Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-164-72/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
1S-164-72/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Pareiškėjas
J. M.
Advokatai
Kęstutis Ramanauskas
Teisėjas Audrius Sadauskas Nr. 1S-164-72/2012
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, pareiškėjui J. M. bei jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutarties, kuria atmestas J. M. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2011 m. spalio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo ji atsisakė patenkinti skundą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011-12-27 gautas J. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2011 m. spalio 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą atsisakyti patenkinti jo skundą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi atmestas J. M. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2011 m. spalio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo ji atsisakė patenkinti skundą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu J. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo 2011-12-23 skunde nurodytas faktines aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino. Mano, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 927/11 (05) dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, joms prieštarauja, o esant šioms aplinkybėms ir ikiteisminis tyrimas yra atliktas nevisiškai ištyrus įvykio aplinkybes bei neobjektyviai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes. Mano, kad jam nustatyti kūno sužalojimai ir atsiradusios pasekmės yra priežastiniu ryšiu susiję su A. T. neteisėtais veiksmais, t. y. pavartotu prieš jį fiziniu smurtu. Specialisto išvada, kurioje jam sužalojimai nekonstatuoti, o nurodyta, kad jis ligoninėje buvo gydomas dėl susirgimo – įstrigusios dešinės kirkšnies išvaržos, kuri komplikavosi savaiminiu (netrauminės kilmės) plonosios žarnos plyšimu bei išplitusiu pilvaplėvės uždegimu, akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o būtent: VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties duomenims, kur nurodyta, kad jam medicininė pagalba buvo iškviesta 2011-07-11, 20.05 val. ir suteikus pirminę medicininę pagalbą diagnozuotas pilvo sumušimas. Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. PR 11/16554 duomenims, kur nurodyta, kad jis į skyrių buvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos 2011-07-11, 20.25 val. dėl sumušimo ir jam buvo diagnozuotas lytinių organų sumušimas. Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 11/19859 duomenims, kur nurodyta, kad į ligoninę buvo paguldytas 2011-07-18, 11.57 val. dėl parą laiko besitęsiančių pilvo skausmų ir jam po medicininės apžiūros buvo atlikta operacija, diagnozuota – įstrigusi dešinės kirkšnies išvarža, plonosios žarnos pažeidimas, išplitęs pilvaplėvės uždegimas, kraujo užkrėtimas, šokas dėl kraujo užkrėtimo, abipusių plaučių uždegimas. Apklaustas liudytoju VšĮ Panevėžio ligoninės gydytojas V. B. patvirtino Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 11/19859 nurodytus duomenis bei parodė, kad jis kartu su chirurgu L. K. jį operavo ir matė ant jo kūno kraujosruvą, esančią pilvo apačioje bei kad operavo plyšusią plonąją žarną, kurios plyšimas buvo lygiais kraštais. Toks plyšimas yra būdingas esant trauminiam poveikiui. Nurodo, kad pirmiau nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės šiai bylai teisingai išspręsti ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos netinkamai. Aplinkybių, prieštaraujančių jam padarytų kūno sužalojimų laikui (jų atsiradimui) ir sekusiam tolimesniam gydymui, nėra, dėl ko pagrįstai galima teigti, kad jam diagnozuoti kūno sužalojimai buvo padaryti jo nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis – A. T. neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad specialisto išvada yra neobjektyvi, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Dėl paminėtų aplinkybių mano, kad siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, visiškai ir objektyviai nustatyti jam padarytų kūno sužalojimų padarymo aplinkybes bei jas tinkamai įvertinti būtina šioje byloje atlikti pakartotinę specialisto išvadą arba ekspertizę ir tik atlikus šį ikiteisminio tyrimo veiksmą, spręsti kitus, su šiuo ikiteisminiu tyrimu susijusius, klausimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, pareiškėjas bei jo atstovas advokato padėjėjas - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).

Skundu yra prašoma panaikinti prokurorės nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, aukštesniosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas galioti prokurorės nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiamą nutartį ir atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. LR BPK 217 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu ir šis procesinis veiksmas yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija, todėl skundo reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą paliktinas nenagrinėtas.

Pagal BPK 64 str. 2 d. nuostatas, teismas nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti, tačiau pats nepriima sprendimų, kurie yra prokuroro kompetencija.

Skundą nagrinėjantis teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, kas leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus pripažinti nepagrįstais.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai, numatyti BPK 216 str. 1 d. Čia nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju 2011-10-28 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.45-1-00774-11 įtariamojo A. T. atžvilgiu nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. A. T. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d., požymių. Minėtame prokurorės nutarime konstatuota, kad nors A. T. ir prisipažino vieną kartą spyręs koja J. M. į pilvą, tačiau J. M. sveikatos sutrikdymas – plonosios žarnos plyšimas įvyko ne dėl nusikalstamų įtariamojo A. T. veiksmų, o dėl ligos. Tačiau A. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. – fizinio skausmo sukėlimas, požymių, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjęs asmuo pats turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti 2011-10-28 prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2011-12-05 nutarime konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas pilnai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis bei pagrįstai nurodant, kad J. M. sveikatos sutrikdymas – plonosios žarnos plyšimas, įvyko ne dėl nusikalstamų įtariamojo A. T. veiksmų, o dėl ligos, todėl įtariamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str., požymių. Tačiau A. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. – fizinio skausmo sukėlimas, požymių, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o nukentėjęs asmuo pats turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-01-12 nutartyje konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis bei pagrįstai nurodant, kad J. M. sveikatos sutrikdymas – plonosios žarnos plyšimas, įvyko ne dėl nusikalstamų įtariamojo A. T. veiksmų, o dėl ligos, todėl įtariamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str., požymių. Prokurorų nutarimai yra pagrįsti ir priimti vadovaujantis procesinėmis teisės normomis, objektyviu skundo motyvų išnagrinėjimu, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Iš pirmiau aptartų procesinių sprendimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atmesti pareiškėjo J. M. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad juose pagrinde akcentuojama tai, jog J. M. nustatytas plonosios žarnos plyšimas, įvyko ne dėl nusikalstamų įtariamojo A. T. veiksmų, o dėl ligos, todėl įtariamojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str., požymių. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tokia procesiniuose sprendimuose daroma išvada nėra pagrįsta išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Nebuvo pilnai ir objektyviai ištirtos aplinkybės bei nepašalinti byloje esantys prieštaravimai ir abejonės, kad skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi būtų galima daryti neabejotinas išvadas dėl to, jog J. M. plonosios žarnos plyšimas įvyko ne dėl nusikalstamų įtariamojo A. T. veiksmų, o dėl ligos. Tokia išvada procesiniuose sprendimuose daroma remiantis vien tik specialisto pateikta išvada, kad J. M. ligoninėje buvo gydomas dėl susirgimo – įstrigusios dešinės kirkšnies išvaržos, kuri komplikavosi savaiminiu (netrauminės kilmės) plonosios žarnos plyšimu bei išplitusiu pilvaplėvės uždegimu. Kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra objektyvių duomenų apie J. M. patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tokios išvados darymas remiantis vien tik specialisto išvada, neįvertinus kitų byloje esančių duomenų bei nepašalinus byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, yra nepagrįstas.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas J. M. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad 2011 m. liepos mėn. 17 d. (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje jam pradėjus konfliktuoti su kaimynu A. T., šis jį sugriebė už pakarpos ir koja spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į pilvą, po ko jis pajuto skausmą pilvo srityje. J. M. parodymus apie jam A. T. suduotus smūgius į pilvo sritį patvirtina jo sugyventinės R. B. parodymai, kad ji būdama (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje matė, kaip kaimynas A. T. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė J. M. į pilvą. Kad J. M. vieną kartą keliu spyrė į pilvą pripažino ir A. T.. Iš VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties 2011-09-13 rašto matyti, kad J. M. medicininė pagalba buvo iškviesta 2011-07-11, 20.05 val. ir suteikus pirminę medicininę pagalbą diagnozuotas pilvo sumušimas. Tame pačiame rašte nurodyta, kad J. M. kitą dieną, t. y. 2011-07-18 11.34 val. iškvietus bei suteikus medicininę pagalbą nustatyta diagnozė – ūmus pilvas. Bylos duomenimis, J. M. buvo operuotas 2011-07-18 17.15 val. J. M. operavęs Panevėžio ligoninės chirurgas V. B. apklausos metu parodė, kad kartu su chirurgu L. K. operuodamas J. M. matė ant jo kūno kraujosruvą, esančią pilvo apačioje, bei kad operavo plyšusią plonąją žarną, kurios plyšimas buvo lygiais kraštais. Toks plyšimas yra būdingas esant trauminiam poveikiui. Tačiau skundžiamuose prokurorų nutarimuose bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje tokie liudytojo V. B. parodymai neįvertinti. Teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių esantiems prieštaravimams pašalinti, t. y. nebuvo apklaustas kartu su V. B. J. M. operavęs gydytojas L. K., pagal iškvietimus vykusios ir J. M. apžiūrėjusios greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojos A. M. ir S. K., taip pat nebuvo aiškintasi, kokie požymiai būdingi savaiminiam plonosios žarnos plyšimui, o kokie esant trauminiam poveikiui. Taigi skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nevisiškai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, prieštaravimams ir kilusioms abejonėms pašalinti. Be to, skundžiamuose prokurorų nutarimuose konstatuojama, kad A. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. – fizinio skausmo sukėlimas, požymių. Tačiau aptartuose procesiniuose sprendimuose nenurodyta, kuo remiantis daroma išvada dėl A. T. veikoje galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str., požymių buvimo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra įpareigotina organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismas

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės 2011-10-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., požymių ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2011-12-05 nutarimą, kuriuo atsisakyta patenkinti J. M. skundą dėl prokurorės L. Šimonienės 2011-10-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, panaikinti ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą įpareigoti organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius