Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei N. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovė 2015 m. birželio 14 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 15-1012118732-A1-1. Paraiškoje deklaruotas 82,04 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. Vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, pareiškėja įvertino Paraišką ir nustatė, jog lauko dalis (4,17 ha) (Paraiškoje deklaruota KŽS 049461-7918, laukas Nr. 1, kuriame deklaruota 52,08 ha (GPŽ)), patenka į kontroliniais žemės sklypais bl3, bl9 išskirtus plotus, kurie nėra tinkami paramai gauti plotai (t. y. erdviniai objektai statiniai, karjerai ar kūdros). NMA nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 2 142,92 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. NMA 2019 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1702 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Sprendime nurodyta skolos suma 2 142,92 Eur, tačiau buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 2015/1146, 1 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2015 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,393041 proc., todėl skolos suma yra 2 113,07 Eur. Apie priimtą Sprendimą atsakovė buvo informuota NMA 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. BRK-7139 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Sprendimo atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).

Kaip jau buvo paminėta, NMA Sprendimas nėra atsakovės nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 pažymėjo, jog NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Duomenų, kad atsakovė sumokėjo skolą pagal Sprendimą byloje nepateikta, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 15 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.

Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).

Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. BRK-7139 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovė, be kita ko, buvo informuota, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovei nesumokėjus dalies skolos, pareiškėja nuo 2020 m. sausio 15 d. atsakovei pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 2113,07 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2020 m. sausio 15 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės N. D. 2113,07 Eur (du tūkstančius šimtą trylika eurų 07 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2020 m. sausio 15 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant rašto numerį – BR6-7139).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.