- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-220-135-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- A. S., ir G
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-135/2010
Teisėja Daiva Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;1.2.22.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. J., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 30 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, neturėdamas leidimo įgijo iš G. J. 50 vnt. graižtvinių 30-06 kalibro, SPRING šovinių ir juos gabeno automobiliu Seat Toledo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki policijos pareigūnai jį sulaikė.
Šalies argumentai
Apeliantas A. S. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir nurodo, kad nuosprendis turi būti keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nurodo, kad visi įrodymai turi būti vertinami ir pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o šiuo atveju, kaip teigia nuteistasis, teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, vadovavosi vien tik kaltinimu. Nurodo, kad teismas visus jo paaiškinimus, kad šovinius automobilyje, įsigijęs sau, netyčia paliko G. J. atmetė ir tokius paaiškinimus vertinimo kaip jo (A. S.) siekimą išvengti bausmės, su kuo nuteistasis nesutinka, kadangi mano, kad tai tik teismo samprotavimai, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Nurodo, kad teismas jo (A. S.) kaltę grindė tik G. J. parodymais, kurie, nuteistojo teigimu, nenuoseklūs ir prieštaringi, kadangi G. J. buvo suinteresuotas sušvelninti savo kaltę arba išvengti atsakomybės. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu G. J. teigė, kad pardavėjui nurodė, kad šovinius perka pažįstamam, o teismo metu parodė, kad pardavėjui nesakė, kam perka šovinius. Kai tuo tarpu, apklausiamas liudytoju pardavėjas M. L. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad perkant šovinius G. J. prašė įrašyti į žurnalą, kad šovinius perka V. G. vardu, o pardavėjas iš vis to fakto neregistravo, o vėliau atėjęs G. J. pasakė pardavėjui, kad šovinius pirko ne V. G., o kažkokiam draugui. Apeliantas nurodo, kad M. L. parodymai neatitinka G. J. parodymų, todėl tai įrodo, kad šoviniai buvo perkami kažkam kitam, tik ne nuteistajam, taip pat, nuteistojo nuomone, tai patvirtina, kad G. J. melavo ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą, o taip pat melavo ir jį (A. S.) apkalbėdamas. Nurodo, kad teismas G. J. parodymus turėjo vertinti kritiškai. Taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad G. J. sekančią dieną po nuteistojo sulaikymo atėjo pas M. L. į parduotuvę ir susitarė ką aiškinti dėl šovinių pirkimo. Apeliantas nurodo, kad teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir prieštaravimų nepanaikino.
Nurodo, kad pats šovinių radimas jo automobilyje po keleivio sėdyne, kur sėdėjo G. J., neįrodo, kad jis (A. S.) juos ten padėjo. Nuteistojo nuomone, juos ten tyčia padėjo G. J. ir apie tai pranešė policijai, kadangi policijos pareigūnams apie esančius automobilyje šovinius buvo pranešta per radijo ryšį, taip pat buvo pranešta, kur A. S. važiuoja. Šios aplinkybes, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad G. J. padėjo šovinius į nuteistojo automobilį, žinojo, kur nuteistasis važiuoja ir apie tai pranešė policijos darbuotojams. O apie tai, kad nuteistajam šoviniai buvo nereikalingi, apelianto nuomone, įrodo tai, kad kratos metu nuteistojo namuose nebuvo rastas ginklas, kuriam tiktų automobilyje rasti šoviniai.
Nurodo, kad jo (A. S.) tyčios įsigyjant šovinius nebuvo, o išvadas apie kaltę teismas padarė vadovaudamasis tik savo samprotavimais ir išvedžiojimais, o ne remdamasis objektyviais įrodymais. Nurodo, kad šovinių radimo faktas negali apspręsti jų įsigijimo motyvo ir tikslo, o teismas, priimdamas nuosprendį, jį grindė prielaidomis, taip pažeisdamas LAT Senato 2003-06-20 nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktą.
Skundu nuteistasis prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-24 nuosprendį A. S. dalyje panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą patenkinti, taip pat prašė, jei teismas nematys galimybės išteisinti jų ginamojo, tai bent skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė teisingas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.
Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, teigdamas, kad nebuvo jo tyčios neteisėtai įgyti ir automobilyje gabenti 50 vnt. graižtvinių 30-06 kalibro, SPRING šovinių.
Nuteistojo A. S. kaltę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų, patikrintų, išanalizuotų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu G. J. patvirtino, kad A. S. jo (G. J.) paprašė nupirkti 50 vnt. 30-06 kalibro šovinių, o G. J., nors ir neturėdamas leidimo pirkti tokio kalibro šovinius, pasisiūlė juos pabandyti nupirkti, po ko jie su A. S. automobiliu nuvyko į parduotuvę ir už A. S. G. J. duotus pinigus, G. J. A. S. nupirko jo prašomo kalibro šovinius. Grįžęs į automobilį pas nuteistąjį G. J. maišelį su šoviniais ir pirkimo čekiu padėjo ant sėdinės, kurioje pats sėdėjo (t.1, b.l.121, t.2, b.l.13).
Apelianto skundo argumentas, kad G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad šovinius perka pažįstamam, o liudytojas M. L. parodęs, kad G. J. aiškinęs parduotuvėje, kad perka šovinius V. G., neleidžia daryti išvados, kad visi G. J. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jais negalima remtis.
Kolegijos nuomone, G. J. duoti parodymai dėl esminių faktų atitinka nustatytas byloje aplinkybes. G. J. parodė, kad A. S. prašė nupirkti tokio kalibro šovinius, kurių įsigijimui G. J. taip pat leidimo neturėjo, tačiau jis sutiko pabandyti. Parduotuvėje, neturėdamas leidimo A. S. prašomo kalibro šovinių įsigijimui, jis (G. J.) pardavėjui nurodė, kad perka šovinius kitai medžiotojai V. G., o apklausiamas įtariamuoju G. J. parodė, kad parduotuvėje nurodęs, kad perka šovinius pažįstamam. M. L. nurodytos aplinkybės, kad G. J. sakęs, jog šovinius perka V. G. šautuvui tik patvirtina tai, kad G. J., meluodamas pardavėjui, siekė nupirkti A. S. prašomo kalibro šovinius, kurių pirkimui pats leidimo neturėjo.
Liudytojas policijos pareigūnas A. V. savo parodymais patvirtino, kad sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį ir jį apžiūrėjus, po priekine keleivio sėdinę buvo rastos trys dėžutės su graižtviniais šoviniais, dėl kurių A. S. paaiškino, kad šoviniai yra ne jo, o juos parvežti yra paprašęs A. S. neįvardintas draugas (t.1, b.l.56, t.2, b.l.13). Liudytojas policijos pareigūnas A. V. davė analogiškus parodymus, kurie atitinka liudytojo A. V. parodymams. Abu liudytojai patvirtino, kad aptariamą dieną, sustabdžius nuteistąjį, jo automobilyje buvo rastos dėžutės su šoviniais ir A. S. jiems paaiškinęs, kad šovinius veža draugui (t.1, b.l.57, t.2, b.l.14). Iš šių liudytojai parodymų matyti, jog A. S. apie tai, kad šovinius automobilyje palikęs draugas, nenurodė, o aiškino, kad šoviniai ne jo, o jis juos vežantis draugui. A. V. 2009-06-30 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad sėdėdamas tarnybiniame automobilyje A. S. aiškino, kad šovinius prašė parvežti kažkoks draugas (t.1, b.l.8). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad A. S. iš kart nurodęs, kad šovinius paliko automobilyje draugas, atmetamas.
Nemotyvuotą nuteistojo skundo argumentą, kad G. J. norėjo tyčia palikti šovinius A. S. automobilyje ir apie tai pranešti policijai, teismas vertina kritiškai, nes nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tai, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negalima pripažinti, jog įrodymai įvertinti pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių), kaltės formą (veika tyčinė), apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis - anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikaltimą padarė bausmės – laisvės apribojimo- atlikimo metu, niekur nedirbo, kas rodo, kad A. S. išvadų nedaro, linkęs nusikalsti. Lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam A. S. pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 56 str.), kuri yra mažesnė nei BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl ją vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti, mažinant jos trukmę, ar keisti kita bausmės rūšimi nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.