- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-26
- Bylos Nr.
- ATP-1103-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d. 1 500 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d. už tai, kad jis 2012-04-19, 9.33 val., ir 2012-04-24, 8.59 val., Priegliaus g. 1, Vilniuje, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau - Taisyklės) 13.1. ir 13.12. punktų reikalavimus, o būtent: V. K. neužtikrino, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini), nebūtų ant papildomų konstrukcijų įrengta išorinė reklama „K (duomenys pakeisti)“ ir ši reklama nebūtų nuolat naudojama neturint leidimo.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad skundžiamame nutarime nenurodyti, kokie konkretūs įrodymai įrodo jo kaltę dėl inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo, nepaaiškinta, kodėl pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. atsakomybė turi būti taikoma transporto priemonės savininkui, o ne oficialiai registruotam jos valdytojui, taip pat nieko nepasisakyta dėl tariamų papildomų konstrukcijų ant automobilio, nors įrodymuose neužfiksuota jokių papildomų konstrukcijų.
V. K. paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir teismui, jog automobilio valdytoju yra ne jis, o jo sūnus Vy. K., valdytojo statusas yra oficialiai įregistruotas VĮ „Regitra“. Tai vienareikšmiškai patvirtina VĮ „Regitra“ 2012-08-07 pažyma. Jokių motyvų ar įrodymų, paneigiančių jo paaiškinimus ir VĮ „Regitra“ pažymą, nėra.
Pasak apelianto, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek teismas turi visas galimybes taikyti procesines prievartos priemones Vy. K., kurių jis (V. K.) neturi, t. y. atvesdinti Vy. K. su policija į teismo posėdį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo daroma. Taigi, institucijos neįvykdė savo aktyvios pareigos ištirti visas teisės pažeidimo aplinkybes. Pabrėžia, kad jis šiuo metu neturi jokių reikalų su sūnumi ir bendrauja retkarčiais tik telefonu. Sūnus pradėjo valdyti jam priklausantį automobilį dar 2009 m., nuo to laiko nei sūnaus, nei transporto priemonės jis nėra matęs. Institucija pateikė tik savo prielaidas ir samprotavimus neva jis vykdė su šiuo automobiliu susijusią veiklą. Automobilio savininko atsakomybė už valdytojo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. nenumatyta ir apskritai yra taikoma tik išimtiniais atvejais. Jis negali būti laikomas atsakingu už pilnamečio sūnaus veiksmus, nes nekontroliuoja jo veiksmų, neprivalo kontroliuoti ir neturi jokių galimybių tai daryti. Todėl jam pritaikyta administracinė atsakomybė be kaltės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog ant automobilio buvo krovinys (putplastis su užrašais), kuris pritvirtintas be jokios specialios įrangos, tik paprastais krovinio diržais. Tai akivaizdžiai matyti iš byloje esančių nuotraukų, tačiau šios aplinkybės apskritai nebuvo nagrinėtos ir dėl jų nepasisakyta.
Teisės pažeidėjo manymu, skundžiamas nutarimas yra iš viso nemotyvuotas, o teismas pažeidė pareigą ištirti ir įvertinti visus įrodymus. Esminės aplinkybės iš viso nebuvo vertinamos - nebuvo nustatyti kriterijai, kas yra laikoma kroviniu ir kada užrašai ant krovinio jau laikytini reklama, nebuvo neginčijamai nustatyta, kad minėtas krovinys yra įrengtas ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių. Pagal skundžiamo nutarimo logiką, bet koks krovinys su gamintojo užrašais, jeigu jis gabenamas neuždengtas, būtų laikomas išorine reklama, kas yra akivaizdžiai neteisinga.
Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisės aktai dėl išorinės reklamos yra neteisėti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 str. numato baigtinį išorinės reklamos draudimų sąrašą. Nei šio įstatymo 12 str., nei kitose įstatymo normose nėra įtvirtinta blanketinių normų, kurios leistų poįstatyminiais aktais nustatyti papildomus išorinės reklamos reikalavimus. Tokių reikalavimų nėra ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ar kokiame nors kitame įstatyme. Be jokio įstatyminio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 nustatė papildomus bendro pobūdžio išorinės reklamos draudimus, taip išspręsdama išimtinai įstatymų sričiai priskirtus klausimus. Išorinės reklamos draudimas negali būti laikomas išorinės reklamos įrengimo taisykle, atitinkamai jis nėra numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 3 d., kuriame numatyta administracinė atsakomybė tik už tuos išorinės reklamos įrengimo klausimus, kuriuos savivaldybė gali teisėtai reguliuoti, pavyzdžiui, reklamų dydis, dizainas, leidimų išdavimas ir pan. Šie aspektai jam nėra inkriminuoti, todėl jam iš viso negali būti taikoma Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 3 d.
Nurodo, kad skundžiamo nutarimo konstatuojamosios dalies pabaigoje teigiama, jog jis (V. K.) pažeidimo fakto ir savo kaltės neginčijo, jis nurodė, kad manė, jog sumokėjus baudą viskas pasibaigs. Tvirtina, kad jis nedavė tokių paaiškinimų teismui. Minėti teiginiai neatitinka tikrovės ir šiurkščiai iškraipo jo paaiškinimus, duotus teisme. Tai, kad jis neskundė ankstesnio nutarimo panašioje byloje, neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti laikoma, kad jis taip pripažįsta savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtino Taisykles. Šios taisyklės buvo parengtos vadovaujantis Vilniaus miesto strateginio plano nustatytais tikslais. Įvertinus tai, kad ant transporto priemonės buvo įrengtos specialios konstrukcijos, ant kurių užkabinta „K“ reklama, spręstina, kad tokia veikla akivaizdžiai prieštarauja minėtoms Taisyklių nuostatoms, todėl V. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas V. K., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovaujantis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais išorinės reklamos tvarką. Vilniaus mieste išorinės reklamos įdiegimo tvarką reglamentuoja Taisyklės.
V. K. neužtikrino, kad ant jam nuosavybės teise priklausančio automobilio nebūtų ant papildomų konstrukcijų įrengta išorinė reklama. Be to, transporto priemonė 2009-08-28 užregistruota V. K. vardu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad iki 2012-08-31 būtų pasikeitęs transporto priemonės savininkas.
Teigia, kad reklaminiai stendai su užrašu „K“ buvo pritvirtinti ant automobilio, kad skleistų reklamą. Be to, „K“ reklaminis užrašas atitinka (duomenys neskelbtini) tinklapyje skelbiamą informaciją, todėl toks stendas laikytinas išorine reklama, kadangi jame yra pateikiama informacija apie asmens komercinę-ūkinę veiklą, kuri skatina naudotis paslaugomis.
V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymą, padaryto asmens bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus.
V. K. inkriminuoti Taisyklių 13.1. ir 13.12. p. reikalavimų pažeidimai. Taisyklių (2012-04-11 redakcija) 13.1. p. nustatyta, kad draudžiama skleisti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito Taisyklių 12. punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui, o 13.12. p. įtvirtinta, kad draudžiama skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių).
Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje stovi automobilis „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini), ant kurio krovinio diržais pritvirtintas krovinys su informacija, susijusia su „K“ veikla (b.l. 4). Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (2011-09-29 įstatymo Nr. XI-1606) 2 str. 7 p. reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ant automobilio „Peugeot Boxer“ esančio krovinio esanti informacija laikytina reklama, kadangi joje skatinama naudotis „K“ paslaugomis (komercine veikla) akcentuojant pasyvių namų sprendimus ir statybą, dėl ko šildymo kainos yra mažos, be to, pateikiama informacija dėl 100 m² plotui tenkančių mažų šildymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia informacija yra pateikiama ir internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini).
Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad jis leido sūnui naudotis automobiliu „Peugeot Boxer“, būtent pastarasis taip pat naudoja užfiksuotą reklamą (b.l. 2, 11). VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad minėtos transporto priemonės savininku yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K., tačiau jos naudotoju - Vy. K. (b.l. 5). Taigi, apelianto versija, kad jis nenaudoja transporto priemonės, tuo labiau reklamos, nėra paneigta. Apylinkės teismas nesiėmė pakankamai priemonių iškviesti liudytoju Vy. K. siekiant nustatyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad šaukimas Vy. K. buvo siunčiamas adresu, kuris nurodytas minėtame VĮ „Regitra“ išraše, tačiau šis adresas buvo užfiksuotas dar 2009-09-28, taip nebandant išsiaiškinti, ar Vy. K. nėra pakeitęs savo gyvenamosios vietos. Be to, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Vy. K. mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo galima susisiekti su juo. Todėl darytina išvada, kad vienkartinis šaukimo išsiuntimas į Vy. K. gyvenamąją vietą, nurodytą dar 2009-09-28, nėra pakankamas priemonių ėmimasis siekiant iškviesti šį liudytoją į teismo posėdį.
V. K. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Tačiau skundžiamas nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas. Apylinkės teismas nutarime deklaratyviai tik nurodė, kad V. K. kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas byloje surinktų įrodymų, dėl ko buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. nuostatos. Apylinkės teismas nesprendė klausimo, ar transporto priemonės, ant kurios yra pritvirtintas krovinys su reklama, savininkas apskritai gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d., jeigu jis nesinaudoja nei transporto priemone, nei tokiu kroviniu.
Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar V. K. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-18 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti V. K. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.