- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-6-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zenonas Birštonas
- Kaltinamasis
- J. J.
teismo posedyje išnagrinejes kaltinamojo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliecio, nedirbancio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto, kaltinamo pagal LR BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d., 234 str., skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
J. J. kaltinamas tuo, kad jis 2009-05-01 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininku grupeje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sugriebe I. B. už megztinio pakarpos, liepe atrakinti jai gyvenamojo namo duris, kurias atrakinus, panaudodamas fizine jega istume nukentejusiaja i namo vidu ir tuo metu, kai kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pakišo I. B. po kaklu peili, o antras ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo savo dalyvavimu sukure gresminga situacija, atimdamas galimybe pasipriešinti, užvalde Z. B. priklausanti mobilaus ryšio telefona „Nokia N73“, kurio verte 1399,94 Lt.
Be to, J. J. kaltinamas tuo, jog 2009-05-01 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), sieke paveikti I. B. sunu Z. B. del jo 2009-04-30 parašyto pareiškimo Vilniaus apskrities VPK Šalcininku rajono PK viršininkui apie Z. B. atžvilgiu panaudota fizini smurta, reikalaudamas, kad pastarasis atsiimtu parašyta pareiškima.
Šiais savo veiksmais J. J. kaltinamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d., 234 str.
Šalies argumentai
Kaltinamasis J. J. skundu prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarti. Nurodo, jog iš skundžiamos nutarties neaišku, kokie duomenys teismui leidžia manyti, kad jis padare jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiuo metu byloje apklausti nukentejusieji ir dauguma liudytoju, po nukentejusiosios I. B. apklausos kilo pagristu abejoniu, jog jos atžvilgiu ivykdytas plešimas tinkamai kvalifikuojamas pagal BK 180 str. 2 d., kadangi nukentejusioji teisme suabejojo, ar plešimo metu buvo panaudotas peilis, teikdama, kad buvo daiktas, panašus i peili (apibudindama sake negalinti tvirtinti, kad buvo peilis, nebuvo aštrus, tik šaltas). Be to, teisme paaiškejo, kad I. B., t.y. vardas ir pavarde, jau buvo žinomi iki rašant pareiškima policijai (2009-04-30), taciau pirminiame pareiškime ir veliau apklausose užpuolika ji ivardijo Miroslavu. Nustatyta, kad plešime dalyvave asmenys buvo su kaukemis. Nors ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas asmeniui identifikuoti atliktas nebuvo, nukentejusioji teisme nurode kita asmens, ivykdžiusio jos atžvilgiu plešima, atpažinimo požymi - akis (nors apibudinti ju negalejo), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu sake, kad atpažista iš balso ir kuno sudejimo. Parodymuose esanciu prieštaravimu nukentejusioji paaiškinti negalejo. Nukentejusysis Z. B. teisme nurode, jog negalintis tvirtinti, kad jis ji sumuše, taciau tvirtina, kad 2009-04-30 su juo vartojo alkoholi. Kita vertus, liudytojas J. G. parode, kad ji su šeima iš (duomenys neskelbtini) paeme apie pietus, o teisme apklausti liudytojai V. K., R. T., A. J. patvirtino, kad jis 2009-05-01 nuo maždaug 17 val. iki 22 val. buvo (duomenys neskelbtini) (apie 20-25 km. nuo nusikaltimo vietos). Supranta, kad sprendžiant kardomosios priemones taikymo klausima nesprendžiamas kaltinamojo kaltes padarius inkriminuojamus nusikaltimus klausimas, taciau BPK 121 str. 2 d. nurodo, kad kardomoji priemone gali buti taikoma tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad kaltinamasis padare jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio istatymo reikalavimo Šalcininku rajono apylinkes teismas nesilaike, nepatikrino duomenu pakankamumo, o nutartyje visiškai nenurode, kokiais duomenimis remdamasis daro išvada, kad jis galejo padaryti nusikaltimus, kuriu padarymu yra kaltinamas.
Del suemimo taikymo pagristumo, pratesdamas jam suemima, teismas nurode, kad jis yra itariamas sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, už kuri istatymas numato laisves atemimo bausme, yra anksciau teistas, nusikaltimai padaryti lygtinio paleidimo iš pataisos namu laikotarpyje. Del minetu aplinkybiu teismas daro išvada, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kadangi pradetas teisminis nagrinejimas, apklausta tik dalis liudytoju, todel, teismo nuomone, jis gali trukdyti procesui pats ar per kitus asmenis paveikdamas nukentejusiuosius ir neapklaustus liudytojus. Tokie teismo motyvai ir argumentai nepagristi faktiniais duomenimis.
Teismas nepatikrino jo pareikštu kaltinimu pagristumo. Vien jo kaltinimas sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu ir gresianti laisves atemimo bausme nera pakankamas pagrindas taikyti jam griežciausia kardomaja priemone. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme, yra priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir taikoma tada, kai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis begs (slepsis) nuo pareigunu ar teismo, taciau tokio pagrindo buvimo teismas nenustate, todel nepagristai motyvavo BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyta suemimo taikymo pagrinda nusikaltimu sunkumu, gresiancia laisves atemimo bausme ir ta aplinkybe, kad inkriminuotos jam veikos padaryto lygtinio paleidimo iš pataisos namu laikotarpiu.
Nutartyje nurodomas BPK 122 str. 1 d. 2 p. suemimo taikymo pagrindas nepagristas. Nukentejusieji Z. B. ir I. B. apklausti teisme, todel manymas, kad jiems galima daryti poveiki, nelogiškas. Kita vertus, liko neapklausti tik liudytojai, kurie turetu patvirtinti jo alibi, jog inkriminuojamu laiku buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaime, todel poveikis jiems taip pat nelogiškas. Šio pagrindo buvima teismas grindžia prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis.
Be to, teismui pateiktas prašymas siekiant nustatyti tikslia jo buvimo vieta, išreikalauti iš mobilaus ryšio operatoriaus Tele2 informacija apie telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo jis tuo metu naudojosi, buvimo vieta 2009-05-01, prašant nurodyti mobilaus ryšio operatoriu bokštus (celes) ir ju buvimo vieta bei aptarnavimo teritorija. Ši prašyma teismas prieme, taciau ar jis bus patenkintas, nepasisake. Tokiu budu nepagristai ilgai yra ribojama jo laisve ir nepaisoma reikalavimu byla nagrineti kuo skubiau. EŽT teismas pabreže, kad Konvencijos 5 str. 3 d. kontekste asmenys, kurie vykstant teismo procesui yra suimti, turi teise i tai, kad ju bylu nagrinejima valstybes institucijos organizuotu ir bylas išnagrinetu kuo skubiau ir demesingiau, kad suimtuju judejimo laisves suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio, truktu kiek imanoma trumpiau.
Taip pat teismas visiškai nevertino jo šeimynines padeties (gyvena faktineje santuokoje su A. M. ir augina nepilnameti sunu N., gim. (duomenys neskelbtini)), nuolatines gyvenamosios vietos buvimo ((duomenys neskelbtini)). Neivertines šiu aplinkybiu, teismas suemimo pratesimo klausima išsprende formaliai, nesilaikydamas BPK 121 str. 4 d. reikalavimu. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta, kodel taikant jam švelnesne kardomaja priemone nebutu pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai. Tokiu budu, nutartis neatitinka BPK 122 str. 7 d. reikalavimu.
Teismo posedyje prokuroras praše kaltinamojo skunda atmesti. Kaltinamojo gyneja praše kaltinamojo skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. J. skundas atmestinas.
Pagal LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
Teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemones – suemimo skyrimo bei partesimo teisetumo klausima, kaltinamojo kaltes klausimas nesprendžiamas. Skiriant kardomaja priemone – suemima ar pratesiant jos termina, nera butina tiek duomenu, kiek ju reikia norint priimti pagrista apkaltinamaji arba išteisinamaji nuosprendi. Teismas, susipažines su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktiniu duomenu manyti, jog kaltinamasis J. J. galejo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti skunde nurodytais argumentais, nera pagrindo. Kaltinamajam J. J. kardomosios priemones – suemimo terminas pratestas pagristai, laikantis Lietuvos Respublikos BPK reikalavimu.
Teismas sprendžia, kad švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu, o butent, siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavima procese, netrukdoma bylos nagrinejima teisme, nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
J. J. kaltinamas padares viena apysunki ir viena sunku nusikaltima, už kuriuos istatymas numato griežta iki 7 metu laisves atemimo bausme. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir šios aplinkybes gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratesti suemima Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Taigi, kaltinamajam kardomosios priemones – suemimo skyrimas ir termino pratesimas gali buti pateisinamas vien šiuo pagrindu, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu.
Kaltinamasis J. J. anksciau teistas, nusikaltimai, kuriu padarymu kaltinamas, padaryti jo lygtinio paleidimo iš pataisos namu laikotarpyje, todel teismas daro išvada, kad kaltinamasis budamas laisveje gali daryti naujus nusikaltimus. Be to, J. J. yra kaltinamas bandymu paveikti nukentejusiji, todel darytina išvada, kad jis budamas laisveje gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti nukentejusiuosius ir liudytojus.
J. J. kaltinamas padares nusikalstamas veikas budamas bendrininku grupes nariu. Ši aplinkybe sustiprina realios laisves atemimo bausmes gresme, kadangi Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. numato nusikaltimo padaryma bendrininku grupeje sunkinancia atsakomybe aplinkybe.
Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratesdamas kaltinamajam J. J. kardomosios priemones – suemimo termina, proporcingumo principo nepažeide, atsižvelge i agresyvu kaltinamojo buda, glaudžius ryšius su kitais nusikalstamas veikas daranciais asmenimis.
Kadangi kardomosios priemones – suemimo pagrindai nepasikeite, pirmosios instancijos teismo motyvai, atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes, yra teisingi ir pagristi. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pratesti J. J. suemimo termina yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p. nustatyti pagrindai.
Kaltinamasis J. J. skunde nurodo, kad teismas, pratesdamas jam kardomosios priemones – suemimo termina, nevertino jo šeimynines padeties, t.y. kad jis gyvena faktineje santuokoje, augina nepilnameti sunu. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo skunde išdestyti argumentai nera pakankami, kad i juos atsižvelgus butu pagrindas skirti jam švelnesne kardomaja priemone.
Nuostata, kad suemimas gali buti skiriamas tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne, negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista.
Šalcininku rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis del kardomosios priemones – suemimo pratesimo yra teiseta ir pagrista, ja naikinti kaltinamojo J. J. skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
kaltinamojo J. J. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.