Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-24 · Civilinė byla Nr. e2S-789-924/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-24Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-11-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
e2S-789-924/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04365-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Init“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-789-924/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04365-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8; 3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl vartojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778) sąlygas dėl sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (5.3 punktas) negaliojančiomis ir taip pat atsakovės Paslaugų teikimo taisyklių 9 punktą negaliojančiu nuo jų sudarymo momento; arba alternatyviai pripažinti ieškovo ir atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) ieškovui priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė tipinę ir individualiais požymiais neaptartą, ieškovės iš anksto parengtą 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778). Ginčo sutarties pagrindu ieškovui, kaip vartotojui (kliento kodas (duomenys neskelbtini)), buvo teikiamos televizijos ir interneto paslaugos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. pranešė atsakovei, kaip verslininkei, kad ginčo sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2021 m. gegužės 31 d. Taip pat ieškovas 2021 m. gegužės 31 d. pakartotiniu pranešimu papildomai pranešė atsakovei, kad ginčo sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, atsakovė reikalauja iš ieškovo suteiktų nuolaidų grąžinimo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Init“ dėl vartojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsisakė priimti. Išaiškino ieškovui, kad pasinaudojęs išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka jis turi teisę vėl kreiptis į teismą.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalių sudarytos Tinklo paslaugos teikimo sutarties Nr. T1009091 6 skyriuje „Baigiamosios nuostatos“ šalys susitarė, kad iškilusius ginčus visų pirma spręs neteismine tvarka – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje arba ginčai gali būti sprendžiami EGS platformos pagalba; galiausiai ginčai sprendžiami teismine tvarka (Sutarties 6.1 punktas).

4. Teismas vertino, kad ieškovas su ieškiniu pateikė atsakovei siųstus pranešimus dėl sutarties vienašališko nutraukimo, bei šalių susirašinėjimą el. paštu. Tačiau įrodymų, kad pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (Sutarties 6.1 punktas), ieškovas nepateikė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negali padaryti išvados, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovės buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka ir konstatuoti, kad ieškovas turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria ieškinį atsisakyta priimti, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo Sutarties 6.1. punktą, reglamentuojantį šalių ginčų sprendimų tvarką. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.

1.2. Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes ieškovas nereiškia reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių, o siekia pripažinti negaliojančiomis nesąžiningas ginčo Sutarties sąlygas ir tuo pagrindu pačią ginčo Sutartį negaliojančia ab initio, kaip tai numato CK XVIII1 skyriuje „Vartojimo sutartys“ vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios specialios teisės normos. Kadangi Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba nenagrinėja ginčų dėl nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ir pačių vartojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl tokio pobūdžio iš vartojimo teisinių santykių kilusių ginčų sprendimas yra išskirtinai teismo kompetencija, o tokių ginčų išankstinė neteisminė tvarka nenumatyta.

1.3. Skundžiama nutartis naikintina, kadangi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta įstatyme. Šios bylos atveju sprendžiant ieškinio dėl nesąžiningų ginčo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis priėmimo klausimą ginčo Sutarties 6.1. punktas negali būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, vienareikšmiškai pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

1.4. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 6.228⁴ straipsnio 1 dalį, numatančią vartotojo teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas, ir CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį, nustatančią, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

8. Ieškovas prie atskirojo skundo 2022 m. balandžio 21 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti.

9. Sprendžiant dėl ieškovo rašytinių paaiškinimų priėmimo, atkreiptinas dėmesys, kad pasibaigus atskirojo skundo ir / ar atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti šių procesinių dokumentų turinį, juos papildant dar ir naujais argumentais, jau nebegalima (CPK 17, 323, 338 straipsniai). Tokiu teisiniu reguliavimu yra atsižvelgiama į proceso pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme skirtumus, siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, skatinamas proceso koncentruotumas, o kiekvienam proceso dalyviui (šaliai) nustatoma pareiga derinti savo asmeninius interesus su kuo greitesniu ginčo išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, derinant tai su bylos nagrinėjimo stadija, teikiant į bylą įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į šiuos reikalavimus.

10. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovas pateikęs rašytinius paaiškinimus po atskirojo skundo priėmimo ir juose pavėluotai dar kartą išdėstęs savo poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, iš esmės turi tikslą papildyti savo atskirąjį skundą naujais nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvais bei argumentais. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas ieškovo rašytinių paaiškinimų nepriima ir į juos neatsižvelgia.

Dėl ieškovo atskirojo skundo

11. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2022 m. balandžio 5 d. nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

12. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2021 m. balandžio 2 d. ieškovas (toliau ir – apeliantas) A. L. ir atsakovė UAB „Init“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778). Ginčo sutarties pagrindu ieškovui, kaip vartotojui (kliento kodas (duomenys neskelbtini)), buvo teikiamos televizijos ir interneto paslaugos į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2021 m. gegužės 28 d. pranešė atsakovei, kad ginčo Sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2021 m. gegužės 31 d. Taip pat ieškovas 2021 m. gegužės 31 d. pakartotiniu pranešimu papildomai pranešė atsakovei, kad ginčo Sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2021 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalį.

13. Ieškovas 2022 m. kovo 24 d. pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo ir atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778) sąlygas dėl sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (5.3 punktas) negaliojančiomis ir taip pat atsakovės Paslaugų teikimo taisyklių 9 punktą negaliojančiu nuo jų sudarymo momento; arba alternatyviai pripažinti ieškovo ir atsakovės 2021 m. balandžio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. T1009091 (archyvavimo Nr. 1910778) negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad šalių sudarytos Tinklo paslaugos teikimo sutarties Nr. T1009091 6 skyriuje „Baigiamosios nuostatos“ šalys susitarė, kad iškilusius ginčus visų pirma spręs neteismine tvarka – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje arba ginčai gali būti sprendžiami EGS platformos pagalba; galiausiai ginčai sprendžiami teismine tvarka (Sutarties 6.1 punktas), laikė, kad ieškovas nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, jog teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo Sutarties 6.1. punktą, reglamentuojantį šalių ginčų sprendimų tvarką. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

14. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

15. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų nustatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021, 17 punktas; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 13 punktas; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas).

17. Aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, 16–17 punktai).

18. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims. Tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų bei atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021, 20 punktas). Sprendžiant, ar suinteresuotam asmeniui buvo privaloma laikytis tokios išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmiausia yra reikalinga kvalifikuoti teisinius santykius, identifikuoti ginčo dalyką, taip pat atsižvelgti ir į šalių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl vartojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas yra aiškiai suformulavęs ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, o pats ginčas yra kilęs tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 5 dalis numato, kad vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

20. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (VTAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.228² straipsnio 2 dalis numato, jog kai verslininkas pažeidžia vartotojo teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą. Vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai (CK 6.228² straipsnio 3 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo (vartotojo) teismui pareikšto ieškinio. Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje. 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kurios nuostatų taikymas yra užtikrinamas ir nacionalinėje teisėje (VTAĮ 1 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės teisės, nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Todėl AGS (alternatyvių ginčų sprendimas) procedūros neturėtų būti skirtos pakeisti teismines procedūras ir neturėtų atimti iš vartotojų ar komercinės veiklos subjektų teisės siekti ginti savo teises teisme. Šia direktyva neturėtų būti trukdoma šalims naudotis savo teise pasinaudoti teismų sistema. Atsižvelgiant į įstatyminį vartotojų teisių, vartotojų teisių apsaugos institucinės sistemos, jų kompetencijos ir kt. reglamentavimą, taip pat nurodytą teismų praktiką ir nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog šalių sudarytos Tinklo paslaugos teikimo sutarties Nr. T1009091 6 skyriuje „Baigiamosios nuostatos“ šalys susitarė, kad iškilusius ginčus visų pirma spręs neteismine tvarka, nereiškia, kad vartotojas (ieškovas) išvis praranda teisę kreiptis į teismą, kadangi vartotojų teisių apsaugos institucijas ir vartotojų teisių gynimo tvarką nustato įstatymai (CK 6.228² straipsnio 3 dalis). Kadangi esamas teisinis reglamentavimas iš vartojimo teisinių santykių klusių ginčų privalomos išankstinės sprendimo ne teisme tvarkos nenustato, todėl ieškovas, kaip vartotojas, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti jo pažeistų teisių gynimo būdą ir tvarką.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas