- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- e1-280-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12138-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Akmenės r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Akmenės rajono sav., Lietuva, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. smurtaudamas padarė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. kovo 31 d., apie 15:40 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas) iš spintelės stalčiaus paėmęs peilį, tyčia juo įdūrė broliui M. S. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas dešinės blauzdos pjautinę žaizdą, kas sukėlė M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė už šią A. K. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duoti sutinka. Psichiatro, narkologo įskaitoje nėra, niekur nesigydo, psichiką veikiančių vaistų nevartoja, supranta, kuo yra įtariamas. Apklausiamas dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą jis gali papasakoti, kad kartu su broliu M. S. gyvena mamai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 31 d. visą dieną aukščiau minėtu adresu vartojo alkoholinius gėrimus kartu su broliu M. S. ir drauge L. G. Vakare išėjo iki kaimynų pasiskolinti cigarečių, pasivaikščiojo, grįžo į namus, kuriuose buvo pasilikęs brolis su jo drauge. Jam pasirodė įtartinai tylu namuose, todėl jis tyliai įėjo pro duris, įėjęs pamatė, kaip jo draugė, pamačiusi jį, pradėjo taisytis marškinėlius. Jis pradėjo šaukti ant jų abiejų. Draugė pradėjo teisintis, kad nieko nebuvo, o jis, būdamas labai piktas ant brolio, puolė link jo, norėjo jį pastumti, tačiau jis jį atstūmė atgal. Tada jis nubėgo į virtuvę ir pasiėmė peilį į dešinę ranką. To momento, kaip jis pasiėmė buitinį peilį, kuris paprastai būna jo tašėje, o ne virtuvėje ant stalo, iš įniršio jis net nepamena. Jis nežino, kaip peilis atsirado virtuvėje ant stalo, bet jis jį paėmė į rankas, laikė jį atstatęs, o tuo metu į virtuvę jį atsivijęs brolis koja spyrė į ranką, kurioje jis laikė tą peilį, bei ją susižalojo, o po to išbėgo pas kaimynę. Spyrio metu peilio jam iš rankos neišmušė. Iš paskos broliui pas kaimynę nuėjo ir jis. Būdamas kaimynės namuose pamatė kraujuojančią brolio koją, suprato, kad jis koją susižalojo tuo metu, kai spyrė į jo rankose laikytą peilį. Nežino, kaip jis susižalojo, nes tuo metu vilkėjo kelnes. Kaimynė aprišo žaizdą ir iškvietė policijos pareigūnus. Tyčia broliui į koją jis nedūrė, nesupranta, kaip peilis atsirado jo rankose, nežino, ką ketino su peiliu daryti, brolio peiliu nepuolė, jis pats susižeidė spirdamas į jį. Reikalui esant akistatoje su broliu dalyvauti sutinka. Jeigu būtų paskirta karomoji priemonė - gyventi skyrium, gyventų kaimynės namuose.
3. 2024 m. gegužės 6 d. įtariamasis A. K. papildomai parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai, laikosi ankščiau duotų parodymų ir papildomai nori pasakyti, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir visų aplinkybių nelabai gerai pamena. Pamena, kad jis įėjęs į virtuvę iš stalčiaus paėmė peilį ir netrukus atėjo į virtuvę jo brolis M. S., jam tada atrodė, kad jis iš jo rankų norėjo išspirti peilį, bet pakalbėjus su broliu jis jam pasakė, kad jis jam peiliu dūrė į dešinę koją ir taip jį sužalojo. Jis pats to nepamena, gal dėl girtumo, gal ir dėl to, nes buvo stipriai susinervinęs, bet tiki, kad taip galėjo pasielgti ir tiki, kad taip buvo, kaip brolis sako. Jis brolio dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jis jam atleido jie susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
4.1. 2024 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) butas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis.
4.2. 2024 m. kovo 31 d. 15:59 val. A. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas.
4.3. 2024 m. balandžio 23 d. objektų apžiūros metu apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas lenktinis peilis apžiūrėtas. Lenktinio peilio bendras ilgis 21 cm., ašmenų ilgis 10 cm. Peilis su kilpa pirštui. Ant ašmens išgraviruotas užrašas „Stainless“, virš užrašo išgraviruotas gyvūnas. Yra ašmens užraktas/fiksatorius. Prie kriaunos pritvirtinta gelsvos ir rudos spalvos, nelygaus paviršiaus, plastmasė. Peilio ašmuo gali būti keičiamas. Priimtas nutarimas peilį perduoti saugojimui.
4.4. 2024 m. balandžio 2 d. liudytojas (nukentėjusysis) M. S. parodė, kad A. K. yra jo brolis. Jie yra vienos mamos, tik skirtingų tėvų. Vaikystėje augo kartu. Nuo 2023 m gruodžio mėn. vėl kartu su broliu gyvena pas mamą J. S., (duomenys neskelbtini). Su A. sutaria gerai, bet būna, kad pasipyksta žodžiais. 2023 m. gruodžio mėnesį, jie su broliu susipyko, jis iškvietė policiją, bet policijai atvykus ir viską išsiaiškinus, A. išrašė orderį, negyventi ir nesiartinti prie jo 15 d. Po to karto su broliu susitaikė ir nesipyko. 2024 m. kovo 31 d., kartu su broliu A. ir jo drauge L., jos pavardės nežino, šventė Šv. Velykas. Mamos namuose nebuvo, buvo išvykusi pas sesę. Visi trys vartojo alkoholį, gėrė alų, 6 laipsnių stiprumo, kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti. Viskas iš pradžių buvo gerai, niekas nesipyko. Kažkuriuo metu brolis A. išėjo iš buto, kur jis ėjo nežino. Kiek laiko jo nebuvo namuose, negali pasakyti. Jis su L. dviese pasiliko bute, toliau vartojo alkoholį. Po kiek laiko A. grįžo į namus. Jis su L. kambaryje šoko. Marškinėliai L. nebuvo pakelti, jie tik šoko. Tai pamatęs A. susierzino. Jis iškart išėjo iš kambario, nuėjo į virtuvę. Jis suprato, kad jis eina pasiimti peilį, todėl bėgo jam iš paskos, norėdamas sutrukdyti, kad nepasiimtų peilio, bet nespėjo. Jis virtuvėje iš spintelės stalčiaus čiupo peilį ir nieko nesakęs pasilenkė link jo ir dūrė jam į dešinę koją, žemiau kelio. Skausmo nepajuto, tik pamatė, kad iš kojos bėga kraujas. Tada jis jam nieko nebedarė, jis išėjo iš buto ir nuėjo pas kaimynę J., kuri iškvietė jam pagalbą. Atvyko policija ir greitoji. Greitoji jį išvežė į Mažeikių ligoninę, kur susiuvo kam koją ir paleido namo gydytis ambulatoriškai. Nori pasakyti, kad kai brolis jam įdūrė į koją jis skausmo nejuto, nejuto gal dėl girtumo, nes dabar koja skauda ir jam yra sukeltas fizinis skausmas, bet jokių vaistų nuo skausmo negėrė, skausmas dar pakenčiamas. Dar nori pasakyti, kad jis iš brolio rankos nebandė peilio koja išspirti, jis jam dūrė pats. Pretenzijų dėl to broliui neturi, civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4.5. 2024 m. balandžio 3 d. liudytoja L. G. parodė, kad 2023 m. kovo 31 d., apie 10.00 val., buvo pas pažįstamus A. K., M. S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini), namo adreso nežino, negali pasakyti, kur vartojo alkoholį - alų, 6 laipsnių stiprumo. Kiek tiksliai alaus išgėrė, negali pasakyti, bet apsvaigusi nuo alkoholio jau buvo, todėl visų aplinkybių nelabai pamena. Pamena, kad alų gėrė kambaryje. Viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. Kažkuriuo metu A. dingo, kur jis išėjo ji nežino, kiek laiko buvo išėjęs, irgi negali pasakyti. Pamena, kad ji su M. kambaryje šoko valsą ir į namus grįžo A. M. prie jos nesikabinėjo, jie tik šoko gražiai. Marškinėliai jos nebuvo pakelti. A. pamatęs, kad ji su M. šoka, turbūt pavydėjo. Nepamena, kad jis jiems ką nors būtų sakęs, jei sakė, tai ji nepamena ką sakė. Jai atrodo, kad jis jiems nieko nesakė, apsisuko ir išėjo iš kambario. M. išėjo paskui A., ji liko viena kambaryje. Kur jie tada nuėjo ji negali pasakyti, nes nematė. Ji negirdėjo, kad jie tada būtų konfliktavę. Netrukus M. grįžo į kambarį, pamatė, kad jam iš kojos bėga kraujas. Kuri koja kraujavo negali pasakyti, nepamena. M. įėjęs į kambarį nieko nesakė, ji jo neklausė, kas jam atitiko, tik pasakė, kad greitąją reikia kviesti. Suprato, kad tarp A. ir M. kažkas įvyko, bet kaip viskas įvyko, negali papasakoti, nes nematė. Kur tuo metu buvo A., negali pasakyti, bet jis į kambarį nebuvo grįžęs. Ji tada iš buto išėjo, eidama iš kambario matė, kad kraujo žymės buvo nuo virtuvės pusės. Su A. ir M. nekalbėjo, kas tarp jų įvyko, todėl daugiau nieko pasakyti neturi.
4.6. 2024 m. balandžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G405/204 (04) nurodyta, kad M. S. nustatytas sužalojimas: dešinės blauzdos pjautinė žaizda. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštriu, pjaunančiu savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas nėra būdingas griuviminės traumos metu kontaktui su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. M. S. nustatytas sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu įvykio laiku ir aplinkybėmis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ Regioninę Mažeikių ligoninę 2024 m. kovo 31 d. M. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4.7. 2024 m. balandžio 24 d. liudytoja J. N. parodė, kad A. K. ir M. S. yra jos kaimynai, jie gyvena kartu su savo mama (duomenys neskelbtini). Gali parodyti, kad 2024 m. kovo 31 d. per Šv. Velykas ji buvo savo namuose. Minėti kaimynai irgi buvo namuose, nes girdėjo triukšmą, suprato, kad jie vartoja alkoholį. Jų mamos J. namuose nebuvo, nes kiek žino ji buvo išvykusi. Apie 15:30 val., ji išėjo į kiemą parsinešti malkų. Prieš išeinant girdėjo, kad pas kaimynus triukšmas, bet kas ką sakė, nepasakys, suprato, kad M. su A. triukšmauja, nes dažnai pas juos namuose būna konfliktai, būna kviečiama policija. Išėjusi iš savo buto, kieme sutiko A., matė, kad jis neblaivus, ji su juo nekalbėjo, bet iš jo koordinacijos suprato, kad jis neblaivus. Jis nuėjo į savo namus, ji nuėjo į malkinę. Grįždama iš malkinės, pas save bute, koridoriuje pamatė, kad yra M. Jis tada nieko nesakė, ji jam pasakė „ko čia vaikštai“. M. tada pasakė „gelbėkite jį padūrė brolis“. Tada pamatė, kad jam iš kojos, tiksliai nepamena, lygtais kairės, stipriai bėgo kraujas. Kraujo buvo labai daug. Ji tada iškart iškvietė greitąją pagalbą. Kad M. nenukraujuotų ji stipriai bintais suveržė kraujuojančią koją. Atvykusi pagalba M. išvežė į ligoninę. M. jai daugiau nieko nepasakojo kas tarp jo ir brolio įvyko, ji jo ir neklausė. Kas tarp jo ir A. įvyko ji negali pasakyti, nes nieko nematė.
5. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai be kita ko yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys jo broliai ar seserys.
6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2024 m. kovo 31 d., apie 15:40 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,92 promilių neblaivumas) iš spintelės stalčiaus paėmęs peilį tyčia juo įdūrė broliui M. S. į dešinės kojos blauzdą, padarydamas dešinės blauzdos pjautinę žaizdą, kas sukėlė M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
7. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
9. Kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų įskaitoje nėra, į priklausomybių ligų turinčių asmenų gydymo sąrašus neįtrauktas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 64¹ straipsnis).
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.50 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 13.40 val., iš viso 3 dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad A. K. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
13. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, A. K. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
14. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. lenktinis peilis, kuris 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. A. K. 2024 m. balandžio 2 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 66, 72² straipsniais ir 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. nubausti galutine sumažinta bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 31 d. 15.50 val. iki 2024 m. balandžio 2 d. 13.40 val., iš viso 3 dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. lenktinį peilį, kuris 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyrių, sunaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. K. 2024 m. balandžio 2 d. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. K.
Išaiškinti A. K., jog nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti A. K., kad vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę jis gali būti baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.