- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-570-159/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01024-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- S. Š., J. C.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius, Jurijus Martinaitis
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-570-159/2011
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01024-2010-1)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. liepos 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovų atstovams advokatui Maurui Urbonavičiui, advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovui Vincentui Šupiniui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3152-512/2010 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms S. Š., J. C., dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, „Swedbank“ AB, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2010-01-26 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2006-02-13 tarp jo ir atsakovės S. Š. sudarytą sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir 2006-03-06 tarp S. Š. ir J. C. sudarytą sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją ir grąžinti jam ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pirmąjį sandorį sudarė dėl suklydimo – jis su sutuoktine S. Š. norėjo keltis gyventi į mažesnio ploto butą, būdamas jūreiviu retai būdavo Klaipėdoje, todėl, kad būtų paprasčiau tvarkyti buto pardavimo ar mainų dokumentus, jam kaip sutuoktiniui priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojo S. Š.. Savo teisių į gyvenamąjį plotą jis niekada neatsisakė, tačiau atsakovė S. Š. su kita atsakove – jos dukra J. C. sudarė dovanojimo sutartis, pagal kurias J. C. buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o S. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui apie šiuos sandorius nebuvo žinoma. Dar vėliau – 2009-12-30, S. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo atgal dukrai J. C., kuri jam įteikė įspėjimą dėl iškeldinimo. Ieškovas tokiu būdu buvo suklaidintas, nebeturi kur gyventi, todėl pirminis dovanojimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Atsakovių veiksmai smerktini ir geros moralės požiūriu, nes jos atliko prieš jį tokius veiksmus, kurie nesiderina su šeimos santykių institutu, nes paliko jį be santuokoje įgyto turto ir be gyvenamosios vietos, todėl sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. 1, b. l. 3–5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė S. Š. 1987-08-04 sudarė santuoką, 1999-04-06 jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006-02-13 dovanojimo sutartimi ½ dalį šio buto padovanojo S. Š.. S. Š. su kita atsakove – jos dukra J. C. 2006-03-06 sudarė dovanojimo sutartis, pagal kurias J. C. buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o S. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini). S. Š. 2009-12-30 butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo atgal savo dukrai J. C.. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino, kad sudarant sandorį notaras jo kelis kartus paklausė, ar jis supranta sandorio esmę, t. y., kad atsisako nuosavybės teisių į buto dalį, todėl teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu A. Š. neklydo ir nebuvo klaidinamas ir vien todėl, kad po kelerių metų jam kilo neigiamos pasekmės, negali būti pagrindu naikinti dovanojimo sandorį, sudarytą dėl suklydimo. Teismas vertindamas, ar apskritai buvo suklysta, sprendime nurodė, kad turi būti atsižvelgta į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes, o nagrinėjamos bylos požiūriu teismas padarė išvadą, kad negali būti laikoma, jog ieškovas suklydo – sandorio sudarymo tikslus jis žinojo, dirbdamas jūroje turėjo būti įgijęs pakankamą gyvenimo patirtį ir elgtis protingai ir atidžiai bei suprasti notaro kelis kartus jam išaiškintas sandorio sudarymo pasekmes. Todėl remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sudaromo sandorio esmės, nes liudytojų parodymai, sandorį patvirtinusio notaro paaiškinimai, kitos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas aiškiai išreiškė savo valią padovanoti ginčo turtą sutuoktinei. Teismas sprendime konstatavo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurios turėjo lemiamos įtakos šalies valios suformavimui. Dėl ieškovo reikalavimo dovanojimo sandorius pripažinti negaliojančiais CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas nurodė, jog įstatyme nenurodyta, kurie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovė S. Š. būtų vertusi ieškovą sudaryti dovanojimo sandorį, sandorį būtų panaudojusi priešingai ieškovo interesams, be to, ieškovas iki 2009 m. pabaigos gyvenos kartu su sutuoktine, tačiau dėl ieškovo nuolatinio girtavimo, netinkamo elgesio gyvenimas kartu tapo neįmanomas ir jam buvo pasiūlyta išsikelti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad atsakovių elgesys negali būti smerkiamas geros moralės požiūriu – priešingai, paties ieškovo veiksmai sukėlė jam neigiamas pasekmes (t. 1, b. l. 170–173).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-27 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad jam nebuvo aiškiai išaiškintos visos ginčijamo sandorio aplinkybės, susijusios su sandorio turiniu ir esme. Atsakovė S. Š. dar 2005-06-27 įkalbėjo jį surašyti jai įgaliojimą dėl nuosavybės teise priklausančio viso turto disponavimo, nes sutuoktiniai tarėsi dėl savo bendrosios jungtinės nuosavybės perleidimo ir mažesnio buto įsigijimo. Atsakovė suteiktu įgaliojimu nepasinaudojo ir pati teismui pripažino, jog ieškovui buvo aiškinama apie nuosavybės mainymą su atsakove J. C., suklaidino ieškovą ir išgavo iš jo dovaną – ½ dalį buto. Apeliantas patvirtino, jog supranta dėl neatlygintino nuosavybės perleidimo sutuoktinei, tačiau jam nebuvo žinomos ir suprantamos tolimesnės tokio sandorio pasekmės, jis buvo įsitikinęs, kad bus išsaugotos jo teisės į gyvenamąjį būstą. Todėl tai rodo, jog jis suklydo dėl kitokių aplinkybių, kurios nebuvo atskleistos sandorio sudarymo metu, nes jam nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškintos aplinkybės dėl jo teisių į gyvenamąjį būstą suvaržymo ar praradimo. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad jo amžius ir gyvenimo patirtis dirbant jūroje leidžia daryti išvadą, jog jis suprato sandorio esmę ir turėjo elgtis protingai bei atidžiai, nes būtent jo amžius, nuolatinis darbas jūroje, retas buvimas krante, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas leidžia pagrįstai teigti, kad jis neturi pakankamos gyvenimo patirties, susijusios su nekilnojamojo turto disponavimu. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliantas pažymi, kad 2006-02-13 dovanojimo sutartimi jis dovanojo atsakovei didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl tokios dovanos suteikimas savaime reikalauja iš apdovanotojo didelio dėkingumo ir pagarbos dovanotojui. Dovanojimo sandorio šalys iki šiol yra sutuoktiniai, jis rūpinasi šeimos gerove, nes atsakovė nuo 2003 m. nedirba, o iki to laiko dirbo mažai apmokamą vaikų darželio sandėlininkės darbą, todėl jis, dovanodamas sutuoktinei savo vienintelį gyvenamąjį būstą, suprato ir tikėjosi, jog atsakovė, priėmusi dovaną, tik dar atsakingiau laikysis sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų, tačiau sutuoktinė nebuvo lojali ir nedemonstravo reikiamos pagarbos, priešingai, dėl suklaidinimo įgijusi teisę į visą turtą, sudarė keletą vėlesnių sandorių, kurie nulėmė apelianto tyčinį išvarymą iš jo gyvenamosios vietos. Teismas, vertindamas, ar buvo atlikti veiksmai prieš jį, neatkreipė dėmesio į dovanos pobūdį, dovanojimo sandorio šalių asmenines savybes, jų tarpusavio santykius bei padarė klaidingą išvadą dėl veiksmų nebuvimo. Tas faktas, kad jis kelerius metus po dovanojimo sandorio sudarymo gyveno kartu su atsakove jai nuosavybės teise priklausančiame bute, savaime neeliminuoja atsakovės neteisėtų veiksmų prieš jį, o įrodo, kad jis galėjo objektyviai tikėtis ir buvo vertas sąžiningų ir gera morale paremtų apdovanotosios veiksmų savo atžvilgiu. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog apeliantas piktnaudžiavo alkoholiu, be to, atsakovė nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, o tai patvirtina, jog jis sutuoktiniui priskirtų pareigų nepažeidinėjo ir savo elgesiu nenusipelnė nesąžiningų atsakovės veiksmų. Todėl apeliantas teigia, kad dovanojimo sutartis turi būti panaikinta ir apdovanotoji privalo grąžinti dovaną (t. 2, b. l. 3–6).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė S. Š. 1987-08-04 sudarė santuoką (t. 1, b. l. 8–9), iki 1999-04-06 jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–15). 2006-02-13 ieškovas dovanojimo sutartimi ½ dalį šio buto padovanojo S. Š. (t. 1, b. l. 10–11). S. Š. 2006-03-06 su atsakove – jos dukra J. C. sudarė dovanojimo sutartis, pagal kurias J. C. buvo padovanotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133), o S. Š. – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 134). S. Š. 2009-12-30 butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo atgal savo dukrai J. C. (t. 1, b. l. 135–137). Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2006-02-13 tarp jo ir atsakovės S. Š. sudarytą sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir 2006-03-06 tarp S. Š. ir J. C. sudarytą sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, taikyti restituciją ir grąžinti jam ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokį savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, jog dovanojimo sandorį sudarė dėl suklydimo, be to, sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog apdovanotojos veiksmai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (t. 1, b. l. 3–5).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog esminiu suklydimu laikytina tai, jog jam nebuvo žinomos visos ginčijamo sandorio aplinkybės, t. y., kad jis nesuprato ir jam nebuvo išaiškinta, jog po sandorio sudarymo jam nebus išsaugotos teisės į gyvenamąjį būstą. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pats apeliantas nurodė, kad notaras, tvirtinęs dovanojimo sandorį, išaiškino jam sudaromo sandorio pasekmes, t. y., kad apeliantas atsisako nuosavybės teisių į savo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini, apeliantas pats patvirtino, kad jis suprato sudaromo sandorio esmę (t. 1, b. l. 154), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog sandorio sudarymo metu A. Š. neklydo ir nebuvo klaidinamas (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog žinodamas tikrąją reikalų padėtį, t. y. kad bus suvaržytos teisės į jo gyvenamąjį būstą, sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Šiuo atveju tai, ar asmuo suklydo, yra vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjusi tam tikram laikui po sandorio sudarymo. Kaip jau buvo minėta nutartyje, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog sandorio sudarymo metu ieškovas suprato sudaromo sandorio esmę, todėl aplinkybės, jog praėjus daugiau kaip 3 m. jis buvo iškeldintas iš padovanoto ir jo žmonai nuosavybės teise priklausančio buto, negalima vertinti dėl suklydimo sudaryto sandorio. Dėl apelianto motyvų, jog jo amžius, nuolatinis darbas jūroje, retas buvimas krante, nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas leidžia pagrįstai teigti, kad jis neturi pakankamos gyvenimo patirties, susijusios su nekilnojamojo turto disponavimu, pažymėtina, kad sudarant sandorį ieškovas dalyvavo pats asmeniškai, notaras sandorio šalims išaiškino sudaromo sandorio prasmę ir pasekmes, todėl ypatingos gyvenimo patirties, sudarant tokį sandorį, nereikėjo, be to, kaip matyti iš pateiktos ieškovo charakteristikos, ieškovas laive užima vyriausiojo vyrėjo pareigas, charakterizuojamas kaip turintis geras anglų kalbos, laivų ir mechanizmų žinias (t. 1, b. l. 145), todėl darytina išvada, jog ieškovas yra pakankamai išsilavinęs žmogus, gebantis elgtis protingai ir atidžiai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad naikinti dovanojimo sutartį CK 1.91 pagrindu nėra pagrindo (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį dovanotojas gali kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po dovanojimo sandorio, t. y. nuo 2006-02-13 iki 2009-12-30, kai buvo išsiųstas reikalavimas dėl išsikraustymo (t. 1, b. l. 22), ieškovas gyveno padovanotame bute, todėl darytina išvada, jog atsakovės S. Š. elgesys negali būti vertinamas kaip smerktinas moralės požiūriu. Dėl apelianto motyvų, kad teismas neįvertino, jog buvo padovanotas didelės vertės turtas, kad atsakovė dėl suklydimo pastūmėjo apeliantą sudaryti dovanojimo sutartį, kad vėliau galėtų perleisti dovanotą butą savo dukrai atsakovei J. C., pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apdovanotoji S. Š. vertė apeliantą sudaryti tokį sandorį, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog sandoriais realizuota suderinta šalių valia. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog teismas padarė nepagrįstas išvadas apie jo girtavimą ir netinkamą elgesį atsižvelgdamas tik į suinteresuotų asmenų, t. y. atsakovės ir jų dukros, paaiškinimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 178 str., 185 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas vertino rašytinius įrodymus, išreiškė savo nuomonę, todėl juos pripažino patvirtinusiais tam tikras aplinkybes, taip pat vertino šalių ir liudytojų parodymus, nustatė, jog ieškovas nuolat girtavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė išvadą nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino meterialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – po 500 Lt atsakovių patirtų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovėms S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.