- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-1030-92-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00754-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Stasys Punys
- Nuteistasis
- V. F.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1030-92/2012
Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00754-2011-4
2012 m. gruodžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 42 MGL (5460 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2012-01-23 iki 2012-02-14 ir pripažinta, kad V. F. atliko bausmę.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. F. priteista 232 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. F. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent:
2011 m. balandžio 30 d., apie 20 val., Vilniaus r., Sudervės sen., (duomenys neskelbtini) k., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, kuomet policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes dėl administracinės teisės pažeidimo su Vi. F. tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo važiuojamojo kelio kelkraščio dalyje, triukšmavo ir nepagarbiai reikalavo pasišalinti policijos pareigūnus, taip įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, po ko demonstratyviai tyčia aštriu, tyrimo metu nenustatytu daiktu, pradūrė policijos tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dešinės pusės priekinio rato padangą, tuo VRM Autoūkiui padarydamas 232 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. F. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su tuo, kad jo veiksmai buvo traktuoti kaip triukšmavimas ir nepagarbus elgesys policijos pareigūnų atžvilgiu, jis tiesiog prašė ir reikalavo, kad policijos pareigūnai pasišalintų iš jo privačios valdos, jo žodžiuose nebuvo jokių grasinimų, patyčių ar įžūlių veiksmų, pareigūnams jis nesakė necenzūrinių žodžių, negrasino jiems susidorojimu, iš jų nesityčiojo, pasakymas „čiuožti iš čia“ negali būti vertinamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, šiame posakyje nėra nieko užgaulaus ar nepagarbaus.
Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad jo veiksmai dėl padangos pradūrimo buvo tyčiniai. Padangą jis pradūrė netyčia, nešdamas lentas, kuriose galėjo būti vinių ar kitokių aštrių daiktų, šie jo parodymai nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Policijos pareigūnai negalėjo nurodyti su kokiu daiktu jis galėjo pradurti padangą, o tuo metu, kai jie matė jį priklaupusį, jis buvo priėjęs prie padangos, nes išgirdo iš jos einantį orą. Namie jis užsirakino, išsigandęs griežtų policijos veiksmų. Tai, kad netyčia pradūrė policijos automobilio padangą, jis pranešė ir bendrojo pagalbos telefono operatorei.
Be to, jis nuo 2012-01-23 iki 2012-02-22 išbuvo suėmime, kas taip pat leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumu. Nuosprendis buvo priimtas galimai šališkai ir nepakankamai objektyviai vertinant įrodymus, nepagrįstai atmetant jo ir kitų jo naudai liudijusių asmenų parodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Be to, svarbu nustatyti, kokiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, nes straipsnio dispozicija numato, kad nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais.
Nuteistasis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, teigia, kad jo žodžiai ir veiksmai nelaikytini įžūliais ir netinkamais, tuo pačiu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat teigia, kad policijos automobilio padangą jis pradūrė netyčia nešdamas lentas, tačiau įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo elgesys buvo įžūlus, jis veiksmus atliko viešoje vietoje, jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai V. Ž.-Kaminskienė ir A. B. parodė, kad jie, atvykę pagal iškvietimą dėl daromo administracinio teisės pažeidimo, pasistatė tarnybinį automobilį ant bendro naudojimo kelio ir neaptverto žemės sklypo ribos bei aiškinosi pažeidimo aplinkybes su nuteistojo broliu Vi. F., kai tuo metu nuteistasis V. F. pradėjo garsiai šaukti, reikalauti, kad policijos pareigūnai pasišalintų iš jo privačios valdos, be to, policijos pareigūnų parodymus apie neadekvatų nuteistojo elgesį patvirtina ir nuteistojo brolis V. F., kuris teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog jo brolis ne kartą policijos pareigūno reikalavo palikti jo teritoriją, jam net teko kelis kartus jį raminti. Tiek liudytojai, tiek pats kaltinamasis teigia, kad jis policijos pareigūnams liepė „čiuožti iš čia“. Nors ši frazė nelaikytina necenzūrine ir yra vartotina tiek literatūrinėje, tiek šnekamojoje kalboje, tačiau būtina įvertinti, kokiomis aplinkybėmis ji buvo pavartota. Policijos pareigūnai nurodė, kad kaltinamasis buvo aiškiai susinervinęs, supykęs, kalbėjo pakeltu tonu, vis prieidavo prie jų ir trukdė atlikti tarnybines pareigas, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta frazė buvo pavartota savo tarnybines pareigas atliekančių uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu, girdint kitiems asmenims, kas vienareikšmiškai laikytina įžūliu elgesiu. Policijos pareigūnai parodė, kad V. F. taip pat buvo pasiėmęs pagalį ar grėblį, su juo buvo užsimojęs, kas, atsižvelgiant į neadekvatų nuteistojo elgesį, pripažintina grasinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis tokiems savo veiksmams neturėjo jokios priežasties, nes policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą dėl daromo administracinio teisės pažeidimo.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad policijos automobilio padanga pradurta netyčia. Policijos pareigūnai nurodė, kad surašant nuteistojo broliui Vi. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jie ne tik, kad nematė pro automobilį praeinančio V. F., nešančio lentas, bet tuo labiau nematė, kad V. F. būtų su lentomis užkliudęs automobilio ratą, todėl V. F. pateikta versija atmestina kaip gynybinė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abu policijos pareigūnai vienareikšmiškai patvirtino matę kaip V. F. priėjo prie priekinės automobilio padangos ir pasilenkė, o po to staiga pasišalino, iš karto po to jie išgirdo, kad iš padangos eina oras. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent tada V. F., veikdamas tiesiogine tyčia, pradūrė automobilio padangą. Tokios išvados teisingumo nepaneigia tai, kad policijos pareigūnai tiksliai neįsidėmėjo, kokiu daiktu buvo pradurta automobilio padanga.
Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir byloje esanti skambučio bendruoju pagalbos telefonu suvestinė, iš kurios matyti, kad V. F. operatorei prisipažįsta pradūręs padangą policijos automobiliui, dėl to, kad jis stovėjo jo sklype, tai tik patvirtina nuteistojo tyčią, pokalbio su operatore metu nuteistasis net neužsiminė apie tai, kad tai galėjo nutikti netyčia.
Kadangi policijos pareigūnų automobilis stovėjo iš dalies ant bendro naudojimo kelio, iš dalies ant V. F. priklausančio žemės sklypo, bet žemės sklypas nebuvo aptvertas, vieta buvo atvira, į ją galėjo patekti kiti asmenys, todėl pripažintina, kad nuteistojo veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje.
Liudytoja V. Ž.-Kaminskienė parodė, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo nemalonu ir sunku atlikti savo tarnybines pareigas, todėl darytina išvada, kad, sutrikdžius įprastą ir normalų tarnybinių pareigų atlikimą, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo atmestini, nes byloje nėra jokio pagrindo abejoti apklaustų policijos pareigūnų nešališkumu ir jų parodymų teisingumu, parodymai yra išsamūs, nuteistojo brolio V. F. parodymai yra mažiau informatyvūs, be to, pasinaudodamas savo teise jis atsisakė atsakyti į kai kuriuos klausimus, o liudytoja G. P. buvo namo viduje ir nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatant veikos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi daugiausia policijos pareigūnų parodymais, tačiau pažymėtina, kad šiems parodymams jokia išankstinė įrodomoji galia nebuvo suteikta.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl padarytos žalos dydžio. Nuosprendžiu pagrįstai iš V. F. priteista 232 Lt žalos atlyginimo. Turtinė žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. F. pradurta padanga buvo nurašyta kaip nebetinkama naudoti, nes tarnybinėms transporto priemonėms taikomi didesni kelių transporto priemonių eismo saugumo reikalavimai, todėl pradurtos, įpjautos, įplėštos ar kitaip sugadintos padangos yra netinkamos naudoti ir keičiamos naujomis. Taigi, dėl V. F. veiksmų civilinis ieškovas buvo priverstas pirkti naują padangą. Iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad vienos naujos padangos kaina yra būtent 232 Lt. Šios išlaidos buvo patirtos tiesiogiai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl pagrįstai buvo priteistos iš V. F..
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo, nes kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam neatvykus į teismo posėdį nereiškia, jog teismas buvo šališkas, objektyvių duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą nėra.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. F. apeliacinį skundą atmesti.