Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-814-898/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
1-814-898/2015
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00632-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
I. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-814-898/2015Teisminio proceso Nr.1-96-1-00632-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1;2.3.6.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant prokurorui V. B.,nukentėjusiajam V. S.,kaltinamajai I. V.,gynėjams advokatams T. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti Vokietijoje socialine slaugytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. sausio 23 d., tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis: „SKOLOS RAŠTAS“ „DAVĖJA I. V. 2012 m.09.2012 m. 12 mėn. GAVĖJAS V. S. 7000 LITŲ. GRĄŽINIMO LAIKAS IKI 2013.12.31 SEB BANKAS SĄS.NR. (duomenys neskelbtini) SAVININKAS – V. S.: (duomenys neskelbtini) pagamino netikrą dokumentą – „2012-09-02 skolos raštą“, bei šį dokumentą laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei, tęsdama nusikalstamą veiką ir turėdama vieningą tyčią, netikrą dokumentą „2012-09-02 Skolos raštą“ panaudojo 2014 m. sausio 23 d. pateikusi Šiaulių apylinkės teismui dėl 7000 Lt (2027,34 Eur) skolos priteisimo iš V. S..

Žemesnės instancijos teismas

Be to, I. V., buvo kaltinama tuo kad ji turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – V. S. priklausantį turtą – 7000 Lt (2027,34 Eur), 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikdama ieškinį bei „2012-09-02 skolos raštą“, 2014 m. gegužės 15 d. Šiaulių apylinkės teismui priėmus sprendimą priteisti iš V. S. 7000 Lt (2027,34 Eur) skolą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtinę teisę į V. S. 7000 Lt (2027,34 Eur).

Kaltinamoji I. V. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta neprisipažino. Parodė, kad skolino pinigus. Ji važinėja į Vokietiją, trumpam buvo pabėgusi iš namų ir atsirado Šiauliuose, gyveno pas V. S., bandė kurti bendrą gyvenimą. Ji išvažiuodavo dirbti, grįždavo pas jį. V. S. sakė, kad nori daryti remontą, šildyti grindis, paskaičiavo, kad kambario remontui reikės 7000 litų. V. S. žadėjo pinigus gražinti, sakė, kad trūksta pinigų. Ji pasiūlė jam pasirašyti sutartį, nes bijojo, kad pinigų jai negražins. Po to jie pasirašė tą raštą. Kaip jai išėjo, taip surašė tą raštą. Raštas buvo surašytas V. S. virtuvėje, ant jos atsivežto stalo. Buvo abu. V. S. jai padiktavo savo asmens kodą, žadėjo skolą grąžinti po metų 2013 m. gruodžio mėnesį. 2012 m. gruodžio mėnesį papildomai jam davė 4000 (keturis tūkstančius) litų. Paskolos raštą surašė 2012 m. rugsėjo mėnesį dėl 3500 Lt sumos. V. S. jos prašė 7000 litų. 2012 m. rugsėjo mėnesį V. S. paskolino 3000 (tris tūkstančius) litų. 500 litų V. S. davė sūnui. Apie tai žino, nes V. S. jai apie tai parašė SMS žinutę. Žinutės neišsaugojo. Sutartį surašė ji savo ranka, V. S. pasirašė. Sutarties pasirašymo metu buvo dviese: ji ir V. S.. 2012 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji buvo grįžusi į Lietuvą prieš Naujus Metus. Tuomet paskolino 4000 litų. Ji jokių įrašų neįrašinėjo. V. S. jai pinigų negražino. Ji jam skambino iš Vokietijos ir sakė, kad jai reikia pinigų, nes norėjo pirkti pusę namo. V. S. nesutiko gražinti. Tuomet pasakė, kad kreipsis į advokatą. Su V. S. kartu pragyveno gal metus laiko, iki pirmo pinigų paskolinimo, pas V. S. gyveno pusę metų, gyveno soduose, V. S. sodo namelyje. Kai V. S. negražino pinigų, ji kreipėsi į advokatą, prašė padėti, pateikė paskolos raštelio originalą, klausė, ką jai daryti. Ji bandė kalbėtis ir su V. S.. Tuo metu ji remontavo savo namą (duomenys neskelbtini), prašė jo padėti. Ji norėjo V. S. paduoti tą raštą dėl skolos, bet V. S. į namus jos neįsileido, tai ji išsikvietė du policininkus, kad V. S. paimtų tą raštą. V. S. neturėjo paskolos raštelio kopijos. Su V. S. išsiskyrė ne piktuoju. Kuomet iškėlė civilinę bylą dėl skolos, V. S. jai neskambino, jos neieškojo. V. S. paskaičiavo, kad kambario remontui reikės 7000 litų. Iš pradžių rugsėjo mėnesį davė 3000 litų, po to gruodžio mėnesį dar davė pinigų. Buvo sutarę, kad pinigus skolina metams laiko. Paskolos raštelyje terminas gražinti skolą buvo nurodytas 2013 m. gruodžio mėnesio 31 d. Kai aš rašė raštelį, tuomet nusprendė, kad skolą V. S. turi gražinti po metų. Tai pirmas paskolos raštelis, ji nesusigaudė kaip rašyti tuos dokumentus. Kaip jai V. S. sakė, taip ji rašė raštelį, mėnesių neskaičiavo. Kai paklausė V. S., kada gražins jai pinigus, V. S. atsakė „greitai“. Raštelyje įrašė ir „2012 m. 12 mėn.“, nes žinojo, kad į namus ji grįš gruodžio mėnesį. Žinojo, kad V. S. trūks pinigų. Su juo susirašinėdavo SMS žinutėmis, pasiskambindavo. Nepripažino, kad ji vėliau prirašė tekstą „2012 m. 12 mėn.“. V. S. žinojo, jog ji išvažiuoja į darbą ir kada grįš su pinigais, žinojo, kiek reikės pinigų, bet tuo metu jų neturėjo. Žinojo, kad jei pažadėjo paskolinti pinigų, tai tiek ir paskolins. Pinigus užsidirbo. Skolos raštelį rašė ji, bet jo neskaitė. Apie raštelį, kurį mini V. S. nieko nežino.

Nukentėjusysis V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. V. pas jį gyventi atvažiavo 2011 m. rugpjūčio 18 d. Pabuvo keletą dienų ir išvažiavo. Tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo į darbą. Pirmą kartą paskolos raštelį jis pamatė 2014 m. kovo 7 d., kai iš antstolių kontoros pas jį į namus atvežė teismo įsakymą. Antstolis paklausė, ar jis skolinosi tuos pinigus. Jis pasakė, kad raštelį mato pirmą kartą. Antstolis jam patarė pasirašyti, kad jis gavo dokumentus ir greitai kreiptis į advokatą. Jis kreipėsi į advokatę Povilaitienę, kuri jam viską surašė. Jis nunešė į teismą dokumentus, iš teismo gavo atsakymą, kad panaikino teismo įsakymą. Jam paskambino I. V. ir pasakė „nepyk, aš išvažiuoju į Vokietiją, greitai negrįšiu“. Toliau niekur nesikreipė. 2014 m. liepos 22 d. paštas atvežė laišką iš antstolės Šimkuvienė kontoros. Pamatė, kad vėl priteisti pinigai. Jis vėl kreipėsi į advokatą, jam pasiūlė kreiptis į policiją, tad parašė pareiškimą policijai. Jis matė paskolos raštelį pas antstolį. Ten parašas panašus į jo, bet ant tokio turinio raštelio jis nesirašė. Jis rašė vieną raštelį Darbo biržai, tačiau ant balto lapo. I. V. prašė jo parašyti raštelį Darbo biržai, kad I. V. gyvena pas jį. 2013 m. vasario 26 d. raštelį pats rašė, kad I. V. gyvena pas jį. Lapas buvo ne langeliais, o ant balto lapo rašytinėmis raidėmis, rašto apačioje pasirašė. Jis parašė, kad „tokia tai tokia, gyvena pas mane“. Nepamena, kad I. V. būtų ką nors rašęs ant languoto popieriaus lapo. Jis tikrai I. V. ant languoto lapelio nepasirašė. 2013 m. kovo 25 d. prieš Šv. Velykas, I. V. išvažiavo iš jo namų. Išsiskyrė gražiuoju. I. V. gyveno pas jį, galbūt tarp jo dokumentų rado kokį parašytą lapą, jis nežino. 2012 metais jis gulėjo ligoninėje, tuo metu I. V. viena gyveno jo namuose. Tai matė jo kaimynai. Jo namuose galėjo būti tušti popieriaus lapai, yra turėjęs tokių languotų lapų. Dabar iš jo yra priteisti pinigai, tačiau išieškojimas yra sustabdytas. Civilinė byla yra atnaujinta ir sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Nežino kur tą raštelį padėjo. I. V. jam pinigų neskolino. Tuo metu jis buvo po operacijos, turėjo antrą neįgalumo grupę. Pats namuose darė remontus, kurie dar ir dabar nebaigti. Visada savo namą remontuoja po truputį, kai susitaupo tam pinigų, remontui užtekdavo savų pinigų. Kai gavo pirmą teismo įsakymą, į policiją nesikreipė, nes kaip pasakė, jis būtų turėjęs susimokėti 1500 Lt už ekspertizę. Jam paskambino I. V. ir pasakė, kad išvažiuoja į Vokietiją, nebegrįš. Su I. V. niekada nekalbėjo apie tai, kad jam trūksta pinigų namo remontui. Pirmą kartą paskolos raštą pamatė kovo 7 d., antrą kartą – gegužės 15 dieną. Apie tai nieko nežinojo. Į jo darbovietę buvo siunčiami šaukimai, tačiau jo darbe pasakė, kad jo nėra. Nuo jo buvo slepiami dokumentai ir jam niekas šaukimo neperdavė.

Nukentėjusiojo V. S. 2014 m. liepos 23 d. apklausos protokole užfiksuoti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog nuo 2011 m. liepos pas jį gyveno I. V., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepastoviai, nes I. V. dažnai išvykdavo į Vokietiją, ten ji dirbo. 2013 m. birželio pradžioje I. V. iš jo išsikraustė, jie išsiskyrė gražiai be jokių barnių. Kol gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu pirko maistą, naudojosi jo automobiliu. 2014 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teisme jam buvo įteiktas 2014 m. gegužės 15 dienos teismo sprendimas už akių, kuriame nuspręsta ieškovės I. V. ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti 7000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas (510 Lt), bylinėjimosi išlaidas – 210 Lt, bei advokato pagalbos išlaidas – 300 Lt. Jis iš I. V. pinigų niekada nesiskolino ir jokių skolos raštų nėra pasirašęs. Skolos raštas ir jo parašas yra suklastoti (15-16 b. l.).

Nukentėjusiojo V. S. 2014 m. rugpjūčio 6 d. apklausos protokole užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis skolos rašto su tokiu turiniu, kurį I. V. pateikė teismui, jis niekada nesirašė. Jis buvo rašęs ant balto popieriaus lapo tekstą su turiniu, kad I. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Tas raštas buvo adresuotas Šiaulių darbo biržai. Pateiktą I. V. skolos raštą jis pamatė pirmą kartą iš antstolio kontoros darbuotojo 2014 m. kovo 7 (ar 8) dieną. Jis tokio rašto nerašė (21 b. l.).

Kaltinamosios I. V. apklausos protokole užfiksuoti jos ikiteisminio tyrimo metu kaip specialiosios liudytojos duoti parodymai, kad V. S. pažįsta apie 30 metų, šiuo metu su V. S. jokių santykių nepalaiko. Ji skolino V. S. pinigus, tačiau liudytojų nėra, skolos raštelį ji surašė pati maždaug prieš keturis metus. Skolos raštelį pateikė teismui, nes prieš tai draugiškai kalbėjo su V. S., kad šis grąžintų skolintus pinigus, tačiau V. S. nepripažino, kad skolinosi. Ji V. S. informavo, kad jeigu negražins skolos, ji kreipsis į teismą. Skolos raštelį nukopijavo Šilutės rajone Žemaičių Naumiesčio parduotuvėje. Teismui kopiją pateikė per savo advokatą T. L. (77 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Akistatos tarp V. S. ir I. V. protokole užfiksuota, jog kaltinamoji ir nukentėjusysis pasiliko prie savo duotų parodymų, t. y. V. S. parodė, kad jis skolos rašto nerašė ir pinigų nesiskolino, o I. V. tvirtino, kad ji savo ranka surašė skolos raštą ir jame pasirašė V. S. (78 b. l.).

Skolos rašte matyti, kad skolos raštas surašytas ant languoto sąsiuvinio lapo, datuojamas 2012 m. rugsėjo 2 d., viršuje stulpeliu kas antroje eilutėje didžiosiomis raidėmis išdėstyta: I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tikrai gyvena šiuo adresu: (duomenys neskelbtini) Žemiau kiekvienoje eilutėje suspaustu šriftu surašyta: „DAVĖJA I. V. 2012 m.09.2012 m. 12 mėn. GAVĖJAS V. S. 7000 LITŲ. GRĄŽINIMO LAIKAS IKI 2013.12.31 SEB BANKAS SĄS. Nr. (duomenys neskelbtini). SAVININKAS – V. S.: (duomenys neskelbtini) Raštelis pasirašytas V. S. ir I. V.“ (38 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. V. pateikė 2012 m. rugsėjo 2 d. skolos rašto originalą (40 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-40 (15) nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. skolos rašte šalia rankraštinių įrašų „V. S.“ pasirašė V. S. (53 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-70 (15) nurodyta, kad didelė tikimybė, jog 2012 m. rugsėjo 2 d. skolos rašte įrašai „DAVĖJA I. V. 2012 m. 09. 2012m. 12 mėn. GAVĖJAS V. S. 7000 LITŲ. GRĄŽINIMO LAIKAS IKI 2013.12.31 SEB BANKAS SĄS. NR. (duomenys neskelbtini)“ yra prirašyti, įterpiant juos tarp įrašų „(duomenys neskelbtini)“ Ir „SAVININKAS – V. S. (duomenys neskelbtini) (58-60 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamoji I. V. padarė jai kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y., kad ji pagamino netikrą dokumentą – skolos raštą su kaltinime nurodytais duomenimis bei šį dokumentą panaudojo, taip pat laiko neįrodyta, kad panaudodamą šį dokumentą apgaule įgijo svetimą turtinę teisę į V. S. pinigus. Tai yra, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad I. V. ir V. S. buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie metus laiko, bendrai pirko maistą, vedė bendrą ūkį. Tai patvirtino tiek nukentėjusysis V. S., tiek kaltinamoji I. V., kaip ir patvirtino tas aplinkybes, jog I. V. važiuodavo į Vokietiją, kur turėjo darbą, kad jiedu išsiskyrė taikiai. Nors nukentėjusysis V. S. posėdžio metu tvirtino, kad pinigų iš I. V. nesiskolino ir jokio skolos rašto nepasirašė, tačiau lieka nepaneigta versija, jog V. S. ir I. V. būnant sugyventiniais toks raštas galėjo būti surašytas ir pasirašytas abiejų valia. Tai yra, nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jis rašėsi ant kitokio lapo – tai yra ant balto popieriaus lapo, o ne ant languoto, rašėsi I. V. prašymu, kaip patvirtinimą, kad ji gyvena pas jį, nes neva tokio dokumento reikėjo Darbo biržai, kad ant languoto lapo jo parašas ir vardas bei pavardė parašyti ne jo, o yra suklastoti. Byloje atlikus rašysenos tyrimą buvo nustatyta, jog po tokio turinio skolos raštu vardą, pavardę ir parašą pasirašė V. S. (52-53 b.l.). Tuomet V. S. teisme teigė, kad jei nustatyta, kad parašas yra jo, tada gal I. V. gyvendama jo namuose gal rado tokį lapą su jo ranka pasirašyta vardu pavarde ir parašu, ir prirašė tekstą tokį kokį jai reikėjo, tačiau pinigų jis nesiskolino, o tokį raštą pirmą kartą pamatė tada, kai pas jį atvyko asmuo iš antstolių kontoros, kad civilinės bylos dokumentai buvo siunčiami jam į darbovietę, bet buvo slepiami nuo jo ir jam nebuvo įteikti. Šių jo nurodytų aplinkybių, jog civilinės bylos dokumentai – teismo sprendimas už akių, būtų slepiami nuo V. S., nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nors byloje yra pateikta Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog didelė tikimybė, kad tirti pateiktame 2012-09-02 skolos rašte įrašai „DAVĖJA I. V. 2012 m.09.2012m.12 mėn. GAVĖJAS V. S. 7000LITŲ GRĄŽINIMO LAIKAS IKI 2013.12.31 SEB BANKAS SĄS.NR.(duomenys neskelbtini)“ yra prirašyti, įterpiant juos tarp įrašų „(duomenys neskelbtini)“ ir „SAVININKAS – V. S. (duomenys neskelbtini) tačiau ši išvada yra sąlyginė, be to, nėra galimybės nustatyti, kada šie įrašai galimai buvo įrašyti – ar iš karto surašant skolos raštą, ar vėliau po kurio laiko.

Pažymėtina tai, kad teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamosios I. V. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog ji skolos raštelį rašė 2012 m. rugsėjo mėn., kad tuo metu paskolino 3000 Lt ir jau tuo metu žinojo, kad 2012 m. gruodžio mėn. dar paskolins 4000 Lt V. S., kad lapelį rašė pagal tai ką diktavo V. S.. Bet lygiai taip pat teismui kyla pagrįstų abejonių ir dėl V. S. parodymų, kurie iš esmės nėra nuoseklūs, t.y. – iš pradžių jis tvirtino, kad ant skolos raštelio jo vardas, pavardė ir parašas suklastoti, kad jis rašėsi ant balto lapo, kad tikrai ant languoto lapo jokio raštelio I. V. nepasirašė, vėliau teisme tvirtino, kad tokį tuščią pasirašytą lapą I. V. galėjo rasti, kol gyveno jo namuose, kol jis buvo ligoninėje, tačiau negalėjo paaiškinti, kam reikia namuose laikyti tuščius lapus su pasirašytais vardais ir pavardėmis bei nepatvirtino to, kad tokį tuščią lapą jis pasidėjęs namuose turėjo. Taigi, byloje išskyrus nenuoseklius tiek kaltinamosios parodymus, tiek paties nukentėjusiojo parodymus, bei tikėtinos specialisto išvados, jokių kitų objektyvių įrodymų, jog šis skolos raštas yra suklastotas ir jo pagrindu apgaule buvo įgyta turtinė teisė, byloje nėra. Įvertinant buvusius V. S. ir I. V. santykius, tai kad jie buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, kad kaip nustatyta buvo toks atvejis, kad V. S. yra pasirašęs I. V. prašomo turinio raštą - kaip pats nurodė Darbo biržai (nors ta informacija ir nepasitvirtino), teismas daro išvadą, jog lieka nepaneigta versija, kad toks raštas galėjo būti surašytas abiejų, t.y. tiek kaltinamosios, tiek kaltinamojo valia, o vėliau kaltinamoji šį raštą panaudojo civilinėje byloje.

Pažymėtina tai, kad teismas nesprendžia šioje baudžiamojoje byloje pinigų paskolinimo fakto klausimo, kadangi tai civilinės bylos dalykas. Teismas sprendžia tik tai, ar pakanka įrodymų tam, jog I. V. pripažinti kalta dėl suklastoto dokumento pagaminimo ir realizavimo, bei pasinaudojant šiuo dokumentu įvykdyto sukčiavimo. Kaip jau minėta byloje negalima daryti kategoriškos išvados, jog I. V. atliko kaltinimuose jai inkriminuotus veiksmus, galimos tik prielaidos, jog ji pagamino suklastotą dokumentą bei jį realizavo ir sukčiavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-24/20142K-232/2014).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-33-677/2015). Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti tarp šalių yra kilęs civilinis ginčas dėl skolos priteisimo civilinėje byloje tarp buvusių sugyventinių ir visi su skolos pripažinimu ar nepripažinimu bei įrodinėjimu susiję dalykai visų prima turi būti sprendžiami civilinėmis priemonėmis. Tad įvertinant aukščiau aptartas aplinkybes bei tai, kad prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas ir visos abejonės pagal formuojamą teismų praktiką yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl I. V. išteisintina neįrodžius, kad ji padarė kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas.

I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

V. S. pateikti dokumentai - Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis (2014-02-24) 1 lapas, darbo sutartis Nr. 1616 su AB „(duomenys neskelbtini)“ 3 lapai, Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 384 2 lapai, Asmens akcizų deklaracija 1 lapas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartis Nr. DPS-443 2 egzemplioriai, grąžintini V. S.;

V. S. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai paliktini prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga;

2012-09-02 skolos rašto originalas grąžintinas I. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

I. V. išteisinti neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

I. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

- V. S. pateiktus dokumentus - Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį (2014-02-24) 1 lapas, darbo sutartį Nr. 1616 su AB „(duomenys neskelbtini)“ 3 lapai, Darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 384 2 lapai, Asmens akcizų deklaraciją 1 lapas, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarčių Nr. DPS-443 2 egzempliorius, grąžinti V. S.;

- V. S. ekspermentinius rašysenos pavyzdžius palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą;

- 2012-09-02 skolos rašto originalą grąžinti I. V..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Kolyčienė