- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2-14545-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08915-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. B. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016-08-25 Vokietijoje, šalia Frankfurto įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas T. I. H. priklausantis turtas. Nurodo, jog eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės MITSUBISHI ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos E. B. kaltės. Transporto priemonės MITSUBISHI ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – J. B.. Dėl įvykio ieškovas išmokėjo 1454,96 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 1285,46 Eur dydžio draudimo išmoka už T. I. H. turto sugadinimą ir 169,50 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovę. Ieškovas nurodo, jog atsakovė atlygino tik ieškovo patirtas 1285,46 Eur išlaidas už T. I. H. turto sugadinimą. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 169,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog ieškovas ir J. B. 2015-12-29 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė MITSUBISHI ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje draudimo laikotarpis numatytas nuo 2016-01-30 iki 2017-01-29. Nustatyta, jog 2016-08-25 Vokietijoje, šalia Frankfurto įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas T. I. H. priklausantis turtas. Remiantis byloje esančiu Darmaštato pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė įvykio metu buvo neblaivi. Nustatyta, kad ieškovas apskaičiavo minėto eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1454,96 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 1285,46 Eur dydžio draudimo išmoka už T. I. H. turto sugadinimą ir 169,50 Eur už advokato teisines paslaugas. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, dėl išmokėtos sumos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę. Atsakovė ieškovui atlygino 1285,46 Eur už T. I. H. turto sugadinimą. Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovui 169,50 Eur dydžio žalą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą bei draudimo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės), 2004-06-23 patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795. Pagal Taisyklių 17 punktą, būtinos sąlygos įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką ar Biurą yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginta dėl eismo įvykio padaryta žala ar yra atlyginta tik dalis žalos. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 169,50 Eur žalos atlyginimas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 169,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 48,88 Eur vertimo išlaidos, viso bylinėjimosi išlaidų – 63,88 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,58 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 3,58 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 169,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 50 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 169,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,88 Eur (šešiasdešimt tris eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.