Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei, nuteistojo D. Z. gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. D. Z. epizode dėl dokumentų pagrobimo ir laikymo pagal BK 302 str. 1 d. išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. nuteistas už tai, kad bendrai veikdamas su M. D., laikotarpiu nuo 2011-11-06 6 val. iki 20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, Visagino sav., esančioje garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, jėga atidaręs duris, įsibrovė į garažą Nr. 117, priklausantį A. B. (A. B.), iš jo pagrobė automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40 000 Lt vertės, keturias žiemines padangas, bendros 700 Lt vertės, 80 litrų dyzelinio kuro, 352 Lt vertės, 1 litro talpos butelį degtinės, 20 Lt vertės, 10 pakelių cigarečių „Fest“, 40 Lt vertės, keturis 0,7 litro talpos butelius vyno, bendros 20 Lt vertės, taip padarydamas A. B. 41 132 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. Z. iš esmės nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigdamas, jog buvo apgautas M. D. ir nesavanoriškai tapo bendrininku nagrinėjamoje byloje. Tačiau kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tiek paties apelianto, tiek ir kito nuteistojo M. D. paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo A. B. parodymais bei kitais bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. Z., bendrai veikdamas su M. D., iš A. B. garažo pavogė automobilį, 40 000 Lt vertės, ir daiktų už 1132 Lt, iš viso pagrobė turto už 41 132 Lt, t. y. apeliantas, bendrai veikdamas su M. D., įvykdė vagystę stambiu mastu. Nuteistojo D. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą neabejotinai įrodyta nuteistojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, kad 2011 m. lapkričio pradžioje buvo svečiuose pas D. Z.. Reikėjo pinigų ir D. Z. pasiūlė eiti kartu apvogti garažą. Jis pats jau anksčiau buvo apvogęs keletą garažų. Kartu su D. Z. nuėjo į garažų kooperatyvą (duomenys neskelbtini) ir priėjęs prie pirmo pasitaikiusio garažo, pradėjo judinti jo duris. Taip atrakino viršutinį durų skląstį ir stipriau patraukęs duris, jas atidarė. Tada abu su D. Z. įėjo į garažą, kuriame rado butelį degtinės, keturis butelius vyno, cigarečių, talpas su dyzeliniu kuru, keturias automobilio padangas, automobilio raktelius ir jais atsirakinę ten buvusį automobilį, į jo bagažinę sudėjo visus minėtus daiktus ir tuo automobiliu išvažiavo. Nuvažiavo į mišką ir ten automobilį paliko, o iš garažo pavogtus daiktus paslėpė netoliese. Automobilio padangas ir dyzelinį kurą pardavė P. Š., o gautus pinigus išleido kartu su D. Z.. Cigaretes, vyną ir degtinę, kuriuos buvo pagrobę iš garažo, suvartojo patys. Automobilį paliko miške, nes nesugalvojo, kam galėtų jį parduoti. Iš esmės analogiškus paaiškinimus nuteistasis M. D. davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Vertinant apelianto D. Z. duotus paaiškinimus matyti, kad jie šiek tiek skiriasi nuo M. D. paaiškinimų. Nuteistasis D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš vakaro pas jį atėjo M. D. ir paprašė leisti pernakvoti. M. D. su savimi atsinešė 4 butelius vyno ir cigarečių „Fest“. Jie tą vyną gėrė, o ryte su M. D. nuėjo prie banko „Snoras“ kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) prospekte, Visagine, kur jų laukė jam nepažįstamas vaikinas. Tada jie visi trys nuvažiavo į garažus. Matė, kaip M. D. išlaužė garažo duris, suprato, kad jis ketina apvogti garažą. Kartu su M. D. iš to garažo nešė padangas į nepažįstamo vaikino automobilį ir po to išvažiavo. Tačiau po kurio laiko kartu su M. D. vėl grįžo į tą patį garažą, sukrovė buvusias talpas su dyzeliniu kuru į ten buvusį automobilį ir kartu tuo automobiliu išvažiavo. Nuvažiavę į mišką jame automobilį paliko, o talpas su dyzeliniu kuru paslėpė netoliese. Jokių pinigų už parduotas padangas ar dyzelinį kurą iš M. D. negavo. Apylinkės teismo posėdžio metu D. Z. iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau neigė supratęs, kad įvykdė vagystę. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, savo veiksmų D. Z. neginčija, tačiau teigia juos atlikęs ne savanoriškai, o apgautas M. D.. Kolegija tokius apelianto paaiškinimus vertina kaip siekį primesti savo kaltę M. D. ir išvengti atsakomybės. Nuteistojo D. Z. elgesys, jo veiksmų kryptingumas įvykio vietoje akivaizdžiai rodo, kad jis suprato, jog jo ir M. D. veiksmai buvo reikšmingi bendram nusikalstamos veikos tikslui pasiekti, suvokė, kad kėsinasi į tą patį baudžiamojo įstatymo saugomą objektą bei suprato bendrai daromos veikos sudėties požymius. Apelianto teiginiai, kad nusikalstamai veikė apgautas M. D. vertintini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai, ypač įvertinus tai, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kaip jo atžvilgiu pasireiškė M. D. apgaulė. Taigi esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bendrai veikiant su M. D. ir abiejų nuteistųjų veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. D. buvo šios vagystės iniciatoriumi, atliko aktyvesnius veiksmus, apeliantui skyrė švelnesnę bausmę. Šiam teismo sprendimui pritaria ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi kolegija.

Nuteistasis D. Z. apeliaciniu skundu nesutinka ir su pagrobto automobilio verte. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nustatant pagrobto turto vertę vadovaujamasi nuostata, jog pagrobto turto vertė atitinka daikto rinkos vertę veikos padarymo metu arba nustatoma pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainą ar turto įsigijimo kaštus. Nagrinėjamu atveju automobilio vertė įrodyta remiantis nukentėjusiojo A. B. pateiktais paaiškinimais apie automobilio vertę veikos padarymo metu, kuriais kolegija neturi pagrindo netikėti. Nukentėjusysis A. B. viso bylos tyrimo metu nuosekliai teigė, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam, kaip individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkui, jis įsigijo 2008 m. už 86 000 Lt. Vagystės įvykdymo metu 2011 m. lapkričio mėnesį automobilio vertė buvo 40 000 Lt. Be to, byloje nustatyta, kad be automobilio, iš nukentėjusiojo A. B. garažo buvo dar pavogta įvairių daiktų už 1132 Lt. Taigi byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo A. B. garažo buvo pagrobta turto bendrai už 41 132 Lt, o tai pagal BK 190 str. laikytina didelės vertės turtu, nes dydis viršija 250 MGL. Todėl apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d. kaip vagystė stambiu mastu.

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, keisti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.