Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., t. y. tuo, kad jis veikdamas bendrai su G. V., turėdamas tikslą narkotinę medžiagą platinti - perduoti L. Č., 2014-03-10 apie 19.50 val. Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 13, prie banko ,,SWEDBANK“ AB Alytaus skyriaus pastato, iš L. Č. gavo 50 litų, 1 gramo narkotinei medžiagai - kanapėms įgyti, už 40 litų, 2014-03-10 apie 20 val., Alytuje, Vilniaus g., prie pastato Nr. 12, automobilyje ,,BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,712 g kanapių, kurios vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (Žin., 2000, Nr. 4-113) bei 2013-12-30 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga, kuri 2014-03-10 20 val., Alytuje, Vilniaus g., prie pastato Nr. 12, automobilio ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasta ir paimta.

E. S. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d., t. y. tuo, kad veikdamas bendrai su G. V., turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats, 2014-03-10, apie 11 val., Alytuje, Daugų g., prie kapinių, iš D. K., neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,359 g kanapių, kurios vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (Žin., 2000, Nr. 4-113) bei 2013-12-30 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga, šią narkotinę medžiagą neteisėtai automobiliu ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno Alytaus miesto gatvėmis ir neteisėtai laikė šiame automobilyje, kol 2014-03-10, 20 val., Alytuje, Vilniaus g., prie pastato Nr. 12, automobilio ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo rasta ir paimta.

Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį, kad dirba UAB „T“ (duomenys pakeisti), turi stiprius socialinius ryšius su sužadėtine V. R., kuri laukiasi jų bendro vaiko (tai patvirtina teismui pateikta pažyma dėl nėštumo). Pasak kaltinamojo, nors jis ir praeityje buvo teistas, tačiau niekada nebuvo trukdęs teismo procesams. Kaltinamasis mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis bėgs, slėpsis ar kitaip trukdys procesui. Kaltinamasis pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. jis pats prisistatė į Alytaus vyriausiąjį policijos komisariatą, kas patvirtina, jog kaltinamasis nevengia atsakomybės ir nesiruošia slėptis. Kaltinamasis prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, į tai, kad kardomosios priemonės taikymo metu jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, bei suteikti galimybę tinkamai pasirūpinti savo sveikata, su sužadėtine sudaryti santuoką ir pabūti su artimaisiais.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo E. S. skundą atmesti.

Kaltinamojo E. S. skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 mėnesiui, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kaltinamojo G. V., liudytojų parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nagrinėjamu atveju E. S. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 1 mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam E. S. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad E. S. taip pat yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta griežta, ilgalaikė nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis E. S. yra anksčiau 5 kartus teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors kaltinamasis skunde pagrįstai nurodo, kad jis dirba UAB „T“ (duomenys pakeisti) (t. 7, b. l. 100), jo sužadėtine V. R. laukiasi jų bendro vaiko (t. 8, b. l. 9), tačiau nurodytų aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, nors kaltinamasis pateikė teismui medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jis 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos (t. 7, b. l. 99), tačiau kaltinamasis, būdamas informuotas apie vyksiančius posėdžius, be pateisinamos priežasties taip pat nedalyvavo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. posėdžiuose, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad E. S., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad šioje byloje įrodymų tyrimas yra baigtas, baigiamosios kalbos ir kaltinamųjų paskutiniai žodžiai išklausyti, teismas yra išėjęs priimti galutinio procesinio sprendimo, kurio paskelbimas numatytas 2016 m. sausio 7 d. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išspręs ir kardomosios priemonės E. S. klausimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už E. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nutarė kaltinamajam E. S. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo ir dėl jo nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi E. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą tik BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsia ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, padarė apsirikimo klaidą, ir šį suėmimo pagrindą šalina iš nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas E. S., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam E. S. suėmimo terminą 1 mėnesiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo E. S. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.