Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ulpas“ ieškinį atsakovui UAB „Kortas“ dėl prievolės pagal statybos rangos sutartis įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2017-11-10 sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 129/2017-10-16 (toliau – Sutartis Nr. 1) su trimis papildomais susitarimais (t. I, b. l. 21-26, 27,28, 29). Sutarties Nr. 1 sąlygomis ieškovas UAB „Ulpas“ (subrangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika, medžiagomis, įranga ir priemonėmis atlikti objekto – VšĮ Alytaus kultūros ir komunikacijos centro Pramonės g. 1B, Alytuje, rekonstrukcijos darbus pagal projektinę dokumentaciją, statybos darbų grafiką ir kitus sutarties dokumentus bei perduoti šių statybos darbų rezultatą – pastatytą, tinkamą naudoti ir eksploatuoti objektą atsakovui UAB „Kortas“ (rangovui), o pastarasis įsipareigojo priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti ieškovui numatytą 95 799,39 Eur kainą. Tarp šalių 2018-05-08 analogiškomis sąlygomis sudaryta kita statybos rangos sutartis Nr. 49/2018-05-08 (toliau – Sutartis Nr. 2) su vienu vėlesniu susitarimu (t. I, b.l. 4853, 54), pagal kurią ieškovas UAB „Ulpas“ (subrangovas) įsipareigojo atlikti objekto – VĮ Regitra Alytaus filialo administracinio pastato Artojų g. 5A, Alytuje rekonstrukcijos darbus, o atsakovas UAB „Kortas“ (rangovas) įsipareigojo priimti kokybiškai ir tinkamai atliktus darbus ir sumokėti ieškovui 27 805,68 Eur kainą (t. I, 48-53, b.l. 54).

Ieškovas darbus atliko, perdavė darbus atliktų darbų aktais, atsakovas juos priėmė, darbų apmokėjimui ieškovas pateikė šešias sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas pilnai jų neapmokėjo motyvuodamas tuo, kad nėra sudaryti Galutinių darbų baigimo aktai bei yra atliktas vienašalis mokėjimų (baudų) užskaitymas, po ko skolingas liko ieškovas, be ne atsakovas.

Teismas konstatuoja:

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas aiškinant statybos rangos Sutarčių Nr.1 ir Nr.2 sąlygas dėl ieškovo teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus nesant Galutinio darbų baigimo akto, o taip pat dėl atsakovo teisės vienašališkai atlikti vienarūšį įskaitymą.

Pagal šalių Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 11.1 punktus atlikti darbų etapai priimami pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus. Pagal Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 11.2. punktą darbai perduodami etapais – subrangovas pateikia rangovui atliktų darbų aktą už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki 25 einamojo mėnesio dienos. Rangovas privalo per 10 kalendorinių dienų nuo akto gavimo dienos darbus patikrinti ir juos priimti arba motyvuotai atsisakyti priimti atliktus darbus. Jei dalis darbų, nurodytų atliktų darbų akte yra tinkami, rangovas privalo juos priimti. Tokiu atveju laikoma, kad nepriimti tik tie darbai, dėl kurių rangovas nurodė pastabas. Sutinkamai su Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 11.3. punktu darbai laikomi užbaigtais ir perduoti rangovui tik nuo Galutinio darbų baigimo akto pasirašymo dienos. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu, jei nepasirašytas Galutinio darbų baigimo aktas, nes atsakovas teigia, kad ieškovas nepridavė dokumentacijos apie galutinių darbų atlikimą, nėra pasirašytas Galutinis darbų baigimo aktas, kai tuo tarpu ieškovas įrodinėja, kad visus darbus yra atlikęs, o atsakovas faktiškai juos priėmė, tačiau piktybiškai nepasirašo Galutinio darbų baigimo akto, taip dirbtinai skaičiuodamas baudas, tačiau privalo už darbus apmokėti net ir nesant Galutinio darbų baigimo akto.

Visų pirma nepaisant to, kad atskirai nėra pasirašytas Galutinis darbų baigimo aktas nei pagal Sutartį Nr. 1, nei pagal Sutartį Nr. 2, tačiau Atliktų darbų aktais (t. I, 32, -35, 38-39, 42, 4547,57-58, 61-63) UAB „Ulpas“ perdavė, o UAB „Kortas“ atliktus darbus periodiškai priėmė ir nenurodė jokių pastabų dėl atlikto darbo kokybės. Atliktų darbų aktuose pasirašė abi šalys, jais buvo priimti visi ieškovo atlikti darbai, atsakovas patvirtino, kad yra gavęs visus atliktų darbų aktus. Taigi, atsakovo darbuotojas, pasirašydamas šiuos aktus, ne tik pripažino, kad ieškovas atliko atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, o rangovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, kad darbai atlikti be trūkumų, bet ir kartu atsakovui nustatė pareigą sumokėti jame nurodytas pinigų sumas (CK 6.662 str.). Tokiu būdu priėmus atliktus darbus, perduotus aktus, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Be to, ieškovas UAB „Ulpas“ į bylą pateikė dalį darbų užbaigimo patvirtinantį dokumentą - Vėdinimo įrengimo darbų užbaigimo aktą, iš kurio matyti, kad šiuos darbus jis perdavė ir juos tiesiogiai priėmė užsakovas VĮ „Regitra“ (b. l. 167). Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovo teiginį, kad darbai yra užbaigti, bet atsakovas vengia pasirašyti Galutinį darbų baigimo aktą, taip siekdamas dirbtinai didinti netesybas. Kita vertus pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi netgi tokios nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir netgi nėra besąlygiškai reikalaujama atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Kaip žinia, užsakovas VĮ „Regitra“ naudojasi rekonstruotu administraciniu pastatu.

Ieškovas reikalauja apmokėjimo pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr.2 išrašydamas atsakovui šešias PVM sąskaitas faktūras:

1) 2018-03-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. UI.PDI8-160 dėl 10 379,85 Eur apmokėjimo pagal Sutartį Nr. l. Ši sąskaita faktūra dalinai apmokėta, įmokos suma 5 336.52 Eur;

2) 2018-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-220 dėl 43 79,24 Eur pagal Sutartį Nr.l;

3) 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-316 dėl 2 495,97 Eur pagal Sutartį Nr.l;

4) 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD 18-317 dėl 13 445,53 pagal Sutartį Nr. 1;

5) 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD 1 8-320 dėl 3 983,49 Eur pagal Sutartį Nr.2;

6) pagal 2018-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD1 8-376 dėl 10 881,93 Eur pagal Sutartį Nr.2.

Šalys susitarė, kad už atliktus darbus rangovas apmoka subrangovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras per 5 dienas gavus iš Užsakovo (turima minty apmokėjimą), bet ne vėliau kaip per 60 dienų po PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos (Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 punktai 12.2). Iš pateiktų į bylą šešių sąskaitų – faktūrų matyti, kad jų visų apmokėjimo terminai yra pasibaigę - paskutinės šeštos sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2018-08-21, kitų sąskaitų - faktūrų apmokėjimo terminai yra pasibaigę dar anksčiau. Duomenų, kad šios sąskaitos būtų apmokėtos, nėra, faktą apie neapmokėjimą pripažįsta atsakovas. Teismo vertinimu pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 darbai yra atlikti, jie yra priimti atsakovo, tai patvirtina aukščiau paminėti darbų priėmimo aktai, papildomai patvirtina šalių atsakingų darbuotojų parašai pažymose apie atliktų darbų vertę (b. l. 31, 37, 41, 44, 56, 60). Ta aplinkybė, kad šalys nėra pasirašiusios Galutinio darbų baigimo akto, priešingai nei teigia atsakovas, negali sąlygoti atsakovo atleidimo nuo prievolės apmokėti už darbus, nes šis dokumentas tik žymi momentą, nuo kurio laikoma, kad rangos darbai yra baigti ir perduoti naudojimui be jokių trūkumų (Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 punktas 9.4.)

Pastebėtina, kad Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 punktai 12.2 numatė sąlygą, jog apmokant už atliktus darbus, rangovas iš kiekvieno mokėjimo subrangovui sulaiko 5 procentų mokėjimo dalį, siekiant užtikrinti subrangovo įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Akivaizdu, kad tokios sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti rangovo nuostolių padengimą subrangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Kaip paaiškino ieškovo atstovas ir kaip matyti iš nurodytų sąskaitų faktūrų, ieškovas, reikšdamas ieškinį teismui ir laikydamasis sutarčių sąlygų, iš įsiskolinimo sumos būtent ir išminusavo 5% sulaikytinas sumas:

1) pagal 2018-03-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-160 10379.85 - 5% = 518.99

2) pagal 2018-04-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD 18-220 4379.24 -5% = 218.96

3) pagal 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-316 2495.97 -5% 124.80

4) pagal 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-.317 13445.53 -5%-672.28

5) pagal 2018-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD 18-320 398.3.49 -5% 199.17

6) pagal 2018-06-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ULPD18-376 10881.93 -5% 544.10

Išminusavus 5 procentų mokėjimo dalį pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras reikalaujama suma yra 37951,19 Eur. Kaip matyti iš Sutarčių 1 ir 2 12.5 punktų, sulaikyta suma subrangovui turi būti išmokėta per 15 kalendorinių dienų po subrangovo Galutinio darbų baigimo akto pasirašymo. Taigi, būtent šio dokumento pasirašymas sąlygoja atsakovo prievolę galutinai atsikaityti su subrangovu, t. y. sumokėti iki tol sulaikytus 5 % (įskaitant PVM) atsiskaitymo, o ne jo teisę neapmokėti atliktų darbų pagal perdavimo –priėmimo aktus, kaip to reikalauja ieškovas. Šiuo atveju ieškovas laikosi sutartinių sąlygų ir ieškiniu nereikalauja priteisti sulaikytos sumos nesant Galutinių darbų baigimo aktų.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas vertina ieškovo pateiktus atsakovui atliktų darbų aktus kaip ieškovo ir atsakovo pasirašytus dokumentus, suteikiančius teisę ieškovui reikalauti apmokėjimo, o atsakovui pareigą apmokėti darbus ir konstatuoja, kad jie sukelia atsakovui prievolę sumokėti 37951,19 Eur skolą.

Dėl įskaitymo

Atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, pateikdamas jam 2018-09-17 pretenziją Nr. 01-191 (t. 1, b. l. 72-73). Iš pretenzijos turinio matyti, kad atsakovas paskaičiavo baudas pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 ir šiomis baudomis atliko vienašališką įskaitymą už galutinio rangos darbų termino pažeidimą (Galutinių darbų baigimo akto nebuvimą). Teismo vertinimu tokie atsakovo veiksmai prieštarauja įstatymui. Nors įskaitymas yra galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pabaigimo būdu ar ne, tačiau būtina įvertinti sąlygas, privalomas atliekant įskaitymą. Pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma taikoma atvejams, kai kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme, o būtent toks atvejis yra matomas iš šios bylos aplinkybių - ieškovas kreipėsi į teismą ieškinio pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2018-08-24 (t. I, b. l. 1), atsakovas pretenziją su informavimu apie atliktą įskaitymą ieškovui pateikė tik 2018-09-17, t. y. beveik po mėnesio (t. I, b. l. 70, 71), kai jam jau akivaizdžiai buvo žinoma apie užvestą civilinę bylą teisme ir priimtą teismo įsakymą. Tai, kad atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu užvestą civilinę bylą, patvirtina faktas, jog atsakovas 2018-09-18 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo teismui (t. I, b. l. 8, 8). Taigi, tuo laikotarpiu jokie įskaitymai jau buvo negalimi, nes jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl atsiskaitymo. Konstatuojama, kad sąlygų įskaitymui atlikti nėra, todėl laikoma, kad įskaitymas atsakovo atliktas neteisėtai.

Dėl palūkanų

LR CK 6.71 str. 3 d. nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Šalių sudarytomis Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nustatytos netesybos delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,02 % nuo laiku nesumok4tos sumos (Sutarčių 16.2.2.ties 10.1 p.). Tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ne delspinigius , numatytus sutartyse, bet vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio nuostatomis prašo priteisti procesines palūkanas, kurių dydis 6 % per metus už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo, kaip juridinio asmens, priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje sumokėjo iš viso 265 Eur ir 844 Eur žyminio mokesčio (t. I, b.l. 2, 21), šios sumos priteistinos iš atsakovo ieškovui.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, įmonės kodas 149660899, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ulpas“, įmonės kodas 249717970, už atliktus rangos darbus 37 951,18 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (37 951,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-08-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1109 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“, įmonės kodas 149660899,14.45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.