- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e1-3105-865/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38171-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- J. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę: jis 2021 m. lapkričio 1 d. apie 14.45 val. Kovo 11-osios g. 54, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis J. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino kaltę ir parodė, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam. 2021 m. lapkričio 1 d. iš ryto jis vartojo alkoholį su kaimynu, išgėrė apie 0,7 l degtinės ir dvi alaus skardines. Tuo metu jis jautėsi gerai ir nebuvo stipriai apsvaigęs. Su minėtu kaimynu nutarė pavažiuoti iki parduotuvės prie pat namų, kad nusipirkti valgyti ir dar alaus. Jis pasiėmė automobilio „BMW 335 i“ raktelius ir su kaimynu nuvažiavo iki parduotuvės „Norfa“. Išvažiavus jam su automobiliu iš parduotuvės aikštelės ir važiuojant gatve iš galo pastebėjo policijos automobilio švyturėlius. Jis su savo automobiliu "BMW 335 i" sustojo gatvėje. Pareigūnas suprato, kad vartojo alkoholį, jis taip pat prisipažino. Su savimi automobilio dokumentų neturėjo, jie buvo palikti namuose. Savo vardu jis minėto automobilio dar nespėjo užregistruoti VĮ „Regitroje“. Dėl savo veiksmų labai gailisi. (b. l. 72-75)
Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK Vilniau m. 2 PK 1 VS vyriausiuoju tyrėju. 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 9.00 val. ryto dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju V. S. ir patruliavo tarnybiniu automobiliu "Seat". Jie apie 14.40 val. su tarnybiniu automobiliu stovėjo aikštelėje, prekybos centre "NORFA". Paminėtu laiku prie automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo du vyrai ir atsisėdo į minėtą automobilį. Vyrai eidami prie automobilio garsiai kalbėjo, naudojo necenzūrinius žodžius rusų kalba, elgėsi iššaukiančiai ir akivaizdžiai matėsi, kad galimai apsvaigę. Prie automobilio vairo atsisėdo vyras, kuris ant galvos buvo užsidėjęs kepurę, o keleivio pusėje ant priekinės sėdynės atsisėdo kitas vyras, kuris buvo su pirkinių krepšeliu. Vyrai nekreipdami dėmesio, kad apie 10-15 m. atstumu nuo jų automobilio stovi pažymėtas policijos automobilis. "(duomenys neskelbtini)" automobilis pradėjo važiuoti ir nuvažiavo į Kovo 11-osios gatvę. Jie važiuodami paskui "(duomenys neskelbtini)" automobilį iš galo, panaudojo vaizdo bei garso signalus, kad sustabdyti prieš juos važiuojanti automobilį, kuris įtartinai lėtai važiavo. Automobilio vairuotojas sustojo dar pavažiavęs ilgą kelio atkarpą ir sustojo apie 14.45 val. prie Kovo 11-osios g. 54, Vilniuje. Vyr. tyrėjas V. S. priėjo prie automobilio vairuotojo ir su juo pradėjo bendrauti, jis tuo metu išlipęs iš tarnybinio automobilio stebėjo aplinką ir keleivio elgesį. Jis išgirdo kaip vairuotojas pasakė, kad su savimi neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei su savimi neturėjo ir automobilio registracijos liudijimo, draudimo sutarties ir techninės apžiūros kvito. Vyr. tyrėjui V. S. uždavus klausimą, ar vairuotojas vartojo alkoholį, kokį kiekį ir kokiu metu, šis pripažino, kad tą darė anksti ryte ir sutiko pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas prisistatė J. V., o keleivis – V. K.. Keleivis V. K. vėliau išėjo namo. Patikrinus J. V. turimu greito matavimo alkotesteriu "Drager Alcotest 5000", jis parodė teigiamą rezultatą. Buvo paprašyta pagalbos iš kolegų, kad šie atliktų papildomą patikrinimą alkotesteriu "Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070" (patikros sertifikatas Nr. 1487145). Vadovaujantis nustatyta alkotesterio naudojimo tvarka pirmas J. V. pūtimas vyko 2021-11-01 15:07 val. (2.1 prom.), o pakartotinis buvo atliktas 2021-11-01 15:27 val. (2.05 prom.). Nuo sulaikymo momento J. V. alkoholio nevartojo ir iš akiračio pamestas nebuvo, automobilyje alkoholio nebuvo rasta. (b.l. 55-58)
2021 m. lapkričio 1 d. R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta iš esmės tapačios aplinkybės, kurias nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu. (b. l. 6)
2021 m. lapkričio 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad J. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. (b. l. 11)
Alkotesterio išraše nurodoma, kad 2021 m. lapkričio 1 d. J. V. buvo nustatytas neblaivumas: 15.07 val. – 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija, 15.27 val. - 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 12-16)
2021 m. lapkričio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos fotonuotraukos. (b. l. 17-34)
2021 m. spalio 31 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodyta, kad nuo 2021 m. spalio 31 d. automobilio „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – J. V..
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „BMW 335“ vidutinė rinkos vertė yra 8080,00 eurų (su PVM). (b. l. 43)
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. V. vairavo automobilį „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, patvirtina liudytojo R. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas R. R., atlikdamas savo tarnybines funkcijas, tiesiogiai matė įvykį ir nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, patruliuodamas kartu su kolega, parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė iš parduotuvės išeinančius du vyrus, kurie elgėsi iššaukiančiai ir akivaizdžiai matėsi, kad buvo galimai apsvaigę. Vyrai įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jis su kolega įjungė garso signalus ir sustabdė automobilį. Automobiliui sustojus buvo nustatyta, kad jį vairavo J. V., kuris iš karto prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, o patikrinus blaivumą buvo nustatyta vairuotojo vidutinė neblaivumo būsena. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – policijos pareigūno R. R. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. V. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo išdėstyti baudą dalimis, o esant galimybei ir ją sumažinti. (el. b. l. 99)
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. anksčiau neteistas. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 5 metus, kaltinamasis baustas administracine tvarka tris kartus, tame tarpe ir už vairavimą išgėrus (2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį), kiti du administraciniai nusižengimai, susiję su greičio viršijimu. Paskirtos baudos sumokėtos. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, kadangi praėjus trumpam laiko tarpui vėl vairavo išgėręs. J. V. dirbantis. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismo vertinimu, tikslinga paskirti 90 MGL (4500 Eur) baudą, viršijančią minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
J. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad kaltinamasis J. V. prašo leisti sumokėti baudą per 2 metų laikotarpį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
J. V. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį miesto teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta.
Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 3 d. vairavo būdamas neblaivus, tai rodo, kad jo išvadų dėl netinkamo savo elgesio jis nepadarė. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 2 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
J. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 335 i“, 2009 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 8080,00 Eur (su PVM). (b. l. 43) Teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė J. V. padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. V. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį „BMW 335 i“.
J. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
J. V. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. V. priklausančiam automobiliui „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau registruotam J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. (b. l. 44-45). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. taikyto laikino sulaikymo laiką sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL (2800,00 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti J. V. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 2 d.
– nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti valstybės naudai.
J. V. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW 335 i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.