Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas Ž. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos D. G. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiosjo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina D. G. A. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4). D. G. A. mirė būdama našlė, sutuoktinis – V. A. mirė (duomenys neskelbtini), vaikai: Ž. A. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Prieš mirdama D. G. A. nepaliko testamento (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16). Pareiškėjo pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7-14) patvirtina, kad D. G. A. vardu VĮ Registrų centre registruotas nekilnojamasis turtas: 0,1656 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-šiltnamis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas-garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 9 863/30 000 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog D. G. A. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16). Iš pareiškėjo pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjas apmokėjo palikėjos laidotuvių išlaidas, be to, 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. sumokėjo AB „Telia Lietuva“ palikėjos vardu susidariusio įsiskolinimo dalį, moka už komunalinių atliekų tvarkymą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat moka už sunaudotą vandenį UAB „Jurbarko vandenys“ (elektroninės bylos apyrašo b. l. 19, 21, 44, 47).

Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į D. G. A. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjo pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad Ž. A. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos D. G. A. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: jis po palikėjos mirties nedelsdamas grįžo į Lietuvą, savo lėšomis organizavo pastarosios laidotuves, po mamos mirties jis sumažino darbo apimtis užsienyje ir liko gyenti mamos namuose (duomenys neskelbtini), naudojasi visomis namo patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, moka komunalinius mokesčius, prižiūri namus, vasaros metu nuolat vyko į palikėjos sodybą, prižiūrėjo statinius, pjovė žolę, žemės sklypą naudojo pagal paskirtį.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šių aplinkybių ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėjas save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors Ž. A. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Ž. A. faktiškai priėmė D. G. A. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Ž. A. tuoj po savo motinos D. G. A. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti palikėjos D. G. A. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl D. G. A. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po D. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.