- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- A-602-1162-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00018-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- O. P.
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo bei metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Šiaulių AVMI) atliko pareiškėjo O. P. individualios įmonės (toliau – ir pareiškėjas; O. P. IĮ) kompleksinį mokestinį patikrinimą bei surašė 2010 m. kovo 5 d. patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo priskaičiavo pareiškėjui papildomai sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), pelno mokestį (toliau – ir PM), laikinąjį socialinį mokestį (toliau – ir SM), atskaitymus Kelių priežiūros programai finansuoti, gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo mokestį (toliau – ir VSD), įmokas į Garantinį fondą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir šių mokesčių delspinigių.
2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių AVMI priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo), kuriuo iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė O. P. IĮ sumokėti 35 086 Lt PVM, 22 376 Lt PVM delspinigių, 3 509 Lt PVM baudą, 218 079 PM, 73 907 Lt PM delspinigių, 21 808 Lt PM baudą, 28 142 Lt SM, 9 571 Lt SM delspinigių, 2 814 Lt SM baudą, 6 950 Lt atskaitymų Kelių priežiūros programai finansuoti, 5 003 Lt atskaitymų Kelių priežiūros programai finansuoti delspinigių, 695 Lt atskaitymų Kelių priežiūros programai finansuoti baudą, 4 966 Lt GPM, 1 358 Lt GPM delspinigių, 497 Lt GPM baudą, 32 Lt įmokų į Garantinį fondą, 9 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 3 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą, 141 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 14 Lt privalomojo sveikatos įmokų baudą, 2 770 Lt VSD įmokų baudą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2010 m. birželio 7 d. pateikė atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI) skundą, kuriuo prašė Šiaulių AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. spalio 28 d. pateikė patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dėl skundo nenagrinėjimo.
Pareiškėjas 2010 m. spalio 1 d. (2010 m. spalio 7 d. pagal prašymo gavimo datą) kreipėsi į VMI, prašydamas gauti VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimo dėl skundo trūkumų pašalinimo kopiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. spalio 26 d. pateikė skundą VMI dėl termino atnaujinimo ir Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo.
II.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69-306, 2011 m. sausio 3 d. (pagal gavimo teisme datą) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo paduoti.
Skunde nurodė, jog negavo atsakovo sprendimų, kuriais buvo nustatytas terminas jo paduoto skundo trūkumams pašalinti ir kuriuo jo skundas buvo laikytas nepaduotu, todėl trūkumų neištaisė ir apie skundo grąžinimą nežinojo. Akcentavo, jog sprendimų kopijas jis gavo tik 2010 m. spalio 12 d., kai 2010 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pateikti 2010 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 69-159. Pažymėjo, jog VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimo dėl skundo trūkumų pašalinimo ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dėl skundo nenagrinėjimo negavimą patvirtina Lietuvos pašto tarnybos dokumentai – sprendimai įteikti ne pareiškėjui, o nenustatytos tapatybės asmeniui, be to, O. P. IĮ registracijos adresu įmonės darbuotojai nedirba ir negyvena, nes jis naudojamas tik korespondencijai, kurią pasiima įmonės savininkas ir tuo adresu gyvenantys artimi giminaičiai, gauti.
Pareiškėjas teigė, jog skundą padavė laiku, tačiau dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie skundo trūkumų pašalinimą, negalėjo pasinaudoti teise į tinkamą interesų gynimą. Nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad iš Lietuvos pašto tarnybos dokumentų kopijos matyti, jog minėti sprendimai buvo įteikti įmonės prokuristui J. P. (su šiuo asmeniu pareiškėjo savininkė O. P. 2009 m. liepos 2 d. išsituokė, o 2011 m. kovo 5 d. jis mirė), argumentuodamas tuo, jog sprendimai buvo įteikti ne nurodytam asmeniui, o – nenustatytos tapatybės asmeniui, suklastojus parašus. Manė, kad mokesčių administratoriui nesuteikti įgaliojimai spręsti dėl vieno ar kito įrodymo galiojimo, todėl pareiškėjos argumentų dėl parašo netikrumo ir pašto siuntos negavimo jis nepagrįstai nevertino. Pridūrė, jog nesutinka ir su ta VMI išvada, jog ji elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl termino praleidimo priežastys pripažintinos subjektyviomis, nes atsakovo nuomonė apie mokesčių mokėtojo galimybes rūpintis mokestinio ginčo eiga nėra pagrindas atmesti prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) MAĮ 164 straipsnyje yra nustatyti mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai ir reglamentuota, kada mokesčių administratoriaus dokumentai laikomi įteiktais mokesčių mokėtojui <...>, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Pažymėjo, jog VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimas dėl skundo trūkumų pašalinimo ir VMI 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas dėl skundo nenagrinėjimo išsiųsti pareiškėjos nurodytu adresu, kuriuo pagal VĮ Registrų centro viešojo registro duomenis pareiškėja yra registruota, registruota pašto siunta. Pridūrė, jog minėti sprendimai išsiųsti tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siųstas ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurį pareiškėjas gavo, o adrese nurodytas namas nuosavybės teise priklauso pareiškėjos savininkės dukrai Ž. P. (K.). Taip pat pažymėjo, jog AB „Lietuvos pašto“ tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 01-05 „Dėl informacijos apie korespondencijos įteikimą“ bei papildoma medžiaga rodo, kad korespondencijos siunta Nr. RN180618185LT, adresuota pareiškėjui, įteikta 2010 m. balandžio 30 d. J. P., pridėtas tai patvirtinantis dokumentas. Akcentavo, jog jam nėra suteikta įgaliojimų tirti ir konstatuoti nusikalstamos veikos fakto dėl galimo J. P. parašo suklastojimo, todėl pareiškėjo argumentų šiuo klausimu jis nevertino įrodymais.
Nurodė ir tai, jog pareiškėjas, žinodamas, jog jis skundą inspekcijai pateikė 2010 m. birželio 7 d., ir būdamas aktyvus vykstančiame mokestiniame ginče, turėjo suprasti, kad mokesčių administratorius sprendimą dėl jo skundo turi priimti ne vėliau kaip per 60 dienų (MAĮ 154 str.), tačiau jis vis vien 2010 m. spalio 1 d. prašymu kreipėsi dėl priimto sprendimo kopijos pateikimo. Pažymėjo, jog terminas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Pridūrė ir tai, kad pareiškėjas, gavęs jos atžvilgiu priimtus sprendimus, aktyvių veiksmų ėmėsi tik mokesčių administratoriui pradėjus vykdyti išieškojimo veiksmus.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo O. P. IĮ skundą patenkino ir panaikino VMI 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą bei atnaujino terminą skundui dėl Šiaulių AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo paduoti.
Teismas nurodė, jog bylos duomenys (VĮ Registrų centro duomenys, Lietuvos pašto sudarytas registruotų pašto korespondencijų 2010 m. birželio 28 d. sąrašas, VMI intraneto duomenys, AB „Lietuvos pašto“ tinklo tarnybos Šiaulių regiono Kelmės pašto 2010 m. lapkričio 10 d. raštas ir kt.) patvirtina VMI 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo argumentus, kad sprendimą, dėl kurio negavimo pareiškėjas padavė skundą ir kurio negavimas buvo vienintelis argumentas prašant atnaujinti skundo dėl Šiaulių AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo padavimo terminą, pareiškėjo savininkė turėjo gauti 2010 m. birželio 30 d. per savo buvusį sutuoktinį J. P., tačiau VMI neatsižvelgė į tai, kad santuoka jau buvo nutraukta. Konstatavo, jog nors VMI pagrįstai remiasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti, nes korespondencija ir buvo siunčiama taip, kaip reikalauja ši norma, taip pat – pagrįstai nurodo, kad VMI nėra įgaliota spręsti, ar įrodymas (šiuo atveju – J. P. parašas) yra suklastotas, darytina išvada, kad pareiškėjui VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimas dėl skundo trūkumų pašalinimo realiai nebuvo įteiktas.
Teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių, t. y. objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių, kurios sutrukdė laiku (pirminis skundas buvo paduotas laiku) ir pagal nustatytą tvarką kreiptis į mokesčių administratorių dėl pareiškėjo pažeistos teisės gynimo. Akcentavo, jog nors ginčo sprendime ir nurodoma, kad asmuo turi elgtis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, tačiau šiuo atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad iki tam tikro momento visus pareiškėjo reikalus tvarkė jos dar 2006 m. gegužės 30 d. išdavus prokūrą įgaliotas asmuo J. P.. Pridūrė, jog 2010 m. birželio 30 d. gautos korespondencijos jis pareiškėjo savininkei neperdavė, nes antraip, jai nebūtų reikėję 2010 m. sausio 1 d. prašyti VMI išduoti VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimo dėl skundo trūkumų kopijos. Taip pat pažymėjo, jog nors VMI taikytos MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos, tuo atveju, kai registruota pašto siunta išsiųsta tinkamu adresu, nereikalauja netgi gauti korespondencijos gavėjo parašo apie siuntos jam įteikimą, tačiau visgi negalima situacija, kai asmeniui dėl tam tikru būdu susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, atimama galimybė užbaigti mokestinį ginčą.
Teismas dėl J. P. parašo suklastojimo nurodė, jog byloje yra duomenų, kad J. P. už O. P. IĮ pasirašinėjo mokestinio patikrinimo dokumentuose ir anksčiau, tačiau iš pareiškėjo skundo teismui argumentacijos bei prašymo skirti rašysenos ekspertizę galima daryti išvadą, kad pareiškėjo savininkė įtaria esant dokumentų klastojimą, t. y. nusikaltimo padarymą. Tuo pačiu daroma išvada, kad pareiškėja mano, kad korespondencija nuo jos nuslėpta sąmoningai. Akcentavo, jog tokiu atveju pareiškėja privalėjo jau anksčiau (dar 2010 m. spalio mėnesį) kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, pranešti joms apie nusikaltimo padarymą, o teismas netenkino pareiškėjos prašymo skirti rašysenos ekspertizę, nes: pirma, teismo manymu, registruotą pašto korespondenciją VMI pareiškėjai išsiuntė tinkamai, Lietuvos paštas pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius korespondencijos išsiuntimą ir įteikimą J. P.; antra, pagal MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu atveju kaip šis (dokumentų įteikimas mokestinio tyrimo ar mokestinio ginčo metu mokesčių mokėtojui) korespondencijos įteikimo data neturi teisinės reikšmės; trečia, nei VMI, nei teismas neatlieka veiksmų, kurie gali būti atlikti tik tiriant įtarimus dėl galimo nusikaltimo padarymo.
IV.
Atsakovas VMI, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 3 – 5), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti VMI 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 69-306.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendžiant, kada apie priimtą VMI sprendimą turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti aplinkybių visumą ir pobūdį bei momentą nuo kurio bet koks vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis, asmuo analogiškoje situacijoje būtų išsiaiškinęs minėtas aplinkybes. Taigi, reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą asmens asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Atkreipė dėmesį, jog pagal administracinių teismų formuojamą praktiką terminai atnaujinami, tik kai nustatomos išskirtinės gyvenimiškos aplinkybės, realios situacijos, sutrukdžiusios pasinaudoti įstatymų leidėjo apibrėžtomis teisėmis. Nurodo, jog VMI 2010 m. birželio 22 d. sprendimo dėl skundo trūkumų buvo išsiųstas registruota pašto siunta, pareiškėjos nurodytu adresu, kuriuo nuosavybės teise gyvena pareiškėjo savininkės dukra Ž. P. (K.), o iš AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, kad ši siunta 2010 m. birželio 30 d. buvo įteikta J. P.. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tik 2011 m. liepos 11 d. teisminio posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo prokuristas ir pareiškėjo savininkės sutuoktinis J. P. galimai neįteikė ginčytinų VMI sprendimų, tačiau anksčiau jis teigė, kad minėti sprendimai buvo įteikti nenustatytam asmeniui, o šie argumentai sutapo su kitu ginču, t. y. analogiškus VMI veiksmus ginčijo ir pareiškėjo prokuristas, bei J. P. įmonės „Anakta“, kurią taip pat tikrino VMI, savininkas J. P.. Mano, jog šiuo atveju J. P. įmonės savininko J. P. skunduose nurodyti argumentai, kad VMI sprendimai buvo įteikti nenustatytam asmeniui, t. y. pašto siuntos jis neatsiėmė, o parašai ant siuntos gavimo yra ne jo, yra svarbūs, o teismas nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo gynybine pozicija, kuri nesutampa su pareiškėjo savininkės buvusio sutuoktinio argumentais.
Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2006 m. gegužės 30 d. J. P. suteikė atstovavimo teisę bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137, 2.176 – 2.185 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55, 354 straipsniais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo suteiktomis galimybėmis, t. y. J. P. prokūros teisė buvo suteikta visa apimtimi, todėl nesutiktina su mintimi, kad netinkamas prokūros teisės vykdymas nesukelia jokių teisinių padarinių prokūrą išdavusiam asmeniui bei prokūrą gavusiam asmeniui.
Akcentuoja, jog nors pareiškėjo savininkė su sutuoktiniu ir įmonės prokuristu J. P. išsituokė 2009 m. liepos 2 d., iš patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjo savininkė ir toliau suteikė buvusiam vyrui ir pareiškėjo prokuristui, teisę atstovauti jos interesus: jis pasirašė 2009 m. liepos 14 d. ir 2009 m. gruodžio 16 d. pavedimą tikrinti, 2010 m. kovo 10 d. – Patikrinimo aktą, o tai, kad pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą patvirtina ir 2010 m. vasario 11 d. Šiaulių AVMI pateiktas pareiškėjo prašymas dėl atliekamo patikrinimo. Mano, kad pareiškėjo neapdairumą ir nerūpestingumą įrodo ir tai, kad padavęs skundą jis nesidomėjo jo baigtimi, nors pagal MAĮ 154 straipsnio 3 dalį, padavęs skundą 2010 m. birželio 7 d. turėjo suprasti, kad mokesčių administratorius sprendimą dėl jo skundo priims ne vėliau kaip per 60 dienų, tačiau dėl priimto sprendimo kopijos pateikimo jis kreipėsi tik 2010 m. spalio 1 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas O. P. IĮ atsiliepimu (t. II, b. l. 26 – 27) į atsakovo VMI apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI atsiliepimu (t. II, b. l. 24) į atsakovo VMI apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti VMI 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 69-306.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės apskųsti vietos mokesčių administratoriaus sprendimą centriniam mokesčių administratoriui, kuris netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą, nustatytą Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnyje.
Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių AVMI Sprendimą gavo 2010 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmą kartą pareiškėjas skundą dėl 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo padavė įstatymo nustatytu terminu – 2010 m. birželio 7 d., tačiau buvo taikomas skundo trūkumų šalinimas, skundas buvo grąžintas pareiškėjui nepašalinus trūkumų. Antrą kartą pareiškėjas padavė skundą dėl 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2010 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kartu su skundu pateikdamas prašymą atnaujinti terminą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl panaikino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą, t. y. teismas sprendimu atnaujino terminą. Pirmosios instancijos teismas svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažino tai, kad dokumentai buvo įteikti ne asmeniškai pareiškėjo įmonės savininkei, o pareiškėjo įmonės savininkės sutuoktiniui – J. P., kuriam buvo išduota prokūra. Teismas nustatė, kad O. P. ir J. P. santuoka dokumentų įteikimo metu buvo nutraukta. J. P. pareiškėjui siųstos korespondencijos, kuria buvo grąžinti dokumentai dėl skundo trūkumų nepašalinimo, neperdavė. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai jas įvertino.
Pareiškėjas kreipėsi antrą kartą su skundu centriniam mokesčių administratoriui dėl to, kad pareiškėjui, jo tvirtinimu, nebuvo žinomas dokumentų, kuriais grąžintas pirmą kartą paduotas skundas, įgaliotam atstovui ar kitam asmeniui įteikimo faktas. Pareiškėjo skundo motyvai yra susiję su aplinkybių dėl atstovui įteiktų dokumentų negavimu.
Mokesčių administravimo įstatymo 164 sraipsnis nustato, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant.
Ginčijamu atveju dokumentai buvo siunčiami registruotu laišku, šis įteikimo būdas detalizuojamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 sraipsnio 3 dalyje. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
Mokesčių administravimo įstatymo 164 sraipsnio 5 dalis bei kitos normos, suteikiančios teisę mokesčių mokėtojui veikti per atstovą, faktiškai nustato dokumento įteikimo tvarką, t. y. dokumentai gali būti įteikiami siunčiant registruotu laišku ir ne tik asmeniškai įteikiami adresatui, bet ir jo atstovui. Tokiu reglamentavimu nustatoma prezumpcija, jog siunčiant dokumentus registruotu paštu ir įteikus juos mokesčių mokėtojo atstovui, dokumentai bus įteikti ir asmeniškai atstovaujamajam, t. y. preziumuojama, kad atstovas perduos dokumentus atstovaujamajam. Tačiau ši prezumpcija kaip ir kitos įstatymų nustatytos prezumpcijos gali būti paneigtos. Mokesčių mokėtojas gali įrodinėti leistinais įrodymais, jog dokumentų negavo, patvirtinus tokį faktą, dokumentų įteikimas nelaikomas tinkamu. Netinkamas dokumentų įteikimas daro įtaką terminų skaičiavimui bei suinteresuoto asmens procesinių garantijų įgyvendinimui.
Esant abejonių dėl termino praleidimo turėjo būti daroma suinteresuotam asmeniui palanki išvada, jog terminas yra nepraleistas arba terminas turėjo būti atnaujintas, nes teisės norma, kurios pagrindu skaičiuojamas terminas, yra siejama ne vien su suinteresuoto asmens teise apskųsti sprendimą, bet ir su viešojo administravimo subjekto pareiga įteikti sprendimą suinteresuotai šaliai. Jeigu nustatoma, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, skundas paduotas per protingą terminą, suinteresuotai šaliai neturėtų būti užkertamas kelias išnagrinėti skundą ikiteismine tvarka. Pažymėtina, kad minėtose normose nėra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus negalima būtų pasinaudoti ikiteismine tvarka.
Atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra susijęs su pareiškėjo konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Dėl to, jeigu centrinio mokesčių administratoriaus atsisakymas buvo pagrįstas abejonėmis dėl dokumentų įteikimo, terminas turėtų būti atnaujintas ir skundas išnagrinėtas, o tokiu būdu pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl vietos mokesčio administratoriaus sprendimo (Konstitucijos 30 straipsnis).
Neturi reikšmės šios bylos išsprendimui atsakovo motyvai dėl kitų minėtų teisės normų, reglamentuojančių procedūrinių sprendimo, kuriais buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, priėmimo terminų, pagal kurį, atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas turėjo žinoti, kada turėjo būti priimtas sprendimas, o negavęs sprendimo, domėtis dėl sprendimo priėmimo. Minėtas instrukcinio pobūdžio terminas yra skirtas viešojo administravimo subjektui, o ne pareiškėjui, šis terminas nustatytas tam, kad procesas neužsitęstų pernelyg ilgai. Pareiškėjas neprivalo žinoti terminų, per kuriuos viešojo administravimo subjektai turi priimti sprendimus, ir šie terminai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas neteisingai išsprendė klausimą dėl termino atnaujinimo ir nepriėmė nagrinėti skundo dėl vietos mokesčių adminsitratoriaus sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas, panaikinęs šį sprendimą, iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes skundo priėmimo klausimą kartu su termino atnaujinimo klausimu sprendžia mokesčių administratorius, kuriam turi būti perduotas nagrinėti šis klausimas. Teismas, sprendimu atlikęs viešojo administravimo institucijos funkciją, netinkamai taikė procedūrinio pobūdžio taisykles, nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalyje, todėl turėjo priimti atitinkamą patvarkymą, adresuotą viešojo administravimo subjektui, teismas turėjo panaikinti sprendimą ir įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas). Teismas turėjo perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nes šį procedūrinio pobūdžio sprendimą, neišsprendžiantį mokestinio ginčo iš esmės, pagal kompetenciją priima centrinis mokesčių administratorius.
Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dėl netinkamo procedūrinių administracinės teisės normų taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjo O. P. individualios įmonės skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir perduoti pareiškėjo O. P. individualios įmonės 2010 m. spalio 26 d. skundo dėl 2010 m. gegužės 7 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje pareiškėjo O. P. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.“
Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.