipažįsta, kad sudavė dukrai per veidą. Neneigia, kad iš Sonatos norėjo atimti telefoną, bandė išplėšti telefoną iš rankų, tampė už plaukų. Įvykio metu buvo girtas, todėl ne visas aplinkybes tiksliai prisimena. Visa tai įvyko dėl to, kad jis buvo girtas. Dėl savo elgesio labai gailisi. Pripažįsta, kad sudavė nepilnametei dukrai E. J. į veidą, taip pat pripažįsta, kad smurtavo prieš žmoną S. J.. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Šiuo metu laikinai gyvena pas mamą V. J., Šilutės r., Petrelių kaime, tačiau artimiausiu metu iš mamos persikels į namą sodų bendrijoje Dituva, Senjorų g. 51, Klaipėdos r. (b.l. 39-40, 45-46).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

N. S. J. parodė, kad 2013-09-19 apie 17.20 val., po darbo grįžusi namo, Irklų g. 5-12, Klaipėda, virtuvėje ketino šildytis vyro G. J. paruoštą valgį. Tuo metu sutuoktinis miegojo svetainėje, duktė E. J., gim. 1996-10-27, ir sūnus N. J., gim. 2000-04-26, buvo savo kambaryje. Pakvietus vaikus ateiti pavalgyti, atsibudo ir sutuoktinis. Svetainė yra sujungta su virtuve. Pamatęs, kad E. ruošiasi valgyti, G. pradėjo šaukti ant jos „šlikštyne, ko dediesi valgyti, ar išsivirei“, dukra iš virtuvės išėjo. Ji įdėjo valgyti vaikams ir sau, valgė vaikų kambaryje. T. E. papasakojo, kad tėvas iš ryto namuose girtavo ir girtas jai sudavė keletą kartų per veidą, tą dieną ji nėjo į mokyklą, kadangi turėjo temperatūros, liko namuose. Tėvas atėjęs į jos kambarį prisiminė jos praėjusį gimtadienį, kada į namus, nepasakiusi, pasikvietė draugų, už tai jis, priėjęs prie lovoje gulėjusios Erikos, kelis kartus delnu sudavė jai per veidą. Tuo metu atsikėlęs G. paėmė puodus su maistu ir išpylė į klozetą. Atėjęs į vaikų kambarį uždraudė vaikams naudotis namuose esančiais dviem kompiuteriais – stacionariu ir nešiojamu, pasakė, kad tai jo daiktai, po to trenkė kambario duris ir išlaužė durų rankenas. Jis nuolat keikėsi, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Netrukus grįžęs į vaikų kambarį, matant abiems vaikams, jai sėdint ant lovos, sutuoktinis spyrė jai į krūtinę, tačiau jai atsitraukus nepataikė, iš karto bandė spirti dar kartą, tačiau ji jo koją nustūmė ir jis susvirduliavo. Ji pasakė, kad kvies policiją, paėmė telefoną ir rinko numerį. G. griebė jai už dešinės rankos, norėjo atimti telefoną. Išgirdusi, kad atsiliepė, sušuko buto adresą, o vyras, atėmęs telefoną, nuspaudė telefoną. Po to atsiliepęs vyras pasakė, kad tai pati ji „pablūdo“, kai perskambino iš policijos antrą kartą paklausti durų kodo, tada ji pasakė, kad vyras smurtauja. Išgirdęs, kad ji kalba telefonu, G. griebė jai už plaukų ir nutempė nuo lovos ant žemės, dar du kartus skaudžiai patempė už plaukų. Po to išėjo iš kambario, apsirengė ir išėjo iš buto. Kai su pareigūnais grįžo į butą, prie pareigūnų nebegrasino, neigė smurtavęs. Tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja, tačiau į policiją kreipėsi tik vieną kartą ir sutiko vyrui atleisti su sąlyga, kad jis pasirašys skyrybų dokumentus, tačiau jis apgavo ir skirtis atsisakė. Vėliau buvo ilgam išvykęs dirbti į Angliją, jokios materialinės paramos jai ir vaikams neteikė, grįžęs gyvena iš jos atlyginimo. Butas priklauso Klaipėdos savivaldybei. Kadangi sutuoktinis ne kartą grasino, kad ją sumuš taip, jog nebus mėlynių, ji bijo, yra nusprendusi su juo skirtis, kadangi smurtavo ne tik prieš ją, bet ir prieš dukrą. Dėl sutuoktinio smurtavimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kai tampė už plaukų, kuokštą plaukų išrovė, sužalojimų nėra, tik skauda pakaušį, kur buvo sugriebęs, ir kai bandė atimti telefoną skaudžiai buvo suspaudęs riešą. Apžiūros pas teismo medicinos ekspertą metu dešinėje kojoje buvo rastos dvi mėlynės. Jos galėjo atsirasti tuomet, kai G. ją už plaukų tempė nuo lovos ant žemės. Pareigūnams nurodė, kad vyras grasino sumušti labiau, o jei iškvies pareigūnus, užmuš. Tačiau jo grasinimų neišsigando, ir nemano, kad jo grasinimas užmušti buvo realus. Po to, kai Gintarą išsivežė pareigūnai, su juo daugiau nebendravo, iš jo sesers sužinojo, kad jis šiuo metu pas mamą. Neketina jam dėl šio įvykio atleisti, kadangi ir vaikams rodo blogą pavyzdį, jie nuolat mato girtaujantį tėvą. Vyks į moterų krizių centrą pas psichologą, taip pat paprašys, kad ten dirbantis juristas padėtų paruošti dokumentus skyryboms. Nori, kad G. J. už smurtavimą prieš ją ir dukrą, būtų nubaustas (b.l. 9-10, 12).

2013-09-20 specialisto išvadoje Nr. G 2076/13(03) nurodyta, jog S. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 8).

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2013-09-19 į mokyklą nėjo, liko namuose, kadangi susirgo. Tėtis G. J. šiuo metu niekur nedirba, todėl namuose buvo kartu. Matė, kad tėtis parsinešė kelis plastikinis butelius alaus ir gėrė vienas. Ji buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, su juo nebendravo. Apie 16.00 val., prieš mamai grįžtant namo, į kambarį atėjo girtas tėvas, jis pradėjo priekaištauti dėl praėjusio gimtadienio, kad neatsiklaususi į namus pasikvietė draugų. Ji nieko nesakė, tik klausėsi, tada jis priėjęs prie lovos delnu ne mažiau kaip šešis kartus trenkė per abi veido puses, ji apsiverkė ir paprašė išeiti iš kambario. Nuo jo suduotų smūgių delnu, skaudėjo abu žandus, mėlynių nebuvo, tik paraudimas, tačiau kai grįžo mama, paraudimas jau buvo praėjęs. Grįžus mamai, tėvas miegojo svetainėje, papasakojo mamai, kad tėvas kelis kartus trenkė per veidą. Mamai pakvietus, atėjo į virtuvę pavalgyti, atsibudęs tėvas pavadino ją „šlykštyne“, lyg klausdamas pasakė ar pati išsivirė, kad ketina valgyti. Jai, broliui Neilui ir mamai būnant kambaryje, atėjo tėvas, atjungė kompiuterius, nurodė, kad draudžia jais naudotis, nes tai jo daiktai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to išeidamas stipriai trenkė kambario duris, iškrito durų rankenos. Jis nuolat keikėsi ant mamos, visą paruoštą maistą, kurį pagamino dienos metu, išpylė į klozetą, po to atėjęs į kambarį bandė du kartus įspirti ant lovos sėdinčiai mamai, tačiau nepataikė. Mamai pasakius, kad dėl tokio jo elgesio kvies policiją ir renkant telefono numerį, tėvas griebė mamai už dešinės rankos, norėdamas atimti telefoną. Tėvas sugriebė mamai už plaukų ir nutempė ant žemės, po ko dar stipriai patampė išraudamas kuokštą plaukų. Paleidęs mamos plaukus, jis išėjo iš kambario, apsirengė ir išėjo iš buto. Grįžo su policijos pareigūnais. Su tėvu santykiai blogi, kadangi jis nuolat girtauja, niekur nedirba, muša ją. Praėjusią savaitę, dienos tiksliai neprisimena, girtas suėmė ranka jai už kaklo ir paleido, prieš tai buvo tampęs už plaukų, tačiau dėl to mama policijos nekvietė, jie pasipykdavo ir tuo viskas baigdavosi. Išsigando tokio agresyvaus tėvo, nes kai pykosi su mama, jis šaukė, keikėsi, varė mamą iš namų. Abu su broliu buvo išsigandę, nors brolio tėvas ir neskriaudžia, bet matė, kad tėvo jis bijojo. Į gydytojus dėl suduotų smūgių į veidą nesikreipė, skausmo nebejaučia. Blaivas tėvas niekada nėra pakėlęs nei prieš ją, nei prieš mamą, rankos, nesmurtauja, tačiau pastaruoju metu dažnai girtauja, todėl prie jos ir mamos kabinėjasi, vis ką nors skaudžiai padaro, tai suduoda, tai tampo už plaukų. Blaivaus jo nebijo, tačiau kai būna girtas, labai bijo būti kartu (b.l. 14-15).

L. N. J. parodė, kad 2013-09-18 apie 17.40 val. grįžo namo po treniruotės. Išgirdo, kad mama su tėčiu barasi. Girtas tėtis atjunginėjo jo ir sesers Erikos kambaryje buvusius kompiuterius. Po to tėtis du kartus spyrė mamai, bet nepataikė, ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Mama iškvietė policiją. Tai išgirdęs tėtis supyko dar labiau, sugriebė sėdinčiai ant lovos mamai už plaukų, nutempė ją nuo lovos ant žemės, ir patampė už plaukų. Tėtis mamai nesudavė, bet tampė už plaukų. Tėtis visą laiką šūkavo ant mamos ir ant sesės, keikėsi. Jam tėtis nieko nesakė, tačiau jo elgesys išgąsdino, tėčio bijojo. Po to, kai tėtis paleido mamos plaukus, tėtis išėjo iš buto. Atvažiavus policijos pareigūnams grįžo į butą, bet toliau šūkavo, policijos pareigūnams pasakojo visokias nesąmones. Apie tai, kad tėtis mušė sesę, nežino, prie o jis Erikos nemušė, tik susinervinęs be jokios priežasties atėmė jos telefoną. Kai tėtis yra blaivus, jis yra geras, netriukšmauja, tačiau girtas nuolat pyksta ant mamos, nenori, kad jis bendrautų su sese ir mama, būtų ir bendrautų tik su juo. Ankščiau galvodavo, kad nori gyventi su tėčiu, tačiau dėl tokio jo elgesio nuomonę pakeitė, pyksta ant tėčio, kad taip elgiasi (b.l.17-18).

Liudytojas E. T. parodė, kad 2013-09-18 dirbant auto patrulyje Puma 9 kartu su vyr. patruliu A. K., 18.19 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu Irklų g. 5-12, Klaipėdoje, vyras muša žmoną. Atvykus nurodytu adresu, S. J. nurodė, kad sutuoktinis G. J., būdamas neblaivus, įžeidinėjo nepilnametę dukrą E. J. necenzūriniais žodžiais, delnu apie šešis kartus sudavė per veidą, taip sukeldamas jai skausmą ir stresą. Kadangi vyriškis buvo piktas, keikėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo žmoną, liudytojas vyriškį nuvedė į kitą kambarį, o su moterimi toliau bendravo A. K.. Viename kambaryje su jais abiem nebuvo įmanoma susišnekėti. Vyras jiems esant negrasino, daug keikėsi. S. J. buvo išsigandusi, verkė, nors sumušimo žymių ir nesimatė, tačiau iš jos elgesio buvo matyti, kad ji vyro bijojo. G. J. prisipažino, kad nesusitvardė ir tampė žmoną už plaukų, apie tai, kad sudavė dukrai smūgius, nieko nesakė. G. J. nurodė, kad su žmona sukonfliktavo. S. J. pageidavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl jos sutuoktinis buvo pristatytas į Klaipėdos m. 2-ojo policijos komisariato budėtojų dalį. G. J. buvo neblaivus (b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės siūlymas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas, nes kaltinamasis tam neprieštarauja.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė du nesunkius nusikaltimus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus, kaltinamajam gali būti skiriamos sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės – laisvės apribojimai, kurių dydžiai nustatomi žymiai mažesni nei šios bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., nuostatomis, Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo E. J. ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. J. ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 66 str, 65 str.1d. 1p. „b“ p.p., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-09-18 iki 2013-09-20 ( 2 dienas), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą peeriodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė