- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-96-518/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02012-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios D. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios D. S. prašymas dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu D. S. (L. L.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nuteistosios D. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinis skundas atmestas.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. kovo 18 d. buvo gautas nuteistosios D. S. prašymas atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio vykdymą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kol nėra išspręstas nuteistosios nepilnamečio sūnaus laikinosios globos klausimas ir nėra atšauktas šalyje paskelbtas karantinas dėl koronaviruso.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė nuteistosios D. S. prašymą. Teismas konstatavo, kad D. S. yra nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 straipsnio 2 dalies nuostatas atidėti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Nuteistoji D. S. skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą, kad iki Lietuvoje paskelbto karantino/pandemijos pabaigos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo D. S. atžvilgiu nebūtų vykdoma; arba 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti D. S. prašymą pakartotinam nagrinėjimui Klaipėdos apygardos teismui.
7. Nurodo, kad spręsdamas jos prašymą žemesnysis teismas pažeidė BPK 362 straipsnyje nustatytą tokio pobūdžio klausimų išsprendimo tvarką. Nuteistoji pažymi, kad BPK 362 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytos pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių teisės arba dalyvauti teismo posėdyje, kuriame gali naudotis visomis BPK 362 straipsnio numatytomis teisėmis, arba, jei posėdis nerengiamas, pareikšti nušalinimus ir kitus prašymus. Nagrinėjamu atveju teisėja Edita Lapinskienė, pažeisdama BPK 362 straipsnio 4 ir 5 dalių nustatytą reguliavimą, nesurengė teismo posėdžio ir neleido proceso dalyviams per 14 dienų laikotarpį pareikšti nušalinimų ar kitų prašymų. Nuteistoji D. S. būtų reiškusi nušalinimą teisėjai Editai Lapinskienei, kadangi jos nešališkumu abejojo dar tuo laikotarpiu, kai ši teisėja nagrinėjo baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Nuteistosios manymu, toks teisėjos priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai parodo jos šališkumą ir išankstinį nusistatymą D. S. atžvilgiu. Tokiu būdu buvo pažeistos tiek nuteistosios D. S., tiek kitų proceso dalyvių teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti nuteistosios prašymą spręsti kitam teisėjui.
8. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis turi būti vykdomas, nes įstatymas nenumato, jog už tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteista D. S., nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kuomet baudžiamojo proceso normos nereglamentuoja tam tikrų susiklosčiusių, išskirtinių santykių, teismas, siekdamas užtikrinti asmenų teisių gynybą, gali plečiamai aiškinti tam tikrą teisės normą, taikyti teisės analogiją, užtikrinant baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės teisingą principų pritaikymą kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Nuteistosios D. S. nuomone, būtent tokia situacija susiklostė šioje baudžiamojoje byloje.
8.1. Šiuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę pandemiją. Įgyvendinant privalomas ir rekomenduojamas saugumo priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė privalomą karantiną. Viena iš šio karantino priemonių yra tai, jog asmenys, vertinantys, kad jie priklauso rizikos grupėms, privalo laikytis izoliacijos. Be to, 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nurodyti asmenų judėjimo ir bendravimo apribojimai, tarp jų ir draudimas lankyti nuteistuosius bei suimtuosius, išskyrus jų susitikimus su gynėjais. Nuteistoji pažymi, kad nuo 2020 m. kovo 21 d. jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir ji neturi teisės išeiti iš namų. Šiuo metu ji viena prižiūri savo mažametį vaiką, kuris taip pat yra izoliuotas karantine, kadangi jie lankėsi vietose, kur yra užfiksuoti susirgimai.
8.2. Nuteistoji skunde atkreipia dėmesį, kad 2020 m. vasario 24 d. ji kartu su savo motina E. V. kreipėsi su prašymu išspręsti D. S. nepilnamečio sūnaus D. L. laikinosios globos klausimą ir vaiko laikinąja globėja skirti E. V.. Šiuo metu laikinosios globos klausimas dar nėra išspręstas. Tačiau 2020 m. kovo 13 d. Palangos policijos komisariato darbuotojai pranešė nuteistajai, kad nuo 2020 m. kovo 23 d. planuoja nukreipti ją atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji pažymi, kad nevengia atlikti jai paskirtos bausmės, tačiau šiuo atveju prioritetas turėtų būti skiriamas ne skubiam bausmės vykdymui, o vaiko teisių apsaugai. Nuteistosios nuomone, neišsprendus vaiko laikinosios globos klausimo, bus pažeisti jos mažamečio sūnaus interesai. Būdama nelaisvėje nuteistoji neturėtų jokių galimybių tiesiogiai dalyvauti visose teisinėse procedūrose dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, todėl būtų nepagrįstai varžomos ir jos, kaip vaiko motinos bei atstovės, teisės. Be to, dėl karantino paskelbimo vaikas negalės lankyti savo mamos, todėl tai jam sukels didžiulį stresą.
8.3. Šiuo metu egzistuoja net keli BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai atidėti nuosprendžio vykdymą. Nuteistoji mano, kad dabartinėmis sąlygomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų D. S. ir jos mažamečio vaiko teisę saugoti savo sveikatą, taip pat Lietuvoje nustatyto karantino sąlygas, sudarytų riziką, kad į pataisos namus pateks infekcija. Nuteistosios vertinimu, visos išvardintos aplinkybės, t. y. ekstremalios karantino sąlygos, jos sveikata, mažamečio vaiko saugumas pandemijos ir karantino sąlygomis, leidžia teigti, kad dabartiniu metu jos atžvilgiu susiklostė ypatinga situacija, kuri gali būti pakankamu pagrindu plečiamai aiškinti BPK 338 straipsnio nuostatas ir priimti D. S. palankų sprendimą, laikinai atidedant nuosprendžio vykdymą.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistosios D. S. skundas atmetamas.
10. BPK 338 straipsnyje numatyta galimybė nuteistiems asmenims nuosprendžiui įsiteisėjus atidėti nuosprendžio vykdymą, tačiau nuteistosios D. S. prašymas atidėti nuosprendžio vykdymą skundžiama nutartimi atmestas pagrįstai.
11. BPK 338 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks; 2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia, – ne ilgiau kaip vieneriems metams; 3) kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai; 4) kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimai gali lemti itin sunkias pasekmes dėl gaivalinės nelaimės, vienintelio darbingo šeimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitokių nepaprastų aplinkybių, – teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, taip pat asmenims, pagal BK 27 straipsnį pripažintiems pavojingais recidyvistais.
11.1. Taigi, nors BPK 338 straipsnis numato galimybę nuteistiems asmenims nuosprendžiui įsiteisėjus atidėti nuosprendžio vykdymą, tačiau šiuo atveju žemesniajam teismui nebuvo įstatyme numatyto pagrindo tenkinti nuteistosios prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vienas iš nusikaltimų, už kuriuos D. S. buvo nuteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra sunkus. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas, sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu D. S. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Taigi didžiausia bausmė už pastarąjį nusikaltimą viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, todėl šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaip jau minėta, pagal BPK 338 straipsnio 2 dalies imperatyvias nuostatas, nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteista ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jai nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas. Nesant šios būtinos nuosprendžio vykdymo atidėjimo sąlygos, D. S. prašymas netenkintas pagrįstai ir teisėtai.
11.2. Be to, priešingai negu teigiama nuteistosios skunde, nėra ir jokių BPK 338 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atidėti nuosprendžio vykdymą. Nuteistoji nurodo, kad dabartinėmis sąlygomis laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų D. S. ir jos mažamečio vaiko teisę saugoti savo sveikatą, taip pat Lietuvoje nustatyto karantino sąlygas, sudarytų riziką, kad į pataisos namus pateks infekcija. Be to, nuteistosios nuomone, neišsprendus vaiko laikinosios globos klausimo, bus pažeisti jos mažamečio sūnaus interesai. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistosios skunde nurodomos aplinkybės nėra nepaprastos aplinkybės, dėl kurių nedelsiamas bausmės atlikimas jai pačiai ar jos sūnui gali lemti itin sunkias pasekmes, ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Pažymėtina, kad atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius, siekdamas užtikrinti saugias bei sveikas pareigūnų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygas ir laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų saugias laikymo sąlygas, sumažinti fizinių kontaktų skaičių ir apriboti koronaviruso galimybę plisti, 2020 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. V-78 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų darbo organizavimo valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ nurodytoms įstaigoms pateikė atitinkamus nurodymus. Vienas iš laisvės atėmimo vietų įstaigoms skirtų nurodymų yra nuteistuosius ir suimtuosius, naujai atvykusius į įstaigas, valstybės lygio ekstremalios situacijos metu laikyti izoliuotus nuo kitų asmenų mažiausiai 14 dienų (1.3.17. punktas). Taigi, teisės aktuose yra nustatytos atitinkamos prevencinės priemonės, kad dėl naujai atvykstančių nuteistųjų pataisos įstaigoje nepaplistų koronavirusinė infekcija. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nėra išspręstas nuteistosios mažamečio vaiko laikinosios globos klausimas, taip pat nesudaro pagrindo D. S. atidėti nuosprendžio vykdymą. Šis klausimas gali būti išspręstas ir nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Iš nuteistosios prašyme apygardos teismui ir skunde aukštesniajam teismui nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad D. S. mažametis vaikas nelieka be priežiūros, nes jį prižiūrės nuteistosios motina E. V..
12. Nuteistoji skunde taipogi nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti BPK reikalavimų pažeidimai, kadangi teismas skundžiamą nutartį priėmė nesurengęs teismo posėdžio ir neleidęs proceso dalyviams per 14 dienų laikotarpį pareikšti nušalinimų ar kitų prašymų. Nuteistosios manymu, toks teisėjos priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai parodo jos šališkumą ir išankstinį nusistatymą D. S. atžvilgiu. Nuteistoji teigia, kad tokiu būdu buvo pažeistos tiek D. S., tiek kitų proceso dalyvių teisės ir padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
12.1. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodytus klausimus nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. BPK 362 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šiame straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo teikimo ar prašymo gavimo teisme dienos suinteresuotiems asmenims praneša apie gauto teikimo, prašymo ar teismo iniciatyva nagrinėjamo klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.
12.2. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nuteistosios D. S. prašyme nurodytam klausimui dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo spręsti BPK nereikalaujama rengti teismo posėdžio. Šioje baudžiamojoje byloje žemesnysis teismas D. S. prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nerengdamas teismo posėdžio. Skunde pagrįstai nurodoma, jog apygardos teismas, 2020 m. kovo 18 d. gavęs nuteistosios D. S. prašymą, nesilaikė BPK 362 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi nerengdamas teismo posėdžio, suinteresuotiems asmenims nepranešė apie prašymo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien šis procesinis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties. Tai, kad žemesnysis teismas nuteistosios D. S. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo išsprendė kitaip nei to norėtų pati nuteistoji, neleidžia abejoti teismo nešališkumu. Nuteistoji skunde nurodo, kad teisėjos Editos Lapinskienės nešališkumu abejojo dar tuo laikotarpiu, kai ši teisėja nagrinėjo baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis buvo patikrintas instancine tvarka, tačiau nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismams taip pat nekilo abejonių dėl apygardos teismo teisėjos nešališkumo. Tai, kad teisėjas nagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nedraudžia toje byloje jam spręsti klausimų, iškylančių nuosprendžio vykdymo procese. Be to, tai nėra nušalinimo pagrindas pagal BPK 58 straipsnį.
11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistosios skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.