Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-17-115/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-02-09
Bylos Nr.: 2A-17-115/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius (pran.), Kačinskienė Virginija Volskienė
Ieškovas: G. S.
Atsakovas: J. K.
Advokatai: Ernestas Šapalas, Inga Kučinskaitė

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-17-115/2009

Teisėja Margarita Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 9d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Dalios Kačinskienės Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui G. S. ,ieškovo atstovei advokatei Ingai Kučinskaitei,atsakovo J. K. individualios įmonės atstovui(savininkui) J. K. ,atsakovo atstovui advokatui Ernestui Šapalui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2008 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui J. K. individualiai įmonei dėl sutartinių įsipareigojimo nevykdymo bei skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 89689,66 Lt skolos, 8742 Lt delspinigių, 3000 Lt už ekspertizės atlikimą, 2952,95 Lt žyminio mokesčio ir 2800 Lt už teisinę pagalbą. Ieškovas nurodė, kad remiantis 2006-08-02 tarp šalių sudaryta Statybos rangos sutartimi atsakovas J. K. individuali įmonė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti ieškovo sklype dvibutį gyvenamąjį namą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 180000 Lt. Ieškovas pinigus perdavė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nuolat pažeisdamas suderintus darbų atlikimo terminus, reikalaudamas papildomų piniginių lėšų mokėjimo. Nustatęs, jog atsakovas neatliko visų apmokėtų darbų, ieškovas 2007-07-05 pranešimu nutraukė sutartį. Atsakovui kelis kartus buvo siunčiamas pranešimas bei siūlymas atvykti ir dalyvauti atliekant ekspertizę. Atsakydamas į pranešimą atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl sutartį vykdė netinkamai. Ekspertizės metu nustatyta, jog atsakovas atliko darbų už 90310,34 Lt. Todėl nutraukus sutartį atsakovas turėtų grąžinti ieškovui 89689,66 Lt, tačiau to nepadarė. Už neatsiskaitymą laiku atsakovui pagal sutarties 5.3 punktą paskaičiuota 8742 Lt delspinigių.

Atsakovas J. K. individuali įmonė su ieškiniu nesutiko ir prašė iš ieškovo priteisti 2360 Lt už ekspertizę ir 3410 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad sutartis buvo vykdoma tinkamai, ieškovas jokių pretenzijų dėl darbų apimties, atlikimo terminų ir kokybės nereiškė. Ieškovas atsisakė pasirašyti 2007-06-15 atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta atliktų darbų kaina pagal 2006-10-01 įkainius sudarė 200412 Lt. Nors šalys nesudarydavo tarpinių atliktų darbų aktų, tačiau pinigų perdavimo aktuose buvo aiškiai nurodoma, kokie darbai finansuojami. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad ieškovui buvo žinomi atliekamų darbų kiekiai bei jų kainos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas laikė, jog ieškovas priėmė atliktus darbus. Pats ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį - nepateikė visos reikalingos projektinės dokumentacijos, nevykdė techninės ir autorinės priežiūros. Dėl dokumentacijos nepateikimo sutarties pasirašymo metu atsakovas negalėjo nustatyti tikslios darbų sąmatos. Darbų atlikimo metu taip pat buvo keičiami architektūrinės projekto dalies sprendimai bei tipinės detalės, kas įtakojo darbų kiekio ir konstrukcinių sprendimų pakeitimus. Be to, kartais ieškovas reikalavo naudoti brangesnes medžiagas, nei buvo suderinta. Atsakovas nurodė, jog nedalyvavo ekspertizėje, kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie jos datą, nes pranešimas buvo įteiktas vėliau nei nurodo ieškovas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš G. S. 5770 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. K. individualiai įmonei. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2006-08-02 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovo sklype Bajorų k., Avižienių sen., Vilniaus raj., dviejų butų gyvenamąjį namą, o ieškovas už tai sumokėti 310000 Lt. Darbų atlikimo bei medžiagų kainos buvo suderintos sutarties priede Nr. 1 ir remiantis sutarties 2.3 punktu šalys susitarė jų nekeisti be atskiro rašytinio susitarimo. Vykdydamas sutartį, ieškovas perdavė atsakovui 180000 Lt pinigų perdavimo aktuose nurodytiems darbams atlikti. 2007-06-15 atliktų darbų priėmimo aktu atsakovas fiksavo padarytus darbus ir patirtas išlaidas pagal 2006-10-01 dienai galiojančius įkainius. 2007-06-21 minėtas aktas buvo pateiktas ieškovui. Nesutikdamas su aktu, ieškovas užsakė ekspertizę, kurios metu nustatyta, jog atliktų darbų vertė pagal šalių suderintas kainas yra 90310,34 Lt., todėl ieškovas nutraukė sutartį ir pareikalavo iš atsakovo grąžinti 89689,66 Lt sumą už neatliktus darbus bei sumokėti 8742 Lt delspinigių už tai, kad namas nebuvo pastatytas laiku. Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 89689,66 Lt skolą už neatliktus darbus grindė 2007-07-30 ekspertizės išvadomis, kurios metu nustatyta, jog atsakovas atliko tik dalį darbų pagal sutarties priedą Nr. 1. Šių darbų kaina pagal šalių sutartus įkainius yra 90310,34 Lt. Tačiau iš byloje esančio 2007-06-15 atliktų darbų priėmimo akto teismas nustatė, jog atsakovas patyrė 200412 Lt išlaidas akte nurodytiems darbams atlikti. Šiame akte taip pat yra nurodyti du darbai, kurie neįtraukti į minėtą ekspertizės aktą - stogo išlyginamojo sluoksnio įrengimas bei santechnikos darbai. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino, jog šie darbai buvo atlikti, o į 2007-07-30 ekspertizės aktą neįtraukti, nes ginčo šalys dėl jų atlikimo nebuvo susitarusios 2006-08-02 sutartyje. Ginčo dėl šių darbų atlikimo nėra, abi bylos šalys patvirtino, jog kai kurie sutartyje nenurodyti darbai buvo atliekami pagal žodinį susitarimą. Minėto 2007-06-15 darbų priėmimo akto ieškovas nepasirašė. Tačiau ieškovas nepateikė teismui reikalavimo dėl minėto darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, nenurodė atliktų darbų trūkumų, todėl teismas remdamasis LR CK 6.655 straipsniu konstatavo, jog ieškovas turi sumokėti rangovui už atliktus darbus. Ieškovas atsakovui sumokėjo 90310,34 Lt, tačiau ši suma yra ženkliai mažesnė už tą, kuri gaunama apskaičiavus atliktų darbų kainą pagal 2006-10-01 galiojusius įkainius. 2008-06-09 atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog skaičiuojant pagal 2006-10-01 galiojusius įkainius atsakovas atliko darbų viso už 202107,72 Lt. Į šią sumą yra įskaičiuotos išlaidos už stogo išlyginamojo sluoksnio įrengimą bei santechnikos darbus. Tokiu būdu pastaroji ekspertizė patvirtino aplinkybę, jog remdamasis 2006-10-01 įkainiais atsakovas teisingai apskaičiavo išlaidas darbų priėmimo akte nurodytiems darbams atlikti. Šalių sudarytoje sutartyje buvo įtrauktas punktas, kuriame nurodyta, jog draudžiama keisti šalių suderintus įkainius. Tačiau pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ši sutarties nuostata pažeidžia sutarties šalių lygiateisiškumo principą, nes gina tik užsakovo teises. Sutarties priede Nr. 1 esančią sąmatą teismas laikė preliminaria, kadangi daug darbų buvo atlikta iš brangesnių nei numatyta medžiagų, buvo keičiamos konstrukcijos, atliekami papildomi darbai (pvz., santechnikos darbai, stogo išlyginamojo sluoksnio įrengimas ir kt.), dėl kurių šalys tarėsi žodžiu. Vadovaujantis protingumo principu, teismas nurodė, jog ieškovas turėjo rūpintis sutarties vykdymu, domėtis darbų eiga bei kaina. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog ieškovas sutiko su didesniais įkainiais ir turėtų atsakovui sumokėti darbų priėmimo akte nurodytą sumą. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti skolą už neatliktus darbus kaip nepagrįstą. Pirmos instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 8742 Lt delspinigių už sutarties neįvykdymą. Pats ieškovas nesumokėjo atsakovui visos pinigų sumos, reikalingos namui pastatyti, neapmokėjo už visus atsakovo faktiškai atliktus darbus, todėl neturi teisės reikalauti sutarties įvykdymo ir sutartyje numatytų netesybų už jos neįvykdymą.

Šalies argumentai

Ieškovas G. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pilnai patenkinti ieškinį bei priteisti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Ieškovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, t.y. visiškai nevertino ieškovo pateiktų argumentų dėl vartotojo teisių bei interesų gynimo bei pažeidė kooperacijos principą (LR CK 8 str.). Ieškovas pažymi, kad įstatymas imperatyviai nurodo, jog pardavėjui draudžiama vienašališkai didinti daikto kainą po sutarties sudarymo (LR CK 6.360 str. 2 d.), pardavėjas sutartyje privalo nurodyti kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą, kainos turi būti suprantamos, aiškios ir pan. (LR CK 6.353 str. 3 d., 6 d.). Tuo tarpu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas šalių tarpusavio ginčą, į vartojimo rangos sutarčiai taikomas teisės normas visiškai neatsižvelgė ir tokiu būdu netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias sutartinius ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius. Ieškovas tiesiog neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, kadangi pastarasis visiškai neatitiko sutartyje aptartų esminių sąlygų ir reikalavimų (sutartos kainos), o atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų vienašališkam sutarties pakeitimui. Be to, teismas neteisingai nurodė šalių pasirašytos statybos rangos sutarties kilmę. Teismas neatsižvelgdamas į esmines sutarties sąlygas formaliai nurodė, kad sutarties tekstas buvo rengtas ieškovo, todėl buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas klaidingai nurodė, jog būtent ieškovas - vartotojas turėjo perdėtą pranašumą atsakovo - juridinio asmens, verslininko, profesionalo atžvilgiu. Teismas nepilnai atskleidė sutarties kilmę, nenurodydamas, kad sutarties priedą Nr. 1 statybos darbų sąmatą, ieškovui pateikė pats atsakovas prieš tai susipažinęs su statinio projektu. Teismas neatsižvelgė į LR CK 6.193 str. 4 dalį, kur nurodyta, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Ieškovas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sutartyje nustatyta kaina yra preliminarioji. Sutartyje šalys aiškiai ir neatšaukiamai susitarė, kad statybos rangos darbų kaina yra galutinė ir nekintama (Sutarties 2.1. punktas). Teismas nepagrįstai ir netinkamai ėmėsi įrodymų rinkimo iniciatyvos ir be pagrindo konstatavo, kad ekspertizės akte nurodytos maksimalios kainos labai panašios į atsakovo pateiktąsias priėmimo perdavimo akte, todėl turėtų būti laikytinos realiai patirtomis ir teisingai nurodytomis atsakovo išlaidomis. Tačiau pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie realiai patirtas statybos darbų bei medžiagų įsigijimo išlaidas. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovo ir atsakovo pasirašyti pinigų perdavimo aktai 180000 Lt sumai laikytini pagrindžiančiais atsakovo atliktus statybos darbus. Ieškovas pažymi, kad pinigų perdavimo aktai negali būti laikytini patvirtinimais apie atliktus darbus, kadangi visi mokėjimai atlikti atsakovui buvo išimtinai avansinio pobūdžio, siekiant suteikti atsakovui vykdyti sutartį dėl tam reikalingų lėšų neturėjimo ir taip išvengti didesnių ieškovo nuostolių ieškovui dėl netinkamos sutarties vykdymo. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl bylos aplinkybių kurių neginčijo ir pats atsakovas, jog atsakovas pažeidė esminę sutarties nuostatą, o būtent laiku neįvykdė statybos darbų, neteikė periodinių darbų priėmimo perdavimo aktų, nebendradarbiavo su ieškovu, jeigu kilo būtinybė padidinti rangos sutarties kainą. Atsakovas tik iš esmės pažeidęs sutartį ir sužinojęs apie ieškovo ketinimus ją nutraukti bei reikalauti nuostolių atlyginimo, pateikė visiškai neatitinkantį sutarties sąlygų darbų priėmimo - perdavimo aktą.

Atsiliepimas

Atsakovas J. K. individuali įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas turėjo vadovautis LR CK 6.353 str. 3 ir 6 dalyse nustatytomis taisyklėmis, kurios įtvirtina pardavėjo, esančio vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, pareigą nurodyti kiekvieno daikto ar vienos rūšies daiktų pardavimo kainą, kuri turi būti suprantama ir aiški. Teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstas, remiantis tuo, jog teismas nesivadovavo specialiomis vartojimo rangos sutartį reglamentuojančiomis įstatymų nuostatomis, kadangi šių nuostatų taikymas neturėtų esminės įtakos teismo sprendime nurodytoms išvadoms. Atsakovas sutinka su apelianto nuomone, kad šalių santykiams yra taikoma LR CK 6.360 str. 2 dalies nuostata, pagal kurią pardavėjui draudžiama vienašališkai didinti daikto kainą po sutarties sudarymo. Tokia taisyklė įtvirtinta ir šalių Sutarties 2.3 punkte, tačiau ši nuostata jokiu būdu nereiškia, kad darbų kaina apskritai negali būti keičiama. Tiek įstatymas (LR CK 6.156 str., 6.653 str. 4 d.), tiek Sutartis (2.3 p.) įtvirtina galimybę šalims susitarti dėl didesnės darbų kainos. Atsakovas, esant svarbioms bei Sutarties sudarymo metu nenumatytoms priežastims ir laikydamasis informavimo pareigos, turėjo teisę padidinti statybos darbų kainą (LR CK 6.653 str. 4 d.). Akivaizdu, kad pinigų perdavimo aktai (pasirašyti už konkrečius darbus bei išreiškiantys šalių valią) buvo pakankamai informatyvi priemonė, atskleidžianti darbų kainų pokyčius bei sutarties šalių susitarimą dėl jų. Atsakovas nurodo, kad statybos darbų sąmata buvo rengta 2006 m. birželio mėnesio kainomis, o Lietuvos Respublikos statybinių medžiagų bei statybos darbų rinkoje tų metų rudenį įvyko reikšmingi kainų pokyčiai, todėl iš esmės padidėjo atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymo kaina. Remiantis LR CK 6.653 str. 6 d., LR CK 6.204 str. bei pasirašyta sutartimi, atsakovas įgijo teisę reikalauti padidinti darbų kainą bei tokiu būdu atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog sutarties priede Nr. 1 nustatyta sąmata laikytina preliminaria, o apeliantas, sprendžiant iš jo elgesio vykdant sutartį bei vadovaujantis protingumo principu, sutiko su didesniais įkainiais ir turėtų atsakovui sumokėti akte nurodytą sumą. Atsakovas pažymi, kad kiekviename pinigų perdavimo akte buvo aiškiai nurodoma, už kokius darbus yra mokami pinigai, todėl apeliantui per visą sutarties vykdymo laikotarpį buvo žinomi atliekamų darbų kiekiai bei jų kainos. Be to, apeliantas turėdamas įtarimą, kad pinigų perdavimo akto forma neatitinka darbų priėmimo - perdavimo akto formos, galėjo imtis iniciatyvos pakeisti minėtų aktų formą tinkamesne. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ne visi pinigų perdavimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Atsakovas taip pat nurodo, kad darbai buvo atliekami pagal protingus terminus, kadangi šalys detalaus darbų vykdymo grafiko nebuvo suderinusios. Didelę reikšmę nukrypimui nuo Sutartyje nustatyto termino turėjo ir apelianto veiksmai bei nustatytų pareigų nevykdymas. Apeliantas nepateikė visos reikiamos projektinės dokumentacijos, keitė projektinius sprendinius, nevykdė statybos techninės priežiūros ir pan., todėl visi šie veiksniai tiesiogiai įtakojo darbų atlikimo terminus. Be to, apeliantas nesuteikė protingo termino esamiems Sutartyje nustatyto termino pažeidimams pašalinti bei Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 6.7 punktas) nepateikė jokių pretenzijų, o iš karto pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. S. nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jo reikalavimas priteisti iš atsakovo 89689,66 Lt skolos, 8742 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti.

Kolegija pažymi, kad ginčas tarp šalių kilo dėl sutartyje numatytų darbų vykdymui ieškovo avansu sumokėtų pinigų rangovui grąžinimo, nutraukus 2007-07-05 vienašališkai 2006-08-02 sudarytą Statybos rangos sutartį, kuria atsakovas J. K. individuali įmonė buvo įsipareigojusi per sutartyje nustatytą terminą pastatyti ieškovo sklype dvibutį gyvenamąjį namą, reikalaujant ieškiniu priteisti iš atsakovo 89689,66 Lt ir 8742,0Lt delspinigių, kadangi darbų pagal ekspertizės aktą padaryta už 90310,34Lt, o mokėjimai atlikti 180000,0Lt sumai.

Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 89689,66 Lt skolą už neatliktus darbus grindė 2007-07-30 ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, jog atsakovas atliko tik dalį darbų pagal sutarties priedą Nr. 1. Ekspertizės akte nurodyta, kad atliktų darbų kaina pagal šalių sutartus įkainius yra 90310,34 Lt. Tačiau pirmos instancijos teismas nustatė, jog sutarties priede nurodyta sąmata laikytina tik preliminaria, o atsakovas faktiškai patyrė 200412 Lt išlaidas, ką patvirtina ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog dalis darbų nėra įtraukta, nors jie buvo atlikti pagal žodinį susitarimą, o taip pat įvyko statybose pokyčiai, kurie lėmė kainų padidėjimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas CK 6.655straipsnio pagrindu turi sumokėti rangovui už atliktus darbus pagal 2007-06-15 atliktų darbų priėmimo akto aktą, kurio užsakovas nepasirašė, nenurodė darbų trūkumų ir neprašo pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad 2008-06-09 atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog skaičiuojant pagal 2006-10-01 galiojusius įkainius, atsakovas atliko darbų už 202107,72 Lt, o ieškovas yra sumokėjęs tik 180000,0Lt., todėl atsakovas nėra skolingas. Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino sutartį, materialinės teisės normas ir neteisingai jas taikė, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, kuriose nėra normų, apibrėžiančių statybos darbų kainos nustatymo ypatumus. Rangos sutartyje aptartų darbų kainos nustatymą reguliuoja bendrosios rangos sutarčių taisyklės, įtvirtintos CK 6.653 straipsnyje, kurios taikytinos ir šalių sudarytai Statybos rangos sutarčiai. CK 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba įtvirtinant kainos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Rangos sutarties kainą nustato šalys ir kaina tampa sutarties sąlyga. Sutartyje nustatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti arba apytikrė sąmata, kuri nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas, tampa sutarties dalimi (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje faktiškai tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties dalies, kurioje buvo nurodyta statybos darbų kaina, vertinimo ir šios kainos keitimo pagrindų buvimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie pasirašytos sutarties esanti sąmata(b.l.12-18) laikytina preliminaria, kadangi daug darbų buvo atlikta iš brangesnių medžiagų, o taip pat buvo keičiamos konstrukcijos, atliekami papildomi darbai dėl kurių ginčo nėra, kas rodo, jog ieškovas sutiko su didesniais įkainiais ir turėtų pagal aktą atliktus darbus apmokėti. Tačiau rangos sutarties kaina, jos rūšies (konkreti ar apytikslė) nustatymas ir rangos sutarties dalykas yra rangos sutarties sąlygos, kurių turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą konkrečiose bylose, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. UAB ,, Vaidluvė“, AB ,,Linas“, UAB ,,Didysis Arkanas“, Nr. 3K-3-406/2000, skelbta Teismų Praktika 14; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; bylos Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos Statybos rangos sutarties turinio aiškinimas yra reikšmingas dviem aspektais: sutarties kainos ir darbų apimties. Iš šalių sudarytos Statybos rangos sutarties matyti, kad atsakovas savo jėgomis ir rizika įsipareigojo ieškovui pastatyti dviejų butų gyvenamąjį namą, atliekant sąmatoje nurodytus darbus sutartyje nurodytomis sąlygomis (Sutarties 1p.). Šalių susitarimu taip pat nustatyta galutinė darbų kainą(2.1p.), kuri atitinka darbų sąmatoje nurodytą(310000,0Lt.). Sutarties 2.3p. nurodyta, kad į sutarties kainą yra įtraukta visas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis faktiškai atitinka vartojimo rangą(CK 6.672str.), nes ieškovas gyvenamąjį namą statė savo poreikiams, o atsakovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine veikla ir laikomas stipresniąja puse užsakovo atžvilgiu. Todėl kolegija mano, kad užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti už darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje(CK 6673str.). Vartotojų teises gina ir vartotojų teisių gynimo įstatymai (CK 6.672str.3d.). Kolegija daro išvadą, kad sąmatos pagrindu nustatyta sutarties kaina yra galutinė, kuri gali būti pakeista tik šalių rašytiniu susitarimu arba pakeista teismo, paduodant ieškinį įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad prie sutarties pridėta šalių pasirašyta darbų sąmata yra tik preliminari ir gali keistis nepriklausomai nuo užsakovo valios.

Kolegija pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, jog sutarties vykdymo eigoje šalys susitarė dėl brangesnių medžiagų panaudojimo, konstrukcijų keitimo ar papildomų darbų atlikimo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovas vengė bendradarbiavimo su atsakovu. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje numatyta darbų pradžia yra 2006-08-08, pabaiga- 2007-03-08, o atsakovas turėjo laiku pradėti ir atlikti darbus(3.4.1p.), pateikti per mėnesį atliktų statybos darbų aktus(3.4.5, ir 4.5p.), tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Rangovas faktiškai tik 2007m. birželio mėnesį pateikė užsakovui 2007-06-15 surašytą dalies atliktų darbų aktą 200412,0Lt sumai, nors tuo metu faktiškai turėjo būti baigti ir priduoti visi darbai(b.l. 31-33). Užsakovas su tokia darbų kaina nesutiko ir apie tai pranešė raštu rangovui(b.l.34-35). Dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų užsakovas ją vienašališkai nutraukė ir dėl to ginčo nėra(b.l. 36). Ieškovas pagal sutartį numatytų darbų atlikimui faktiškai avansu yra sumokėjęs 18000,0Lt(b.l. 19-29), nors sutartyje tokie mokėjimai ir nėra numatyta. Be to, ieškovas nurodo, kad 2000,0Lt jis sumokėjo už sutartus papildomus santechnikos darbus, kurie nenumatyti sutartyje ir šios sumos gavimą pripažįsta atsakovas(b.l.30). Tai rodo, kad ieškovas elgiasi sąžiningai, nes pripažįsta aplinkybes dėl kurių buvo susitarta, nors susitarimas ir nebuvo įformintas raštu. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad apie visus atliekamus darbus ir jų kainas ieškovas žinojo, ką patvirtina pinigų jiems atlikti perdavimo aktai. Tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka, nes jokie atliktų darbų aktai ieškovui teikiami nebuvo, todėl užsakovas niekaip negalėjo žinoti kiek pinigų konkrečiai yra sunaudota sutartyje numatytiems darbams atlikti. Be to, pagal pateikta atliktų darbų aktą tenkanti mokėti pinigų suma yra ženkliai didesnė nei sumokėjo ieškovas, tikėdamasis, jog pinigų pakaks ir kitiems sutartyje numatytiems darbams atlikti. Byloje taip pat nėra rašytinių susitarimų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad sudarant sąmatą ir sutartį atsakovui trūko reikiamos dokumentacijos jai sudaryti, o medžiagos ar konstrukcijos buvo keičiamos suderinus su ieškovu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas į bylą nepateikė medžiagų įsigijimo ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis naudojo brangesnes medžiagas ir jų panaudojimas viršija darbų sąmatoje nurodytas sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „ Abuva“; bylos Nr. 3K-3-505/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Tačiau nurodytų išimčių šioje byloje nėra. Todėl kolegija sprendžia, kad rangovas negali reikalauti, o užsakovas neprivalo apmokėti darbų ar padidėjusių išlaidų, dėl kurių nebuvo susitarta. Ieškovas nurodė, kad darbų atlikimo aktą gavo 2007-06-28 ir šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra, o 2007-07-05, t.y per protingą terminą, jis išsiuntė atsakovui atsakymą ir pasiūlymą ginčytinus klausimus spręsti ekspertų pagalba, nes su gautu aktu nesutinka(b.l. 34-35, 84). Be to, pareikšdamas ieškinį ieškovas faktiškai ginčija ir patį atliktų darbų aktą, kurio nepasirašė, o atsakovas vienašališkai laikantis įstatymo neįformino(CK 6.662, 6.694str.). Todėl kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškinys negali būti patenkintas ir dėl to, jog nėra prašoma pripažinti šį aktą negaliojančiu.

Kolegija pažymi, kad ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės nėra. Teismo ekspertas S. M. 2007-07-30 surašytame akte nustatė, kad skaičiuojant atliktų darbų vertę sutartyje numatytomis kainomis, o taip pat pritaikius 11,5proc. nuolaidą, bendra pagal sutartį atliktų darbų kaina yra 90310,34Lt. Tas pats ekspertas 2008-06-09 surašytame ekspertizės akte nurodė, kad skaičiuojant visus atliktus darbus pagal 2006-10-01 dienos įkainius, visų atliktų darbų kaina (faktiškai jau netaikant sutartyje numatytos nuolaidos) yra 2002107,72Lt., jų tarpe stogo išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbų- 3470,38Lt, santechnikos-4705,0Lt. Tai rodo, kad pagal sutartį atliktų darbų vertė yra 193931,82Lt, o papildomų-8175,38Lt. Tačiau kolegija mano, kad taikyti padidėjusius įkainius ar darbų vertę pagrindo nėra, nes šalys dėl to raštu nesusitarė. Pažymėtina, kad pakeisti sutarties sąlygas ir darbų kainą, rangovas faktiškai ir neprašė, o taip pat nepareiškė tokio reikalavimo nagrinėjant šią bylą. Todėl kolegija sprendžia, kad už atliktus darbus pagal sutartį ieškovas turėjo sumokėti 90310,34Lt. Be to, ieškovas pripažįsta, kad santechnikos darbai buvo atlikti pagal žodinį susitarimą, už ką 2000,0Lt rangovui sumokėjo atskirai. Ieškovas teismo posėdyje iš esmės sutiko su galimu kainos padidinimu keliais procentais, tačiau ne tokiu dydžiu kaip paskaičiavo atsakovas. Todėl kolegija mano, kad yra pagrindas 5 procentais padidinti pagal sutartį atliktų darbų kainą, kas sudaro 4516,0Lt (90310,34Lt.x5proc.), o taip pat 4705,0Lt padidinti rangovui priklausantį apmokėjimą už su užsakovu suderintus atliktus papildomai sutartyje nenumatytus santechnikos darbus, nedidinant šios sumos, nes ji paskaičiuota jau 2006-10-01 įkainiais. Tokiu būdu galutinė atliktų darbų kaina sudaro 99531,34Lt (90310,34Lt.+ 4516,0Lt+ 4705,0Lt). Kadangi ieškovas avansu yra sumokėjęs atsakovui 18000,0Lt ir dar 2000,0Lt už santechnikos darbus, priteistina ieškovui suma sudaro 82468,66(182000,0Lt-99531,34Lt).

Ieškovas taip pat reikalauja už sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino nesilaikymą iš atsakovo priteisti 0,002proc.(vietoje numatytų 0,5proc.) dydžio delspinigius, kurie numatyti sutarties 5.3p. nuo 2.1p. nurodytos sumos. Delspinigiai už 141 dieną( nuo 2007-03-08 iki sutarties nutraukimo momento -2007-07-27) sudaro 8742,0Lt. Tačiau kolegija šį ieškovo reikalavimą atmeta, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas aiškiai turėjo suprasti, jog darbai laiku atlikti nebus, tačiau raštu nedavė rangovui jokių nurodymų, nereiškė pretenzijų, sutarties nenutraukė, o toliau finansavo darbus, sutikdamas tuo faktiškai su vėlesne darbų pabaiga. Todėl kolegija sprendžia, kad taikyti sutarties 5.3p. numatytus delspinigius pagrindo nėra.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintinas (CPK 326str.1d.2p.).

Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniu perskirstytinos ir priteitinos bylinėjimosi išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas 83,78proc., o ieškovo išlaidas sudaro: 2952,95Lt. žyminis mokestis pirmoje teismo instancijoje ir tiek pat apeliacinėje teismo instancijoje(b.l. 1,128), ekspertizės- 3000,0Lt(b.l.44), advokato- 2800,0Lt(b.l. 80, 81, 110.) pirmoje teismo instancijoje ir 2500,0Lt. apeliacinėje teismo instancijoje; atsakovo ekspertizės-2360,0Lt(b.l. 103)., advokato – 1050,0Lt. pirmoje teismo instancijoje, pridedant tik PVM sąskaitas faktūras (b.l. 61) ir 3540,0Lt apeliacinėje teismo instancijoje, pridedant tik PVM sąskaitas faktūras(b.l 148 PVM). Tokiu būdu ieškovui priteistina: 2474,06Lt. žyminio mokesčio išlaidų pirmoje teismo instancijoje ir tiek pat apeliacinėje teismo instancijoje, 2513,40Lt. ekspertizės išlaidų, 2345,84Lt. advokato, viso-7333,30Lt. bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje ir 2474,06Lt. žyminio mokesčio ir 2094,50Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje. Atsakovui priteistina tik 382,79Lt.(2360Ltx16,22proc.) ekspertizės išlaidų, o advokato išlaidos nėra patvirtintos mokėjimų (pavedimų ar kitais) dokumentais, o taip pat nėra pridėtas susitarimas dėl atlygio už darbą dydžio, todėl negali būti priteisiamos, nes pagal įstatymą yra atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2008 ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K. individualios įmonės 82468,66Lt. ieškovui G. S. skolos ir 7333,30Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. S. 382,79Lt. J. K. individualiai įmonei bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K. individualios įmonės 4568,56Lt. ieškovui G. S. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjos Dalia KačinskienėVirginija Volskienė