Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-71-806/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
II-71-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13702-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Advokatai
Darius Katauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-71-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13702-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. L., skundą padavusio asmens atstovui advokatui Dariui Katauskui, išnagrinėjusi L. L. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-11-05 nutarimo Nr. 10N-3116905-13 L. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 10N-3116905-13 L. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 170 Lt baudą. Nutarime L. L. suformuluotas kaltinimas administraciniu teisės pažeidimu dėl to, kad 2013-10-21 18.53 val. Laisvės pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu bei apvažiuodamas ta pačia eismo juosta važiuojantį vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p., 133 p.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulis 2013-10-21 L. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad L. L. 2013-10-21 18.53 val. Laisvės pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu bei apvažiuodamas ta pačia eismo juosta važiuojantį vilkiką „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p., 133 p.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu L. L. pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 10N-3116905-13 panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2013-10-21 apie 18.50 val. jis, L. L. vairavo jam priklausančią transporto priemonę „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo pagrindiniu keliu Laisvės pr., kur tuo metu buvo susidariusi automobilių spūstis („kamštis“), todėl netgi važiuojant pagrindiniu keliu reikėjo daug kartų sustoti, nes važiuoti nesustojant tiesiog nebuvo galimybės. Kadangi važiuodamas visados vadovaujasi savitarpio pagarba ir jam, L. L. nereikėjo išsukti iš Laisvės pr., todėl spūsties metu leido automobiliams atvažiavusiems iš T. Narbuto g. rikiuotis kairiau, nes tuo metu daugelis automobilių atvažiuodami iš T. Narbuto g. turėjo rikiuotis kelias eiles, kad galėtų vėliau pasukti į kairę, kaip minėjo jis neplanavo sukti į kairę, todėl visus automobilius geranoriškai praleisdavo. Atsiradus didesniam tarpui kairėje pusėje ta pačia eismo juosta važiuojantis vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestabdydamas važiavo į jį, L. L. (pradėjo jį „spausti“), jis vilkiką pastebėjo, todėl siekdamas išvengti susidūrimo pasitraukė kiek galima daugiau į dešinę pusę. Laikėsi kiek galima arčiau dešinės pusės siekdamas išvengti susidūrimo į autobusų juostą, pasitraukti neturėjo galimybės, nes ji buvo pilna automobilių. Jis, L. L. važiuodamas ėmėsi kiek galima visų atsargumo priemonių, tačiau vilkiko vairuotojas įvažiavo į jo automobilio vairuotojo pusės galą o būtent šiek tiek kliudė sparną ir bamperį. Pajutęs smūgį jis, L. L. iškart sustojo ir išlipo, taip pat iš vilkiko išlipo vairuotojas G. V., kuris nieko nesakė tiktai apžiūrėjo jo bei savo transporto priemonę. Jis, L. L. G. V. pasakė, jog smūgis nestiprus, šiek tiek apgadintas jo automobilio bamperis. G. V. nieko nepasakęs įlipo į savo vilkiką ir kažkam paskambino mobiliuoju telefonu, tuo metu savo automobilyje ieškojo eismo įvykio deklaracijos, nes manė, jog dėl šio įvykio jokių ginčų nekils. Maždaug po 5 min. su eismo įvykio deklaracija išlipo G. V., kuris prisėdo į jo, L. L. automobilį. Kadangi iki to laiko G. V. jam, L. L. nepratarė nė žodžio, jis pastarajam pasakė: Tikiuosi kas kaltas dėl eismo įvykio nereikės aiškintis. Tikiuosi, kad ne aš - atsakė G. V.. Tai būtent, kad Jūs. Tuomet kartu išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. G. V. teigė, jog jis, L. L. atvažiavo iš šalutinio kelio ir šiuo atveju tikrai jis yra kaltas. G. V. nurodė, kad jis, L. L. atvažiavo pagrindiniu keliu, t.y. tuo pačiu keliu kaip ir pastarasis, G. V. nesustodamas važiavo į jį ir jis kiek galėdamas traukėsi į šoną, kol G. V. į jį neįvažiavo, todėl jokiu būdu jis negali būti kaltas. Tuomet G. V. sako „Ką aš didesnis, todėl aš ir įvažiavau?“. G. V. paaiškino, jog pagal judėjimo trajektoriją aiškiai matyti, kad pastarasis į jį, L. L. įvažiavo, jam judant tiesiai nebuvo įmanoma į G. V. įvažiuoti, aiškiai matyti, jog jis kiek galėjo prisispaudė prie dešinio šono ištisinės linijos ir važiavo tiesiai, o G. V. važiuodamas šonu įvažiavo į jį. Kiek vėliau G. V. vėl šnekėjo telefonu, iš pastarojo pokalbio išgirdo dvi frazes: „Tai, kad jis nesutinka“, „Taip, toje pačioje vietoje“. Aiškinantis situaciją G. V. teigė, jog yra įsitikinęs, jog yra teisus, jis, L. L. taip pat teigė, jog yra įsitikinęs, kad yra teisus, tada G. V. sako „Gerai kviečiu policiją“ ir iškart paskambino policijai. Belaukiant policijos pareigūnų į įvykio vietą atvažiavo jo, L. L. draugas - P. Č.. Atvykus policijos pareigūnams jis, L. L. pirmas paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, jog jam važiuojant pagrindiniu keliu jį pradėjo „spausti“ vilkiko vairuotojas, jis siekdamas išvengti susidūrimo traukėsi į šoną ir į jį įvažiavo. Policijos pareigūnai nuėjo į vilkiko galą kartu su G. V., todėl pastarojo paaiškinimo jis negalėjo išgirsti. Maždaug už minutės vienas iš policijos pareigūnų grįžo ir pareiškė, jog jis, L. L. yra kaltas. Jis, L. L. kategoriškai nesutiko, paklausė kodėl jie sprendžia, kad jis yra kaltas, iškėlė versiją, jog turbūt yra kaltas, nes vairuoja BMW markės automobilį. Pareigūnas teigė, jog jis, L. L. kalba nesąmones, įsigalvojo kažkokią nesąmonę, neva jį spaudė vilkiko vairuotojas. Pareigūnas jo, L. L. kelis kartus perklausė kokia gatve jis atvažiavo, jis atsakė, kad šiuo metu tikslios gatvės pavadinimo negali nurodyti, mano ji vadinasi Laisvės pr., paaiškino, jog atvažiavo pagrindiniu keliu, tiesiai, nuo viaduko, kad pareigūnam būtų aišku. Pareigūnai paprašė jo, L. L. parodyti kokiu metu ir kur tiksliai jį „spaudė“ vilkiko vairuotojas. Jis, L. L. pasakė, jog buvo kamštis, jis nekreipė dėmesio kokiu metu vilkiko vairuotojas pradėjo lįsti jam į galą ir spausti jį, todėl tiksliai negali nurodyti, atsistojęs ant kelio maždaug nurodė kurioje vietoje viskas įvyko. Pareigūnai daugiau jo, L. L. nieko neklausė, daugiau įvykio aplinkybių nesigilino. Jo, L. L. draugas P. Č. užkalbino policijos pareigūnus ir paklausė, kaip galėjo įvykti minėtas įvykis. Vienas iš pareigūnų atsakė: „Tai čia viskas aišku BMW brukosi, brukosi ir sukėlė įvykį“. P. Č. nurodė, kad galbūt vertėtų peržiūrėti vaizdo kameros įrašus, į tai pareigūnas atsakė“ „Nėra čia jokių įrašų“. Šių žodžių jis, L. L. negirdėjo, tačiau matė, kaip P. Č. užkalbino policijos pareigūną ir taip pastarasis jam pacitavo jo žodžius. Įvykio metu jis, L. L. tiksliai žinojo, jog ši vieta yra filmuojama, nes kameros yra viešai prieinamos interneto tinklalapyje www.sviesoforai.lt. Vėliau tikslinti įvykio aplinkybių išvažiavo į Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybą, adresu Giraitės g. 3, LT-03150 Vilnius. Surašė ir pareigūnams pateikė paaiškinimus. Policijos pareigūnas perskaitęs jo, L. L. paaiškinimą dar kartą perklausė kokia gatve jis, L. L. atvažiavo, jis pastarajam nurodė, kad atvažiavo Laisvės pr. Po kiek laiko jam, L. L. buvo įteiktas protokolas, kuriame nurodyta, kad jis buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu bei apvažiuodamas ta pačia eismo juosta važiuojantį vilkiką jį kliudė ir abi transporto priemones apgadino. Protokole buvo nurodyta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 p., 131 p., 106 p. Taip pat buvo kviečiamas 2013-10-23 į administracinės bylos nagrinėjimą. 2013-10-23 atvykus į administracinės bylos nagrinėjimą pateikė 1 lapą, kuriame buvo surašyti šiuo atveju aktualus KET punktai. Vyresnysis specialistas G. B. (toliau - Specialistas) sutiko pridėti jo, L. L. lapą prie bylos. Specialistas paklausė kokia gatve jis, L. L. atvažiavo, tada jis nurodė, jog atvažiavo Laisvės pr. Specialistas peržiūrėjo byloje esančią medžiagą ir pasakė: „Šį kartą bus 200 litų bauda. Mano, jog atvažiavo T. Narbuto gatve“. Specialistui nurodė visas įvykio aplinkybes, ant nubrėžto plano nurodė kaip viskas buvo, nurodė, jog į jį, L. L. įvažiavo, policijos pareigūnams buvo nurodęs visas įvykio aplinkybes ir nežino kodėl tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad jis nieko negalėjo paaiškinti, jam becituojant KET punktus Specialistas nieko nepasakęs išėjo. Maždaug 30 min. jis, L. L. laukė Specialisto, kuris grįžęs pasakė, jog iš susisiekimo ministerijos užsakė užfiksuotą vaizdo stebėjimo įrašą. Specialisto paklausė ar gali atvykti vėliau ir pastarajam leidus sutarė dėl susitikimo sekančią dieną. Sekančios dienos ryte jam, L. L. paskambino Specialistas ir pasakė, jog bylos nagrinėjimą atkelia vėlesniam laikui, nes nori apklausti ir G. V.. 2013-11-05 atvykus jam, L. L. ir G. V. buvo parodytas vaizdo įrašas, iš kurio nebuvo įmanoma įžiūrėti susidūrimo, nes vaizdo įrašo kokybė per prasta. Jis, L. L. ir G. V. pradėjo aiškinti įvykio aplinkybes, abu laikėsi savo įvykių versijos, jog yra nekalti dėl įvykio, iš Specialisto replikų ir klausimų G. V. (nes jam klausimai nebuvo užduoti) galima buvo daryti išvadą, jog jis bus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Perskaičius 2013-11-05 nutarimą Specialistui pasakė, jog norėtų pakomentuoti nutarimą, o Specialistas atsakė: „Viską galėsi surašyti skunde“. Specialistui nurodė, jog nutarime neteisingai nurodyta, kad G. V. paklausus kodėl jis, L. L. matydamas, kad įvyks susidūrimas nenaudojo garsinio signalo, ar kad jo išvengti nevažiavo į dešinę eismo juostą. Specialistas nurodė, kad viskas teisingai, nes jis, L. L. nieko neatsakė. Jis, L. L. nurodė, jog iš tiesų jis visą laiką teigė, jog negalėjo labiau pasitraukti į autobusų juostą, nes juostoje buvo pilna automobilių ir jis kiek galėjo tiek pasitraukė į dešinį šoną. Nutarime nurodyta, jog jis, L. L. pažeidė KET 9 p., 131 p., 106 p. Nurodo, jog kategoriškai nesutinka, kad jis, L. L. padarė šiuos KET pažeidimus dėl žemiau nurodytų aplinkybių. KET 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Nurodo, jog šiuo atveju pagal byloje esančius paaiškinimus galima daryti pagrįstą išvadą, jog vilkiko vairuotojas pažeidė KET 9 p., o ne jis, L. L. kaip teigiama nutarime. Juk šiuo atveju vilkiko vairuotojas įvažiavo į jo, L. L. transporto priemonę, važiavo nesustodamas ir sukėlė pavojų. KET 106 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog pagal byloje esančią medžiagą matyti, jog jis, L. L. apskritai nepersirikiavo, o važiavo tiesiai, taip pat nekeitė važiavimo krypties ir pradėdamas važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu. Juk vilkiko vairuotojas neįsitikino, jog pradėti važiuoti yra saugu ir įvažiavo į jo, L. L. automobilį. KET 131 p. nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Nurodo, jog įvykus susidūrimui buvo didelė transporto spūstis, jei jis, L. L. lenkė vilkiką ta pačia juosta, tai tada turėjo įsilieti į šalutinį eismą, todėl jam aplenkti vilkiką tiesiog nebuvo jokios galimybes, tai tiesiog būtų neįmanoma. Vilkikas yra gerokai ilgesnė transporto priemonę už jo, L. L., todėl jei jis būtų bandęs lenkti vilkiką per dešinę pusę, tai būtų tiktai dar labiau atsilikęs nuo jo, o ne įsiveržęs į priekį. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal byloje esančias aplinkybes galima daryti išvadą, jog būtent G. V. padarė KET pažeidimus, o būtent 4 p., 9 p., 19 p., 28 p., 106 p., 120 p., 132 p., 133 p., 134 p., mutatis mutandis 109 p., 110 p. Teismui paaiškino, jog jis, L. L. vadovaudamasis KET 125 p., laikėsi kuo arčiau dešinės juostos, o vilkiko vairuotojas ignoruodamas šį KET punktą važiavo kuo arčiau kairės pusės ir trajektoriją tiesiai į jo automobilį, važiavo ne tiesiai skersai. Jis, L. L. buvo dešiniau juostos, kaip tai numatyta KET, todėl nepadarė jokių pažeidimų, o vadovaudamasis 4 ir 9 p. bei sąžiningumo, protingumo principais stengėsi išvengti susidūrimo. Vilkiko vairuotojas vadovaudamasis KET 132-134 p. turėjo pristabdyti ar visiškai sustoti, o ne nestabdydamas važiuoti į jo, L. L. transporto priemonę ir taip sukelti avariją. Aukščiau nurodytų KET punktų visuma visiškai įrodo, jog šiuo atveju G. V. yra kaltas dėl auto įvykio, nes jis, L. L. KET pažeidimų nepadarė. Nuolatos buvo vilkiko priekyje ir vilkikas įvažiavo į jo, L. L. transporto priemonę. Pagal eismo įvykio planą yra aiškiai matyti, kad vilkikas įvažiavo į jo, L. L. transporto priemonę ir jis buvo priekyje.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo L. L. skundo netenkinti. Nuobaudą paskyrusi institucija savo atsiliepime į L. L. skundą nurodė, kad 2013-10-23 prieš bylos nagrinėjimą pateikė prašymą prie bylos prijungti 1 lapą. L. L. prašymas buvo tenkintas. Bylos nagrinėjimo metu L. L. nurodė, kad pastarasis važiavo Laisvės prospektu, o ne nuo T. Narbuto gatvės. Nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad tiriamą eismo įvykį galėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 4 d. buvo nuspręsta išreikalauti vaizdo medžiagą iš Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos”. Taip pat buvo nuspręsta į bylos nagrinėjimą kviesti abu eismo įvykio dalyvius. 2013-11-05 bylos nagrinėjimo metu dalyvavo L. L. ir G. V.. Bylos nagrinėjimo metu buvo išnagrinėta (peržiūrėta) iš Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” išreikalauta vaizdo medžiaga. Vaizdo įraše įžiūrėti tiriamo eismo įvykio dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nepavyko. Bylos nagrinėjimo metu L. L. nurodė, kad važiavo Laisvės prospektu, matė gale važiuojantį krovininį automobilį, kuris po truputį pastarąjį pradėjo spausti, todėl jis pasuko dešiniau. G. V. paklausė L. L., kodėl jis matydamas, kad įvyks susidūrimas nenaudojo garsinio signalo, ar kad jo išvengti nevažiavo į dešinę eismo juostą, L. L. į tai nieko neatsakė. Bylos nagrinėjimo metu G. V. nurodė, kad važiavo nuo „Parodų rūmų” Laisvės prospektu pirma eismo juosta ir priekyje tikrai nematė automobilio BMW. G. V. nurodė, kad prieš susikirtimą praleido keletą nuo T. Narbuto gatvės atvažiuojančių automobilių. G. V. taip pat nurodė, kad po susidūrimo automobilio BMW vairuotojas jam pasakė, kad jis važiavo šalutiniu keliu, tačiau pažiūrėję pamatė, kad šalutinis kelias yra nuo T. Narbuto gatvės. Byloje buvo eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota įvykio vieta bei automobiliai po susidūrimo. Eismo įvykio vietos schemoje matyti, kad automobiliai užfiksuoti Laisvės prospekto ir T. Narbuto gatvių sankirtoje, sankryžoje. Taip pat matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis nukreipta į kairę, nors pagal L. L. nurodytas aplinkybes jo vairuojamo automobilio priekinė dalis turėjo būti pasukta į dešinę (bylos nagrinėjimo metu L. L. nurodė, kad važiavo Laisvės prospektu, matė gale važiuojantį krovininį automobilį, kuris po truputį jį pradėjo spausti, todėl jis pasuko dešiniau). Byloje taip pat buvo policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad „<...> Bendraujant su L. L. aiškiai negalėjo nurodyti kuria eismo juosta važiavo, sakė tik, kad yra nekaltas. Dar sakė, jog KET taisyklėse nurodyta, kad spūstyje besirikiuojantį paskui važiuojantis privalo įleisti. Paklausus ar jis rikiavosi, paneigė rodydamas, jog važiavo tiesiai”. Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (dalyvių duoti paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiaga, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės) buvo prieita išvados, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. L., vairuodamas automobilį buvo neatsargus, važiuodamas šalutiniu keliu bei keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, apvažiuodamas ta pačia eismo juosta važiuojantį vilkiką DAF su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino.

Teismo posėdyje L. L. parodė, jog policijos pareigūnai susidarė aiškią nuomonę, kad jis yra kaltas, jie nesigilino į įvykio aplinkybes, nesistengė surinkti įrodymų, turėjo išankstinę nuomonę. Atsiliepime matyti, jog pareigūnai nežino kas yra kaltas, kokiomis aplinkybėmis įvykis kilo. Atsiliepime nurodoma, kad jis, L. L. važiavo šalutiniu keliu, faktai prieštarauja vienas kitam atsiliepime. Pasak L. L., jis važiavo pagrindiniu keliu ir bandė išvengti eismo įvykio. Rodant įvykio schemą, L. L. paaiškino, kad važiuojant buvo dešinėje, pamatė kaip vilkiko vairuotojas pradėjo jį spausti ir pastarasis jam įvažiavo iš šono. Jis, L. L. bandė išvengti eismo įvykio, vilkiko vairuotojas nepraleido nei vieno automobilio, jei pastarasis praleido tris automobilius, tai vienas iš jų turėjo būti jis. L. L. paaiškino, kad jam važiuojant Laisvės pr., pagrindine gatve nebuvo jokio vilkiko priekyje, važiuojant buvo spūstis. Jis, L. L. pasisuko jau dešiniau, praleido važiuojančius, vadovaujantis KET 9 p. Praleido vairuotojus sukančius į kairę. Kitas vairuotojas važiavo, jis, L. L. suko į dešinę stengdamasis išvengti susidūrimo. Jis, L. L. pasisuko, važiavo palei ištisinę liniją, kiek galėjo pasitraukė į šoną. Neturėjo pasirinkimo, negalėjo pavažiuoti į priekį. Pasak L. L., vairuotojas sugebėjo užlįsti jam iš šono, jis traukėsi į dešinį šoną, o jis vis traukėsi. Jis, L. L. važiavo visą laiką pagrindine gatve kaip ir vilkikas, jis tai paaiškino pareigūnams. L. L. paaiškino, kad jis suko į šoną ir važiavo palei ištisinę liniją, kitoje buvo automobilių spūstis, jei būtų ant linijos G. V. būtų į jį įvažiavęs ir būtų dar gavęs baudą.

Apklaustas teisme nukentėjusysis G. V. parodė, kad važiavo iš dešinės pusės, praleido tris automobilius, prie kabinos nebuvo automobilio, buvo automobilis ties viduriu sunkvežimio. Pajuto smūgį ir iš dešinės pamatė automobilį BMW. Laisvės pr. persirikiavo į pirmą juostą ir visą laiką važiavo ja. Pasak G. V., nesutarė kaip pildyti draudimo deklaracijų ir kvietė pareigūnus, vairuotojas pasakė, kad važiavo Laisvės pr., kaip atsidūrė jo, G. V. dešinėje nepaaiškino, priekyje važiuojančio vairuotojo nematė. Anot G. V., susilietė sunkvežimio priekis ir kampas su BMW galiniu kampu ir šonu, susidūrimo metu jis judėjo. Dešinėje pusėje prie jo, G. V. kabinos nebuvo nė vieno automobilio, jis praleido automobilius, kurie važiavo jam iš dešinės, nežino kaip L. L. atsirado priekyje. Pasak G. V., kai praleido automobilius, nematė kaip automobilis BMW atvažiavo iš šalutinio kelio, jis pajuto smūgį ir pamatė kaip iš dešinės pusės išvažinėja automobilis BMW. G. V. paaiškino, kad automobilio BMW nespaudė, važiavo pirma eismo juosta, minėto automobilio nematė ir nežino iš kur jis atsirado, automobilis BMW priekyje jo tikrai nevažiavo.

Apklaustas teisme liudytojas G. B. parodė, kad protokolas surašytas todėl, kad nedavė kelio ir susidūrė su kitu automobiliu. Šis įvykis galėjo būti užfiksuotas tamsiu paros metu, nepavyko įžiūrėti. Pareiškėjas važiavo šalutiniu keliu, nors bandė pateikti, kad važiavo priešais. Pasak G. B., iš pareiškėjo jautėsi neužtikrintumas, jei važiuoji priekyje ir žinai, kad taip darai, tai taip ir sakai, o dabar sakė, kad nėra tikras. Tarnybiniame pranešime buvo parašyta, kad važiavo šalutiniu keliu. G. V. sakė, kad praleido keletą automobilių. Automobilių sugadinimai leido teigti, kad vairuotojas keitė važiavimo kryptį, jei nekeičia krypties, tada tas automobilis atsitrenktų į galinę dalį. Pasak G. B., nevisai teisingai inkriminuotas pažeidimas protokole. Nutarimas sudarytas pagal L. L. pateiktą kaltinimą. Galima teigti, kad L. L. kaltas, nes važiuojant šalutiniu keliu reikia duoti kelią priekyje važiuojančiam automobiliui. Yra kelių sankirta ir plati juosta. L. L. įvažiuodamas į juostą turėjo duoti kelią. Kaltas tas kas įvažiuoja, kas keičia kryptį. Kai jis, G. B. skaitė tarnybinį pranešimą, paminėta, kad L. L. negalėjo pasakyti iš kur tiksliai atvažiavo. Pasak G. B., su pareigūnais nekalbėjo, tarnybinis pranešimas vienas iš įrodymų, kitas vairuotojas pasakė iš kur jis važiavo, kelias priekyje visą laiką buvo laisvas, jo duoti parodymai sutapo su kitais įrodymais. Anot G. B., L. L. automobilio priekinė dalis nukreipta į dešinę pusę, o ne į kairę.

Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad nelabai atsimena įvykį. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad viskas taip ir buvo kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Pasak A. G., bendraujant su L. L., pastarasis vienaip aiškino, po to kitaip aiškino, tiksliai negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo, galima buvo spręsti, kad L. L. tik nori išvengti atsakomybės. Jis, A. G. mano, kad L. L. meluoja, nes pagal eismo įvykio schemą matosi, L. L. parodo tas vietas, bet jos neatitinka realybės. Pagal transporto priemonių išdėstymą taip negalėjo būti kaip L. L. aiškina, iš kur atsirado vilkikas pagrindiniame kelyje, kuris dėl gabaritų negali manevruoti ir keisti krypties. Pasak A. G., L. L. pasakė, kad važiavo pagrindiniu keliu, pastarasis nieko nežino ir yra nekaltas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. G. 2013-10-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2013-10-21 apie 18.53 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Laisvės pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, įvykęs eismo įvykis. Atvykę rado transporto priemonę „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją G. V., kuris paaiškino, jog vairavo vilkiką Laisvės pr. pirma eismo juosta ir jam nusileidus nuo viaduko, esančiu virš T. Narbuto g., ties ta vieta, kur nuo T. Narbuto g. į Laisvės pr. įsilieja eismas, pajuto smūgį ir po to pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. manymu automobilis „BMW 320D“ važiavo T. Narbuto gatve ir jo nepraleido įvažiuodamas iš šalutinio kelio. Automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. L., kuris aiškino, kad jį vilkikas prispaudė, nes jis važiavo dešiniau ir nenorėjo kirsti plačios ištisinės linijos, skiriančios transporto juostą, dėl to ir susidūrė. Bendraujant su L. L., pastarasis aiškiai negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo, sakė, kad yra tikrai nekaltas. Dar sakė, jog KET taisyklėse nurodyta, kad spūstyje besirikiuojant paskui važiuojanti transporto priemonė privalo įleisti. Paklausus ar L. L. rikiavosi, paneigė, sakydamas, jog važiavo tiesiai. L. L. buvo surašytas ATP protokolas. ( b.l. 13)

Šalies argumentai

L. L. 2013-10-21 paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-21 apie 19.00 val., vairavo lengvąjį, sidabrinės spalvos, jam priklausantį automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Laisvės pr. pagrindiniu keliu, laikėsi savo eismo juostos, judėjo lėtai, nes tuo metu buvo susidariusi spūstis. Važiuodamas savo eile pastebėjo, jog krovininis vilkikas bando tarsi jį, L. L. aplenkti ir įlįsti į jo važiavimo vietą. Kaip suprato krovininio vilkiko vairuotojas pamatė šone važiuojantį jo, L. L. automobilį, nes jis buvo „aklojoje zonoje”. Kadangi buvo spūstis jis, L. L. negalėjo pasitraukti į priekį, t.y. pradėti lėtėti, nes priekyje buvo automobilis. Paaiškina, jog jis, L. L. važiavo antra eismo juosta, pirma eismo juosta buvo autobusų eismo juosta. Krovininis automobilis jį, L. L. pradėjo spausti į pirmą eismo juostą, jis tai pastebėjo, tačiau į pirmą eismo juostą negalėjo pasitraukti, nes būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ir įvažiavęs į kitą automobilį. Kiek galėjo tiek pasitraukė į pirmą eismo juostą, tačiau krovininis automobilis įvažiavo į jo, L. L. automobilio kairio šono galą, apgadino kairį sparną ir kairės pusės galinį bamperį. Paaiškina, kad krovininis automobilis įvažiavo į jo, L. L. automobilį. Pažymėtina, jog važiavo pagrindiniu keliu ir eismo juostos nekeitė. Kelyje buvo keturios eismo juostos. Buvo tamsu, lijo lietus, asfaltas buvo šlapias, jo, L. L. automobilio žibintai buvo įjungti. Po susidūrimo jo, L. L. automobilis buvo priekyje, iš ko galima spęsti, jog į jo automobilį įvažiavo. Dėl eismo įvykio kaltas negali būti, nes nepažeidė kelių eismo taisyklių ir į jo, L. L. automobilį įvažiavo krovininis automobilis. ( b.l. 16)

G. V. 2013-10-21 paaiškinime nurodyta, kad 2013-10-21 apie 18.50 val., vairavo mėlynos spalvos, priklausantį (duomenys neskelbtini) automobilį „DAF“. Važiavo Laisvės pr. link Viršuliškių g., lyjant lietui, esant šlapiai kelio dangai. Judėjo pirma eismo juosta apie 30 km/h su įjungtais artimaisiais žibintais. Nusileidus nuo viaduko, esančio virš T. Narbuto gatvės, į pirmą juostą įsilieja eismo juosta, vedanti iš T. Narbuto gatvės jam, G. V. judant pirma eismo juosta, esant intensyviam eismui, jo nepraleido ir kliudė automobilis „BMW“, kurio jis nepastebėjo, ir kaip suprato, atvažiavęs iš T. Narbuto gatvės. ( b.l. 17)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog ties Laisvės pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, stovinčiam automobiliui „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis kairės pusės spranas, galinis bamperis, krovininiam automobiliui „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. ( b.l. 14-15)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškais ir objektyviai juos ištyrus.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, L. L. proceso metu neneigė vairavęs automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nurodė, kad jis važiavo pagrindiniu keliu, važiuojant buvo dešinėje, pamatė kaip vilkiko vairuotojas pradėjo jį spausti ir įvažiavo jam į šoną. Jis, L. L. bandė išvengti eismo įvykio, vilkiko vairuotojas nepraleido nei vieno automobilio, jam važiuojant Laisvės pr., pagrindine gatve nebuvo jokio vilkiko priekyje, važiuojant buvo spūstis. Jis, L. L. pasisuko jau dešiniau, praleido vairuotojus sukančius į kairę. Pasak L. L., vairuotojas sugebėjo užlįsti jam iš šono, jis traukėsi į dešinį šoną. Jis, L. L. visą laiką važiavo pagrindine gatve kaip ir vilkikas. Policijos pareigūnui, surašiusiam tarnybinį pranešimą, L. L. paaiškino, kad jį vilkikas prispaudė, nes jis važiavo dešiniau ir nenorėjo kirsti plačios ištisinės linijos, dėl to ir susidūrė. Pirminiame paaiškinime L. L. nurodė, kad važiavo Laisvės pr. pagrindiniu keliu, laikėsi savo eismo juostos, judėjo lėtai, nes tuo metu buvo susidariusi spūstis. Važiuodamas savo eile pastebėjo, jog krovininis vilkikas bando tarsi jį, L. L. aplenkti ir įlįsti į jo važiavimo vietą. Kadangi buvo spūstis jis, L. L. negalėjo pasitraukti į priekį, t.y. pradėti lėtėti, nes priekyje buvo automobilis. Paaiškina, jog jis, L. L. važiavo antra eismo juosta, pirma eismo juosta buvo autobusų eismo juosta. Krovininis automobilis jį, L. L. pradėjo spausti į pirmą eismo juostą, tačiau į pirmą eismo juostą negalėjo pasitraukti, nes būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ir įvažiavęs į kitą automobilį. Kiek galėjo tiek pasitraukė į pirmą eismo juostą, tačiau krovininis automobilis įvažiavo į jo, L. L. automobilio kairio šono galą, apgadino kairį sparną ir kairės pusės galinį bamperį. Po susidūrimo jo, L. L. automobilis buvo priekyje, iš ko galima spęsti, jog į jo automobilį įvažiavo. Teismo posėdyje vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. V. parodė, kad važiavo iš dešinės pusės, praleido tris automobilius, pajuto smūgį ir iš dešinės pamatė automobilį BMW. Pasak G. V., Laisvės pr. persirikiavo į pirmą eismo juostą ir visą laiką važiavo ja. G. V. paaiškino, kad susilietė sunkvežimio priekis ir kampas su automobilio BMW galiniu kampu ir šonu, susidūrimo metu jis judėjo. Dešinėje pusėje prie jo, G. V. kabinos nebuvo nė vieno automobilio, jis praleido automobilius, kurie važiavo jam iš dešinės, nežino kaip L. L. atsirado priekyje. Pasak G. V., kai praleido automobilius, nematė kaip automobilis BMW atvažiavo iš šalutinio kelio, jis pajuto smūgį ir pamatė kaip iš dešinės pusės išvažinėja automobilis BMW. G. V. paaiškino, kad automobilio BMW nespaudė, važiavo pirma eismo juosta, minėto automobilio nematė ir nežino iš kur jis atsirado, automobilis BMW priekyje jo tikrai nevažiavo. Policijos pareigūnui, surašiusiam tarnybinį pranešimą, G. V. paaiškino, kad vairavo vilkiką Laisvės pr. pirma eismo juosta ir jam nusileidus nuo viaduko, esančiu virš T. Narbuto g., ties ta vieta, kur nuo T. Narbuto g. į Laisvės pr. įsilieja eismas, pajuto smūgį ir po to pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. manymu automobilis „BMW 320D“ važiavo T. Narbuto gatve ir jo nepraleido įvažiuodamas iš šalutinio kelio. Pirminiame pranešime G. V. nurodė, kad važiavo Laisvės pr. link Viršuliškių g. pirma eismo juosta. Nusileidus nuo viaduko, esančio virš T. Narbuto gatvės, į pirmą juostą įsilieja eismo juosta, vedanti iš T. Narbuto gatvės jam, G. V. judant pirma eismo juosta, esant intensyviam eismui, jo nepraleido ir kliudė automobilis „BMW“, kurio jis nepastebėjo, ir kaip suprato, atvažiavęs iš T. Narbuto gatvės. Liudytojas G. B. parodė, kad L. L. važiavo važiavo šalutiniu keliu, nors bandė pateikti, kad važiavo priešais. Pasak G. B., iš L. L. jautėsi neužtikrintumas, jei važiuoji priekyje ir žinai, kad taip darai, tai taip ir sakai, o dabar sakė, kad nėra tikras. Tarnybiniame pranešime buvo parašyta, kad važiavo šalutiniu keliu. G. V. sakė, kad praleido keletą automobilių. Automobilių sugadinimai leido teigti, kad vairuotojas keitė važiavimo kryptį, jei nekeičia krypties, tada tas automobilis atsitrenktų į galinę dalį. Galima teigti, kad L. L. kaltas, nes važiuojant šalutiniu keliu reikia duoti kelią priekyje važiuojančiam automobiliui. Yra kelių sankirta ir plati juosta. L. L. įvažiuodamas į juostą turėjo duoti kelią. Kaltas tas kas įvažiuoja, kas keičia kryptį. Kai jis, G. B. skaitė tarnybinį pranešimą, paminėta, kad L. L. negalėjo pasakyti iš kur tiksliai atvažiavo. Anot G. B., L. L. automobilio priekinė dalis nukreipta į dešinę pusę, o ne į kairę. Teismo posėdyje liudytojas, policijos pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą, A. G. parodė, kad L. L. tiksliai negalėjo nurodyti, kuria eismo juosta važiavo, galima buvo spręsti, kad L. L. tik nori išvengti atsakomybės. Pagal transporto priemonių išdėstymą taip negalėjo būti kaip L. L. aiškina, iš kur atsirado vilkikas pagrindiniame kelyje, kuris dėl gabaritų negali manevruoti ir keisti krypties. Pasak A. G., L. L. pasakė, kad važiavo pagrindiniu keliu, pastarasis nieko nežino ir yra nekaltas.

Bylos tyrimo metu nustatyta, kad transporto priemonių apgadinimai, kurių pobūdis ir lokalizacija atitiko, atsirado dėl 2013-10-21 įvykusio eismo įvykio, tai patvirtino ir L. L. ir G. V.. Proceso dalyvių parodymai iš esmės skyrėsi dėl eismo įvykio mechanizmo, dėl transporto priemonių apgadinimų ginčų nebuvo.

Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus bylos aplinkybių, apsiribota asmenų paaiškinimų surašymu, aiškinantis eismo įvykio mechanizmą, tačiau nebuvo pasitelkta specialisto (eksperto) pagalba gauti duomenis dėl eismo įvykio, kuris pagal automobilių apgadinimus, jų pobūdį, lokalizaciją, automobilių susidūrimo vietą objektyviai galėtų nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykį. Esant neaiškiam eismo įvykio mechanizmui bei priešingiems byloje dalyvaujančių asmenų parodymams, spręstinas klausimas dėl specialisto tyrimo reikalingumo.

Teismo vertinimu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, būtina paskirti specialisto tyrimą ir nustatyti ar automobilių „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „DAF FT XF 105.460“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai galėjo būti padaryti eismo įvykio, įvykusio 2013-10-21 metu (automobilių tarpusavio kontakto metu), koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas atsižvelgiant į jų sugadinimo mąstą ir pobūdį, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui ir kt.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nutarimas naikintinas, byla grąžintina organui, įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-3116905-13 panaikinti, grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė