- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-2885-459/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01903-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Reisida“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Reisida“ skundą Šiaulių apygardos prokuratūrai, dėl Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo ginant viešąjį interesą pašalinti teisės pažeidimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Reisida“ direktorius pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūroje 2012-10-05 ir 2012-12-12 minėtus nutarimus, kaip nepagrįstus ir įpareigoti prokuratūrą ginti viešą interesą kreipiantis į teismą ieškiniu.
Pareiškėjo UAB „Reisida“ atstovas advokatas Ž. R. palaikė skundą ir prašė jį patenkinti, išskyrus 3 dalyje nurodyta reikalavimą, įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimus, spręsti klausimą dėl teisės pažeidimų pašalinimo, ginant viešą interesą. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, tyrusi klausimus dėl sandorio, turto perdavimo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kaip įnašo už akcijas, patvirtinimo, padarė neteisingas išvadas, pasirinko netinkamą teisė pažeidimų pašalinimo būdą, nes negalima patvirtinti niekinio sandorio. Skunde minimas sandoris yra niekinis būtent todėl, kad savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą pasirašė ne Kelmės savivaldybės administracijos direktoriaus, o jo įgaliotas asmuo, Ekonomikos ir investavimo skyriaus vedėjas V. V.. Todėl jeigu turto perdavimo ir priėmimo aktą laikyti sandoriu, tai toks sandoris nėra galimas. Atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ištyrusi Kelmės savivaldybės įmonės Kelmės vietinis ūkis pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę Kelmės vietinį ūkį procedūras ir padariusi išvadas apie pertvarkymo eigoje pastebėtus trūkumus, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė pasirinko netinkamą nustatytų teisės pažeidimų pašalinimo būdą. Prokuratūros atstovė skirtingai vertina teisinį turto perdavimo UAB reglamentavimą, nurodo kitus teisės aktus, į kuriuos turi būti kreipiamas dėmesys. Teisė pertvarkyti savivaldybės įmonę ir nustatyti tam tikrą nuosavybės teisės formą yra suteikta Kelmės savivaldybei. Ją įgyvendina savivaldybės taryba, o ne jos direktorius. Tai pradinė institucija, kuri sukuria tam tikrus pagrindus administracijos direktoriaus kaip vykdytojo veikimui. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 11 str. 2 d. numato, kad kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 17 str. 2 d. numato, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas 1) jį privatizuojant pagal įstatymus; 2) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn; 3) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Pareiškėjo atstovas tvirtina nepastebėjęs, kad į tai būtų atsikirsta. Todėl yra įsitikinęs, kad dėl visų šių pradinių reikalavimų pažeidimo susiklostė situacija, kad pats savivaldybės administracijos direktorius, neturėdamas jam suteiktos teisės spręsti turto perdavimo klausimus, dar įgaliojo kitą asmenį spręsti turto perdavimo klausimus UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Mano, kad prokuratūros požiūris, jog nebus padaryta geriau, parodo, kad nėra galimas toks klausimo sprendimo būdas. Atstovas nurodė neprašantis, kad prokuroro išvados būtų kitokios, bet jei prokuratūra būtų įpareigota iš naujo įvertinti teisės pažeidimus, mano, jog išvados būtų kitokios. Prokuratūra turėtų atlikti tyrimą iš naujo ir įvertinusi teisės pažeidimus pripažinti, kad reikalavimas patvirtinti sandorį nėra galimas.
Suinteresuoto asmens institucijos, priėmusios ginčijamus nutarimus, Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė, prokurorė R. D. tvirtino, kad skundas nepagrįstas, nesutiko su skundu ir jo argumentais, todėl prašė atmesti. Ji nurodė, kad Išnagrinėjus UAB „Reisida“ skundą, neišgirdo jokių teisinių argumentų, kodėl priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagristi. R. D. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, valstybės ar savivaldybės institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai kompetentingos institucijos nėra. Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas UAB „Reisida“ skundas dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus administracinių aktų, kurių pagrindu savivaldybės įmonė buvo pertvarkyta UAB. Atlikus tyrimą prokuroras taikė vieną iš viešojo reagavimo priemonių ir vadovaudamasis prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3 p. pareikalavo iš savivaldybės tarybos pašalinti pažeidimą ir informuoti prokuratūrą. Pareiškėjas šias išvadas apskundė aukštesniajam prokurorui. UAB „Reisida“ direktorius nesutiko su Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-1270 „Dėl savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę „Kelmės vietinis ūkis“, revizavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 30 d. išduotą įgaliojimą Nr. VA-143 bei Kelmės rajono savivaldybės 2011 m. sausio 2 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. ET-68. Konkrečiu atveju savivaldybės įmonė buvo pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, tik kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, savivaldybių turto investavimą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir dipsonavimo juo įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės įmonė gali būti pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, sprendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją, kuri laikytina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija. Šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti savivaldybės įmonę. Sprendimas pertvarkyti įmonę turi atitikti reikalavimus, nustatytus šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje. Nagrinėjamu atveju sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę „Kelmės vietinis ūkis“ į uždarąją akcinę bendrovę buvo priimtas tinkamo subjekto, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus. Tai patvirtina ne tik minėto įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių, 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, bet ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. T-329 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybės įmonėje „Kelmės vietinis ūkis“, pagal kurį savininko teises ir pareigas įgyvendino Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius. Kadangi prokuroro vertinimu, minėto administracijos direktoriaus įsakymo nepakako tam, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kaip įnašas, būtų perduotas uždarajai akcinei bendrovei formuojant įstatinį kapitalą, kai savivaldybės įmonė pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Todėl neesant tokiam sprendimui prokuroras manė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas Nr. VA-143 bei Kelmės rajono savivaldybės 2011 m. sausio 2 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. ET-68 buvo priimti be pakankamo teisinio pagrindo. Tačiau įvertinęs susiklosčiusią situaciją, kad savivaldybės įmonės pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę buvo atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatytų reikalavimų, pertvarkymo rezultatas atitiko teisės aktų reikalavimus, t.y. savivaldybė tapo visų uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininke, o uždaroji akcinė bendrovė turto savininke, nusprendė nustatytą teisės pažeidimą šalinti ne kreipimosi į teismą instituto pagalba, bet pasiūlant institucijai, kurios veiklos srityje buvo padarytas šis pažeidimas, pačiai jį pašalinti. Atstovė mano, kad prokuroro parinkta priemonė pašalinti nustatytą teisės aktų pažeidimą yra adekvati nustatytam pažeidimui ir nesugriaunantis jau susiformavusius santykius. Nagrinėjamu atveju Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę priimti sprendimą dėl savivaldybės įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, t.y. ginčo dėl teisės nėra. Tačiau yra kilęs ginčas dėl teisės realizavimo, nes nebuvo tinkamai išlaikytos visos procedūros. Tarybos pagrindinė valia buvo išreikšta 2010-02-20, bet trūko dar vieno tarybos sprendimo, kad kaip įnašas Uždarajai akcinei bendrovei būtų perduotas turtas. Nors tą numato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginant viešąjį interesą reikia parinkti tokią gynimo priemonę ir jos būdą, kad jais nebūtų padaryta didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms. Šiuo atveju iš naujo kartojant savivaldybės turto perdavimo procedūras, būtų beprasmiškai švaistoma savivaldybės laikas ir lėšos, tai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir neabejotinai būtų padaryta žala savivaldybės biudžetui, o rezultatas tikriausiai būtų toks pat. Kitaip nei nustatyta įstatyme įmonės pertvarkyti negalima. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.84 straipsnį, buvo pareikalauta Kelmės rajono savivaldybės imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus jos veiklos srityje dėl savivaldybės turto investavimo.
Motyvuojamoji dalis
UAB „Reisida“ skundas netenkintinas (CPK 178, 185 str.).
Šiaulių apygardos prokuratūroje 2012-10-05 ir 2012-12-12 priimti nutarimai (13-15, 17-19 b. l.) pripažintini pagrįstais ir teisėtais bei paliktini galioti.
Paliktinas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2012-12-12 priimtas nutarimas „Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-10-05 nutarimą dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus“. Paliktinas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-10-05 nutarimas dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus dalyje, kuria pareikalauta Kelmės rajono savivaldybės svarstyti klausimą dėl sandorio, turto perdavimo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kaip įnašo už akcijas, patvirtinimo.
Atsisakytina įpareigoti Šiaulių apygardos prokuratūrą ginant viešą interesą iš naujo spręsti dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2010-12-30 išduoto įgaliojimo Nr.VA-143 bei 2011-01-02 savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo akto Nr. ET–68 pripažinimo negaliojančiais, kreipiantis į teismą. Dėl kreipimosi į teismą, prašymo nebepalaiko ir pareiškėjo atstovas.
Iš 2012-10-05 prokurorės nutarimo (17-19 b. l.) matyti, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje gavus UAB „Reisida“ pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir viešojo intereso gynimo buvo atliktas savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ reorganizavimo į UAB „Kelmės vietinis ūkis“ bei Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo akto Nr. ET-68 teisėtumo patikrinimas ir sutarčių analizė. Prokurorė nutarime nurodė, kad savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ turto perdavimui UAB „Kelmės vietinis ūkis“, kaip įnašui už akcijas, gali pritarti Kelmės rajono savivaldybės taryba. Prokurorė nurodė, kad šiuo klausimu taryba nepasisakė, klausimo nesvarstė, todėl nesant žinomai jos pozicijai nėra pagrindo kreiptis į teismą. Prokurorė taip pat nurodė, kad tik Kelmės rajono savivaldybės tarybai nepatvirtinus šio turto perdavimo sandorio atsirastų galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu. Tačiau Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nustatė, kad savivaldybės turtas perduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir dipsonavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 d. nuostatas, ir tai yra viešas interesas, kurį prokuroras gali ginti įstatyme numatytomis priemonėmis. Todėl aptarusi nustatytą nutarė pareikalauti Kelmės rajono savivaldybę imtis priemonių pašalinti teisės pažeidimus jos veiklos srityje dėl savivaldybės turto investavimo, t.y. svarstyti klausimą dėl sandorio, turto perdavimo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kaip įnašo už akcijas, patvirtinimo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą.
Iš 2012-12-12 prokurorės nutarimo (13-15 b. l.) matyti, jog Šiaulių apygardos Vyriausioji prokurorė Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-10-05 nutarimą pripažino pagrįstu ir paliko galioti.
Teisė ir pareiga efektyviai, racionaliai valdyti, naudoti Savivaldybės turtą reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir dipsonavimo juo įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu prokurorų nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino bei motyvavo savo išvadą. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, Civilinė byla Nr. 3K-3-501/2012).
Turint omenyje aptartą, teismas mano, kad prokurorai surinko išsamią medžiagą dėl savivaldybės įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ reorganizavimo į UAB „Kelmės vietinis ūkis“. Surinktus duomenis analizavo ir tinkamai vertino, motyvuodami savo išvadas visais klausimais, tame tarpe ir dėl Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo – priėmimo akto Nr. ET-68 teisėtumo. Teismui iš prokurorų nutarimų turinio ir pateiktos skundo nagrinėjimo bylos Nr.(10.12.)-65) duomenų akivaizdu, kad prokurorai nustatė, jog Kelmės rajono savivaldybės taryba davė sutikimą pertvarkyti savivaldybės įmonę Kelmės vietinis ūkis į uždarąją akcinę bendrovę (69 l. bylos Nr.(10.12.)-65). Taip pat akivaizdu, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2012-04-26 priėmė sprendimą Nr. T-158 perduoti rajono savivaldybės administracijos direktoriui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybei nuosavybės teise priklausančias UAB Kelmės vietiniam ūkiui akcijomis suteikiamas turtines ir neturtines teises. Taip pat perduoti rajono savivaldybės administracijos direktoriui, akcijų valdytojui, rajono savivaldybės tarybos, vienintelio savininko, suteikiamas turtines ir neturtines teises bei pareigas, pasirašant priėmimo ir perdavimo aktą (72 l. bylos Nr.(10.12.)-65). Todėl darytina išvada, kad prokurorų išvada, jog sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę „Kelmės vietinis ūkis“ į uždarąją akcinę bendrovę buvo priimtas tinkamo subjekto, būtent Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam buvo suteiktos visos auščiau paminėtos teisės valdyti, naudoti ir disponuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias UAB Kelmės vietiniam ūkiui akcijomis suteikiamas turtines ir neturtines teises. Todėl pareiškėjo atstovo argumentas, kad teisę pertvarkyti savivaldybės įmonę ir nustatyti tam tikrą nuosavybės teisės formą turi ir ją įgyvendina tik Kelmės savivaldybės taryba, o ne jos direktorius, neatitinka aukščiau aptartų dokumentų turinio. Akivaizdu, kad Kelmės savivaldybės taryba priėmė sprendimą reorganizuoti savivaldybės įmonę „Kelmės vietinis ūkis“ į uždarąją akcinę bendrovę „Kelmės vietinis ūkis“ ir administracijos direktoriui suteikė visus įgaliojimus veikti reorganizacijos klausimais. Dėl aptarto prokurorų padarytos išvados, kad nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4, 19 straipsnių ir 23 straipsnio 5 d. reikalavimai, kurių pagrindu sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas kai yra savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti savivaldybės įmonę, yra pagrįstas surinktų dokumentų duomenimis.
Kadangi įvertinęs situaciją prokuroras padarė išvadą, jog nepakako administracijos direktoriaus įsakymo tam, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kaip įnašas, būtų perduotas uždarajai akcinei bendrovei formuojant įstatinį kapitalą, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba, ir nesant tokio sprendimo, prokuroras padarė išvadą, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas Nr. VA-143 (86 l. bylos Nr.(10.12.)-65) bei Kelmės rajono savivaldybės 2011 m. sausio 2 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. ET-68 (32 l. bylos Nr.(10.12.)-65) buvo priimti be pakankamo teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismas daro išvadą, kad veikdamas viešo intereso labui prokuroras rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, analizavo ir išsamiai ištyrė ginčijamas aplinkybes, vertino bei argumentavo išvadą ir konkrečiai nurodė koks teisės pažeidimas padarytas bei kaip jį pašalinti, todėl proceso normų pažeidimo prokuroro veiksmuose nenustatyta. Akivaizdu, kad 2012-10-05 nutarimu (17-19 b.l.) prokuroras pareikalavo Kelmės rajono savivaldybės svarstyti klausimą dėl sandorio, turto perdavimo UAB „Kelmės vietinis ūkis“ kaip įnašo už akcijas, patvirtinimo. Taip pat įpareigojo savivaldybę per 20 dienų informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą. Tokį reagavimo būdą ir priemonę pažeidimui pašalinti pasirinko pats prokuroras. Todėl teismui nenustačius prokurorų procesinių pažeidimų priimant ginčijamus nutarimus, tinkamai juos motyvuojant ir pagrindžiant, teismas nenustatė pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, Prokuratūros įstatymo 4, 15, 19 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Reisida“ skundą, atmesti.
Įsiteisėjus sprendimui, prašymo nagrinėjimo bylą Nr.(10.12.)-65 grąžinti Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.