- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-84-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27084-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje
- Ieškovas
- M. H.
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 130.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-34117-807/2013 išnagrinėjusi atsakovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašymą įpareigoti ieškovę M. H. sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė M. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašydama nustatyti ieškovės skolos atsakovui išieškojimo iš ieškovei priklausančio turto eiliškumą, nustatant, jog pirmąja eile išieškoma iš atsakovui įkeisto turto, o tik po to iš kito ieškovei priklausančio turto, bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 794 straipsniu, prašė įpareigoti ieškovę M. H. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 7 000 Lt dydžio užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, kadangi ieškovė gyvena Norvegijoje, o Lietuvoje ji neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-03 nutartimi nutarė atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę M. H. sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovė yra kitos valstybės, t. y. Norvegijos Karalystės, fizinis asmuo, tačiau tiek Norvegijos Karalystė, tiek Lietuvos Respubliką yra ratifikavusios 1954-03-01 Hagos konvenciją dėl civilinio proceso (toliau – Konvencija), kurios 17 straipsnio nuostata draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Be to, pats atsakovas neginčija fakto, kad ieškovė Lietuvoje turi turto, kurio pakaktų atsakovo bylinėjimosi išlaidoms padengti.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad užstatas negali būti nustatomas pagal CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi Konvencija numato, jog užstatas negali būti nustatomas ieškovui dėl jo priklausymo kitai valstybei ar dėl gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra nagrinėjama byla, nebuvimo. Tačiau apeliantas nesutinka, kad užstatas negali būti reikalaujamas ir negali būti įpareigojama užstatą sumokėti pagal nacionalinės teisės (CPK 794 straipsnio 1 dalies ir CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkto aplinkybių nebuvimas šioje byloje) normas. Pažymi, kad prašo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą vadovaujantis tuo, kad ieškovė neturi turto, iš kurio būtų galima padengti priteistas bylinėjimosi išlaidas, bet ne dėl to, kad ieškovė priklauso kitai valstybei ar gyvena ne Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai nurodė, kad tariamai iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės turto pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsakovas atsiliepime įrodinėjo, kad ieškovės turto nepakanka net didžiajai daliai skolos pagal įsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą padengti. Be to, įkeistas turtas yra pardavinėjamas ir iš jo pardavimo gautomis lėšomis bus dengiama skolos dalis pagal teismo nutartį, todėl šios lėšos (jų dalis) negali būti nukreipiamos kitiems teismų sprendimams vykdyti, kadangi iš įkeisto turto yra dengiami tik hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Kai skolos suma daugiau nei 15 kartų viršija esančio neparduoto turto vertę, ieškovė nėra pajėgi atlyginti atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo, įskaitant pašalinti motyvus dėl CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo, t. y. dėl tariamo ieškovės Lietuvoje turimo turto pakankamumo bylinėjimosi išlaidoms padengti, kadangi tokios išvados, remiantis byloje esančiais įrodymais, padaryti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašymo įpareigoti ieškovę M. H. per 5 darbo dienas sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 7 000 Lt dydžio užstatą galimų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
CPK 794 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Minėta pareiga netaikoma, jeigu ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti; neturtinio pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma išduoti teismo įsakymą; bylose, kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose; jeigu užstato institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis (CPK 794 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą vadovaujantis tuo, kad ieškovė neturi turto Lietuvoje, iš kurio būtų galima padengti priteistas bylinėjimosi išlaidas, bet ne dėl to, kad ieškovė priklauso kitai valstybei ar gyvena ne Lietuvoje. Apeliantas neteisingai aiškina ir taiko CPK 794 straipsnio nuostatas. Pagal 794 straipsnį ieškovas, esantis kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, atsakovo prašymu privalo CPK nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti tik tuo atveju, jeigu nėra nei vienos sąlygos, numatytos CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose. Ne atsakovas pasirenka, kurios iš CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose esančių sąlygų nėra konkrečiu atveju, o teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti CPK 794 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, privalo ex officio patikrinti, ar iš byloje esančios medžiagos yra aišku, jog egzistuoja arba neegzistuoja bent viena CPK 794 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose įtvirtinta sąlyga, ir tik po to daryti išvadą, ar minėtas atsakovo prašymas yra pagrįstas ar nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą pagal CPK 794 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovė gyvena Norvegijoje ir Lietuvoje turto, iš kurio būtų galima išieškoti bylinėjimosi išlaidas, ji neturi (b. l. 82). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad ieškovė yra kitos valstybės, t. y. Norvegijos Karalystės, fizinis asmuo, tačiau tiek Norvegijos Karalystė, tiek Lietuvos Respubliką yra ratifikavusios Konvenciją, kurios 17 straipsnio nuostata draudžia iš Konvencijos dalyvių piliečių, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, reikalauti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimą nagrinėjamoje byloje, todėl, vadovaudamasis vien šia aplinkybe, teismas turėjo teisėtą pagrindą atmesti atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad užstatas negali būti nustatomas pagal CPK 794 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi Konvencija numato, jog užstatas negali būti nustatomas ieškovui dėl jo priklausymo kitai valstybei ar dėl gyvenamosios vietos valstybėje, kurioje yra nagrinėjama byla, nebuvimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantas neginčija pagrindinio pirmosios instancijos teismo argumento, kuriuo vadovaujantis buvo priimta apelianto skundžiama nutartis. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentą, kadangi šiuo atveju jie nėra teisiškai reikšmingi.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista, nes tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 nutartį palikti nepakeistą.