Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už tai, kad ji, 2016 m. spalio 13 d., 23¹⁸ val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,42 prom. girtumas), skambino pagalbos telefono numeriu, žinodama, kad nėra pagalbos poreikio. Administracinio teisės pažeidimo protokole V. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 188²⁰ straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku buvo gautas pranešimas, jog vyksta konfliktas tarp pranešėjos ir jos motinos, reikalinga policijos pagalba. Nuvykus į įvykio vietą informacija dėl smurto nepasitvirtino. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinga pradėti administracinę teiseną dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio.

ATPK 186 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų žinomai melagingą iškvietimą. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą.

Remiantis tuo kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad V. S. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu turinys sąlygojo specialiųjų tarnybų pareigą neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t. y. pranešimas turinio požiūriu buvo iškvietimas, be to, kaip nurodė vyriausiasis patrulis A. G. tarnybiniame pranešime, jog tikslinga pradėti administracinę teiseną dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, todėl laikytina, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva.

Įvertinus minėtas aplinkybes V. S. veika perkvalifikuotina iš ATPK 188²⁰ straipsnio į ATPK 186 straipsnį.

Teisės pažeidimo padarymą patvirtina: tyrėjo A. G. tarnybinis pranešimas; V. S. blaivumo testo duomenys; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pažeidimą padarė būdama neblaivi bei tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 8 punktai).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes.

Įvertinus minėtas aplinkybes manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, didesnę nei jos vidurkis (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kalta pagal ATPK 186 straipsnį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).