- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1736-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00717-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Gruodžio 9“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Erudito licėjus“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2219-273/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gruodžio 9“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Erudito licėjus“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Urbasta“ kreipėsi į teismas su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Gruodžio 9“ 224 827,60 Eur dydžio skolą, 20 235,60 Eur delspinigius, 18 000 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, taip pat kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, grynuosius pinigus bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis 300 898,80 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad pateikė visus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės skolą, t. y. pagrindė ieškinio pagrįstumą. Ieškinio suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis nėra gera, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Urbasta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad CPK 144 straipsnyje nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
5. Teismo teigimu, ieškovė (rangovas) savo reikalavimą atsakovei (užsakovui) dėl skolos, delspinigių ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo kildina iš šalių 2017 m. vasario 2 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. PER-2017-02-02/01. Ieškovė nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus pagal minėtą sutartį. Teismas preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, sprendė, kad yra tikėtina, jog ieškovei gali būti priimtas palankus teismo sprendimas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma (300 898,80 Eur). Teismas pažymėjo, kad šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB ,,Urbasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės turimo turto didžiąją dalį sudaro nekilnojamasis turtas, tačiau visas atsakovės turtas yra įkeistas hipoteka. Aplinkybė, kad turimas turtas yra įkeistas, laikytina kaip įrodanti atsakovės nesąžiningumą ir turi būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia ir atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove.
8.2. Atsakovė neturi pakankamai likvidaus turto, iš kurio galėtų patenkinti ieškovės reikalavimus. Hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus ir apsunkintas. Atsakovės 2017 m. balansas patvirtina, kad atsakovės turimi įsipareigojimai yra didesni už turimą turtą, atsakovė turi turto už 1 991 140 Eur, o atsakovės įsipareigojimai sudaro 2 265 155 Eur. Atsakovės turimas likvidus turtas (piniginės lėšos) nuosekliai mažėja – 2017-01-01 atsakovė turėjo 44 866 Eur piniginių lėšų, o 2017-12-31 atsakovė turėjo jau tik 36 723 Eur piniginių lėšų. Atsakovė turi tik vieną darbuotoją. Įvertinus atsakovės finansines galimybes bei situaciją, kad turimo turto nepakanka net ir šiuo metu prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, yra pakankamai didelė, kad būtų galima konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB ,,Gruodžio 9“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
9.1. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė yra nesąžininga ir /ar bandytų išvengti savo prievolių vykdymo ieškovei. Šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ir neperduotų dokumentų, kuriuos ieškovė turėjo perduoti atsakovei, užbaigusi darbus pagal rangos sutartį. Ginčo situacijoje ieškovė laikinąsias apsaugos priemones bando nesąžiningai panaudoti kaip spaudimo priemonę ginčui išspręsti, o ne kaip priemonę savo reikalavimams užtikrinti. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės turto įkeitimas bankui jokiu būdu neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės turtas buvo įkeistas, kadangi jis buvo įgytas su banko suteiktu kreditu, o ne dėl to, kad buvo siekiama išvengti savo prievolių vykdymo kreditoriams.
9.2. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė neturi pakankamai likvidaus turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Atsakovės turimo turto vertė viršija įsipareigojimus, todėl realizavus įkeistą turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, atsakovei liks pakankamai turto atsiskaitymui su ieškove. Be to, pagal aktualią teismų praktiką vien tik didelė ieškinio suma savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymui.
9.3. Teismui nebuvo pateikta įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, bandymą išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Nesant įrodymų, kad atsakovė ketintų bandyti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų atsakovės teises, padarytų atsakovei žalos, ar netgi privestų atsakovę prie bankroto.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Ieškovė UAB ,,Urbasta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus; negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 17/03/30 nuorašą; UAB ,,Gruodžio 9“ 2017 m. balanso nuorašą; išrašą apie UAB ,,Gruodžio 9“ iš www.rekvizitai.lt interneto portalo.
13. Ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes šiuos dokumentus ji turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymas nebuvo ar negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat būtinybės teikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str.)
14. Atsakovė UAB ,,Gruodžio 9“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Kauno apylinkės teismo 2018-08-31 raštą Nr. (1.19)S1-387 dėl informacijos; Kauno apylinkės teismo 2018-06-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-18758-800/2018; Kauno apylinkės teismo 2018-06-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-18996-429/2018; Kauno apylinkės teismo 2018-09-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-19148-587/2018; UAB ,,NEWEC valuations“ konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos.
15. Pateiktais naujais įrodymais atsakovė iš esmės įrodinėja ieškovės nesąžiningumą reiškiant nepagrįstus reikalavimus atsakovei kitose bylose. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu (CPK 42, 302, 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovės prašomų teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė motyvuodamas tuo, kad ieškovės nurodoma didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovė nepateikė įrodymų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, bandymą išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo atveju ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, yra pakankamai didelė, todėl yra pagrindas konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
20. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovės turimi įsipareigojimai yra didesni už turimą turtą, be to, turimo turto didžiąją dalį sudaro nekilnojamasis turtas, kuriam yra įregistruota hipoteka, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
22. Nagrinėjamu atveju duomenų, pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti atsakovei galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jos turtą ir pan., apeliantė nepateikė. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove už atliktus statybos rangos darbus, nepaneigia preziumuojamo atsakovės sąžiningumo.
23. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu dar ir tai, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
24. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.