Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinsko,

kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. L. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. M. ir prašė nustatyti, kad E. M. yra J. L., gim. 2006 m. balandžio 8 d., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas bei priteisti iš atsakovo išlaikymą J. L. po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo dukters gimimo dienos iki jos pilnametystės.

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės D. L. ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad E. M. yra J. L., gim. 2006 m balandžio 8 d. tėvas, o J. L. yra E. M. duktė. Priteisė iš E. M. išlaikymą J. L. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006 m. balandžio 8 d. iki jos pilnametystės (iki 2020-04-08), išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė D. L. tvarkyti J. L. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Priteisė iš E. M. 963 Lt bylinėjimosi išlaidų D. L. ir 571,50 Lt valstybei.

Teismas nurodė, kad pagal CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Byloje esančiame 2009 m. birželio 23 d. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. ES 135/09 (01) yra nurodyta, jog atlikto tyrimo rezultatai praktiškai įrodo, kas E. M. (gim. 1965-04-29) yra vaiko J. L. (gim. 2006-04-08) biologinis tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Atsakovo prašymu buvo atlikti papildomi tyrimai ir 2009 m. spalio 1d. A.Garmaus Teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. J-E-T-88-101/09 yra nurodyta, jog atlikto tyrimo rezultatai praktiškai įrodo, kas E. M. (gim. 1965-04-29) yra vaiko J. L. (gim. 2006-04-08) biologinis tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Todėl, teismas, įvertinęs ieškovės duotus paaiškinimus, taip pat pateiktą 2009 m. birželio 23d. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Aerologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktą, atsižvelgdamas į A.Garmaus pateiktus dokumentus, konstatavo, kad ieškinys šioje dalyje dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas, nėra paneigtas jokiais kitais įrodymais, ir tenkintinas pilnumoje.

Teismas nurodė, kad sutinkamai su CK 3.192 str. 1 d., tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Remiantis CK 3.192 str. 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu ir į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1174,68 Lt per mėnesį, o atsakovo – 341,08 Lt, kito turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi, be to, atsakovas dar turi 1000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą savo sūnums iš ankstesnių santuokų, padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 400,00 Lt suma nepilnametės dukters išlaikymui yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Teismas atsižvelgęs ir į tai, kad galimybė gauti gerai apmokamą darbą yra apsunkinta ekonomine krize Lietuvoje ir jos padariniais, prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 200,00 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas nurodė, jog išlaikymas priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Teismas konstatuoja, jog ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl toks ieškovės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, t.y. išlaikymas priteistinas nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2006 m. balandžio 8 d., iki mergaitės pilnametystės.

Be to, teismas nurodo, kad išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti, priteisti iš atsakovo J. L., gim. 2006 m. balandžio 8 d., išlaikymui po 1MGL (130 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki jos pilnametystės (iki 2024-04-08). Nurodė, kad jis iš dalies nesutinka su Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu dėl išlaikymo J. L. dydžio priteisimo, nes teismas neįvertino jo sunkios turtinės padėties. Jis neturi turto, santaupų, gauna 526,50 Lt atlyginimo, o ieškovė uždirba 1077 Lt. Be to jis turi išlaikymo įsiskolinimą kitam vaikui. Pareiga išlaikyti J. L. nuo jos gimimo dienos, jam negalėjo atsirasti, nes jis nežinojo, jog yra jos tėvas. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas.

Ieškovė D. L. atsiliepime į apelianto E. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, ir priteisti iš apelianto E. M. dukters J. L. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo jos gimimo dienos iki pilnametystės. Nurodo, kad apelianto skundo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo bei išlaikymo momento priteisimo yra nepagrįsta, nes šiuo metu viena minimali mėnesinė alga yra 800 Lt.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d).

LR CK 3.192 str. 1, 2d. nustatyta, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Apelianto teiginys, kad Trakų rajono apylinkės teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 3,192 str. 2 d.) yra nepagrįstas. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į E. M. turtinę padėtį, t.y. į visas jo gaunamas pajamas, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad ieškovės bylos nagrinėjimo metu gaunamos pajamos buvo 1174,68 Lt per mėnesį, o atsakovo – 341,08 Lt, kito turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi, be to, atsakovas dar turi 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą savo sūnums iš ankstesnių santuokų. A. E. Mazanausko prašymas priteisti iš jo J. L. tik po 130 Lt išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos iki jos pilnametystės yra nepagrįstas. Argumentas, kad atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra tik 341,08 Lt per mėnesį neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), todėl jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, nors tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus yra nevienodos (pvz., skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau tai nesuteikia atsakovui teisės prašyti teismo sumažinti išlaikymą iki 130 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jo turtinę pareigą kitiems asmenims ir sumažino išlaikymo sumą iki 200 Lt, tuo minimaliai užtikrindamas vaiko poreikių tenkinimą. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas teises normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., LR CK 3.155, 3.165 str, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Todėl, atsakovas neturi pagrindo prašyti teismo iš jo priteisi dukters išlaikymui tik 130 Lt per mėnesį, nes už šią pinigų sumą užtikrinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas ieškovė neturės galimybės.

A. E. Mazanauskas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl tėvystės nustatymo, tačiau jis nesutinka mokėti išlaikymą nuo dukters J. L. gimimo dienos.

Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Taigi tėvų pareiga yra rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu nuo pat jo gimimo. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.

Išlaikymas priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo dienos, t.y. teisinis tėvystės santykis vaiką ir atsakovą sieja nuo vaiko gimimo, tačiau išlaikymo įsiskolinimo priteisimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 str. galimas ne daugiau kaip už trejus metus. Byloje nustatyta, kad ieškovės dukra J. L. gimė 2006 m. balandžio 8 d., o ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008 m. rugsėjo 26 d.. Teismas teisingai įvertino šią aplinkybę ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 2006 m. balandžio 8 d., iki mergaitės pilnametystės, nes nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo nepraėjo daugiau kaip trys metai. Todėl atsakovo prašymas priteisti jam išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos yra nepagrįstas ir atmetamas. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties, todėl nutartis paliktina nepakeista.

Ieškovės atsiliepime nurodyto argumento, jog išlaikymo dydis turi būti 400 Lt į mėnesį, kolegija netenkina, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymą, atsižvelgė į dabartinę atsakovo turtinę padėtį, vaiko amžių bei jo poreikius. Ateityje, pasikeitus vaiko poreikiams bei galimai pasikeitus asakovo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti pakeistas, kadangi CK 3.201 str. numato, kad teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo dienos, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto E. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui pakeisti, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Be to, iš apelianto E. M. priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 11,30 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,30 Lt prašo išlaidų.