Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovas D. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio (toliau – ir atsakovas) Ukmergės grupės 2024 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo sprendimo dalį dėl ieškovo išbraukimo iš nuolatinių grupės svečių ir uždraudimo medžioti Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupėje; 2) pripažinti, kad Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupės susirinkimas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ieškovą išbraukti iš nuolatinių grupės svečių ir uždrausti medžioti Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupėje dėl ieškovo neva nelegalios medžioklės, pažeidė jo garbę ir orumą apkaltinus jį vykdant neteisėtą medžioklę; 3) priteisti iš atsakovo ieškovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovo Ukmergės grupėje medžioja aštuonerius metus, t. y. nuo 2016 metų. Pirmuosius ketverius metus ieškovas buvo kviečiamas periodiškai atskirų būrelio narių, o pastaruosius ketverius metus yra nuolatinis atsakovo Ukmergės grupės svečias, nes yra parašęs kandidato į būrelio narius prašymą. Ieškovas ketverius metus mokėjo nuolatinio svečio nario mokestį, prašymą į kandidatus parašė 2024 m. gegužės 2 d. Per aštuonerius dalyvavimo būrelio veikloje metus ieškovas neturėjo jokių nuobaudų, nusiskundimų ar pažeidimų. 2024 m. sausio 9 d. medžioklės metu ieškovas buvo patikrintas Aplinkos apsaugos institucijos ir 2024 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-66-2024 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį ir už pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. 2024 m. balandžio 7 d. įvyko ataskaitinis – rinkiminis atsakovo Ukmergės grupės susirinkimas, kurio metu dėl 2024 m. sausio 9 d. padaryto pažeidimo, dėl kurio 2024 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-66-2024 ieškovui buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ieškovui atsakovo sprendimu buvo paskirta nuobauda – nutarta ieškovui apriboti visas medžiokles iki 2024 m. spalio 15 d. Ieškovas šio draudimo laikėsi. Kadangi ieškovo transporto priemonė yra visureigė, jis dažnai sulaukdavo prašymų iš būrelio vadovo A. V., A. G., A. J. ir kitų būrelio narių nuvežti į medžioklę. 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas gavo skambutį iš A. J. su prašymu pavežti jį ir M. L. į medžioklę, nes pastarojo džipas sugedo. Važiuojant lauko keliuku, apie 20 val. priekyje jau laukė būrelio nario G. Ž. mašina (duomenys neskelbtini). Ieškovo automobiliui sustojus, iš galo privažiavo A. Č. ir abu nariai puolė juos kaltinti vykdant neteisėtą medžioklę (brakonieriavimą). Ieškovui paaiškinus, kad jis nemedžioja, o tik vairuoja, ieškovas sulaukė grasinimų, kad bus stebimas, sekamas ir kad kiti būrelio nariai jį nuteis. G. Ž. ir A. Č. patikrino ieškovo džipą ir įsitikino, kad ieškovas šautuvo neturi, o bagažinėje dėkle buvo tik M. L. šautuvas dėkle. Dėl šio įvykio ilgametis būrelio narys A. J. parašė pareiškimą policijai. Pagal pareiškimą buvo pradėta administracinė teisena (ROIK 24252785423), kurios metu buvo apklausti A. J., ieškovas, M. L., A. Č. ir G. Ž.. Nustatyta, kad konfliktas kilo dėl įtarimo vykdant neteisėtą medžioklę, kuris nepasitvirtino. Tyrimo metu Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimai nenustatyti. Su A. Č. ir G. Ž. pravesti prevenciniai pokalbiai, jie įspėti ir supažindinti su administracine atsakomybe, numatyta ANK 481 straipsnyje. 2024 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Ieškovui žinoma, kad G. Ž. ir A. Č. skambino bei važiavo pas būrelio narius ir rinko parašus, kad ieškovas būtų pašalintas iš būrelio už brakonieriavimą, kadangi, kiek ieškovas žino, A. Č. ir jo žentas T. N. siekia, kad pastarasis taptų nuolatiniu būrelio svečiu, o ateityje – ir pilnateisiu būrelio nariu. Ieškovo turimais duomenimis iki šiol T. N. negalėjo būti priimtas nuolatiniu svečiu, nes nebuvo laisvų vietų. Ieškovo žiniomis, būtent dėl šio įvykio 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo sušaukta Vidiškių medžiotojų būrelio valdyba ir sukviesti Ukmergės grupės nariai. Pranešimas apie atsakovo Ukmergės grupės susirinkimą buvo paskelbtas per „Viber“ susirašinėjimą tarp būrelio narių. Šią informaciją matė ir ieškovas. Kitokiu būdu pranešimas apie susirinkimą nebuvo viešintas. Prasidėjus susirinkimui, ieškovas su M. L. buvo išprašyti iš salės. Jiems buvo leista pasisakyti vėliau, tačiau jų argumentų nebuvo klausoma, buvo begalė provokuojančių ir užgauliojančių klausimų ir nepagrįstų kaltinimų. Kokia buvo susirinkimo eiga pašalinus jį iš salės ir kaip vyko balsavimas, ieškovas nežino, tačiau priimtas sprendimas pašalinti jį iš būrelio nuolatinių svečių ir uždrausti medžioklę atsakovo Ukmergės grupėje jam buvo paskelbtas išeinančių medžiotojų žodžiu ant Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos patalpų laiptų, kur ir vyko būrelio susirinkimas. 2024 m. rugpjūčio 26 d. protokolą ieškovas gavo iš atsakovo Ukmergės grupės narių „Viber“ programėlės, atsakovas jo nepateikė, todėl ieškovas teikia teismui tokį protokolą, kokį turėjo galimybę gauti. Ukmergės rajono medžiotojų būrelio veiklą reglamentuoja Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio įstatai, patvirtinti 1996 m. lapkričio 13 d. Ukmergės rajono valdybos sprendimu Nr. 328 (toliau – Įstatai). Įstatų 1.1 punktas nustato, kad Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, narystės pagrindu vienijanti rajono medžiotojus. Pagal Įstatų 2.3.1. punktą, siekdamas įstatuose nustatytų tikslų ir įgyvendindamas savo uždavinius, Vidiškių medžiotojų būrelis turi teisę steigti struktūrinius padalinius, nustatyti jų teisinį statusą bei steigimo tvarką. Tačiau iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelyje filialai, atstovybės Lietuvoje nėra registruoti, o valdymo organus sudaro Visuotinis narių susirinkimas, Valdyba, kurią sudaro 7 nariai, ir Valdybos pirmininkas. Atsakovo atstovas į ieškovo atstovės prašymą nepateikė jokių duomenų apie atsakovo veiklą, kuri būtų susijusi su ginčo įvykiu – 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusio susirinkimo metu nagrinėjamomis aplinkybės dėl ieškovo išbraukimo iš būrelio nuolatinių svečių sąrašo ir uždraudimo jam medžioti šiame būrelyje, t. y. nėra jokių viešai prieinamų duomenų apie atsakovo Ukmergės grupės veiklos reglamentavimą, valdymo organus, sprendimo priėmimo tvarką. Todėl ieškovui nėra aišku, kokiais lokaliais teisės aktais buvo vadovaujamasi 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo metu priimant ginčo sprendimą. Ieškovas po 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo iš A. V. gavo nepatvirtintas atsakovo vidaus tvarkos taisykles (toliau – Taisyklės). Oficialų ir patvirtintą dokumentą buvo prašoma pateikti atsakovo rengiant ieškinį, tačiau atsakovas jo nepateikė. Kadangi nėra duomenų, kad Taisyklės yra patvirtintos ir yra oficialus bei galiojantis dokumentas, todėl ieškovas nesiima jų vertinti ir nagrinėti ginčo įvykio kontekste, tačiau pažymi, kad Taisyklėse nėra numatyta Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupės susirinkimo sušaukimo tvarka, terminai, nuobaudų skyrimo tvarka, jų rūšys ir kiti nagrinėjamai situacijai svarbūs atvejai. Pagal Įstatų 3.1 punktą, būrelio nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 metų, turintys teisę medžioti, t. y. išlaikę egzaminus ir gavę medžiotojų bilietus, taip pat stojantieji į medžiotojus ir atliekantys stažuotę arba norintys tapti medžiotojais asmenys. Įstatų 3.2 punkte nurodoma, kad į būrelį stojantysis pateikia raštišką pareiškimą būrelio valdybai, kuriame nurodo medžiotojo bilieto bei leidimo naudotis medžiokliniu šautuvu numerį ir išdavimo datą, taip pat sumoka stojamąjį mokestį. Medžiotojais norintys tapti ir stojantieji į būrelį asmenys priimami pateikus valdybai raštišką pareiškimą. Nors ieškovas ir nėra Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio narys, tačiau šiame būrelyje medžioja jau aštuonerius metus ir 2024 m. gegužės 14 d. yra pateikęs 2024 m. gegužės 2 d. pasirašytą raštišką prašymą priimti jį į minėto būrelio narius. Iš 2024 m. balandžio 7 d. susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovas yra apibūdinamas kaip būrelio narys, tačiau 2024 m. rugpjūčio 26 d susirinkimo protokole jis yra pažymėtas kaip „svečias“, o rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog jis yra išbraukiamas iš „nuolatinių svečių sąrašo“. Taigi, nėra aišku, koks iki nagrinėjamo įvykio buvo ieškovo statusas Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelyje, tačiau akivaizdu, kad šalis siejo ilgalaikiai visuomeniniai santykiai – medžioklės, nepertraukiamas ir nuoseklus dalyvavimas būrelio veikloje kaip pilnateisio nario. Ieškovas nuolat dalyvaudavo būrelio talkose, pats savo asmeninėmis lėšomis bei fiziniu darbu prisidėjo prie būrelio turto gerinimo (statybos darbų ir apdailos), savo automobiliu vežiojo būrelio vadovus ir narius. Iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo ieškovas buvo būrelio „Viber“ programėlės susirašinėjimo dalyviu, po susirinkimo iš šios programėlės jis buvo pašalintas. Apie 2024 m. rugpjūčio 26 d. vyksiantį Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupės susirinkimą buvo paskelbta 2024 m. rugpjūčio 14 d. 17.24 val. „Viber“ programėlės susirašinėjime. Kaip atskiras dokumentas buvo siunčiamas 2024 m. rugpjūčio 14 d. A. Č. ir G. Ž. prašymas Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio valdybai uždrausti svečiams ieškovui ir M. L. medžioti Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelyje bei susirinkimo darbotvarkė. Priimant sprendimą ieškovą išbraukti iš Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupės nuolatinių svečių sąrašo ir uždrausti medžioti buvo pažeistas Įstatų 4.4.1 punktas, nes narių (ir mutatis mutandis taikant šias nuostatas – ir nuolatinių svečių) šalinimo teisė yra priskirta atsakovo Valdybai ir atsakovo Ukmergės grupės susirinkimas negalėjo priimti jo kompetencijai nepriskirto sprendimo. Kaip matyti iš pateiktos 2024 m. rugpjūčio 14 d. darbotvarkės, jos 4 punkte yra labai aiškiai apibrėžtos ieškovo elgesio svarstymo ribos ir apimtys: Ar Vidiškių medžiotojų būrelio Ukmergės grupės medžiotojų A. Č. ir G. Ž. 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme Vidiškių medžiotojų būrelio valdybai išdėstyta situacija yra Brakonieriavimas – nelegali (neteisėta) medžioklė, pažeidžianti galiojantį Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą (toliau – Medžioklės įstatymas), Lietuvos Respublikos medžioklės taisykles (toliau – Medžioklės taisyklės) bei medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusio atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo metu nebuvo įvykdęs nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnyje, nei ANK 290 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo. Nei pareiškėjai A. Č. ir G. Ž., nei vaizdo, nei garso įrašai neįrodė nei vieno teisės pažeidimo sudėties požymio, kuriuo ieškovo veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėties požymius. 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas vairavo jam priklausantį visureigį (duomenys neskelbtini) atsakovo Ukmergės grupės plotuose neturėdamas su savimi šaunamojo ginklo ir nebūdamas įrašytas į medžioklės lapą. Taigi nebuvo pagrindo ir teigti, kad jis brakonieriavo. Susirinkimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie ieškovo neteisėtą medžiojimą, o A. Č. ir G. Ž. pateikti parašymai tėra tik asmeniniai vertinimai, nuomonės, prielaidos bei siekis susidoroti su ieškovu, todėl susirinkimo metu teigti, kad ieškovas nelegaliai medžiojo 2024 m. rugpjūčio 12 d., nebuvo jokio pagrindo. Jokių teisės pažeidimų ieškovo veiksmuose 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykių metu neįžvelgė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie ištyrė A. J. pareiškimą ir administracinio nusižengimo teiseną ROIK 24252785423 nutraukė, su A. Č. ir G. Ž. pravedė prevencinius pokalbius. Ieškovo atžvilgiu priimtas juridinio asmens – susirinkimo sprendimas išbraukti (pašalinti) jį iš būrelio nuolatinių svečių ir uždrausti medžioklę atsakovo Ukmergės grupėje pažeidė tiek ieškovo teises, tiek įstatymų nuostatas, tiek ir lokalius teisės aktus, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas, kuris naikintinas. 2024 m. rugpjūčio 12–26 d. buvo paskleisti faktai dėl neva ieškovo vykdomos neteisėtos veiklos – neteisėtos medžioklės, paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nes ieškovas su savimi neturėjo medžioklei reikalingų priemonių, įrankių, o vairavo automobilį nepažeisdamas įstatymų. Šios žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas, niekada nemedžiojęs neteisėtais būdais ir priemonėmis, buvo pažemintas kaip medžiotojas kolegų akivaizdoje, pasklidus kalboms apie priimtą sprendimą, tapo nepageidaujamu kituose medžiotojų būreliuose. Dėl šios priežasties sumenko jo reputacija, dalis medžiotojų bendruomenės nuo jo nusisuko. Kadangi ieškovo reputacija buvo sumenkinta dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo metu nagrinėjamų klausimų, jis imtas vertinti neigiamai medžiotojų tarpe, atsakovo nariai neatsiprašė, todėl jis dėl nepagrįstų kaltinimų jam padarytą žalą vertina 10 000 Eur.

3. Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, nes ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo Ukmergės grupės susirinkime, kuris nėra juridinis asmuo ar būrelio organas. Atsakovo Ukmergės grupė yra būrelio struktūrinis padalinys, kuris vykdo veiklą atsakovo vardu, remdamasis atsakovo įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis (atsakovo Įstatų 2.3.1 punktas). Atsakovo Įstatų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad visos struktūrinės veiklos ir jų pasekmės yra atsakovo atsakomybės sritis. Kadangi atsakovo Ukmergės grupė nėra atskiras juridinis vienetas, jos sprendimai yra tiesiogiai priskiriami atsakovui kaip pagrindiniam juridiniam asmeniui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Ukmergės grupė turi savarankišką teisinį statusą ar gali veikti kaip atskiras juridinis asmuo, kurio sprendimai nesukeltų padarinių atsakovui. Atsakovas pripažįsta, kad atsakovo Ukmergės grupė yra atsakovo veiklos dalis, todėl atsižvelgiant į tai, visi bet kurios iš trijų grupių, nurodytų įstatų 9 punkte, taip pat ir Ukmergės grupės, sprendimai laikytini būrelio atsakomybe. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas naudojant būrelio struktūrą ir organizacinius resursus, todėl atsakovas negali paneigti savo atsakomybės. Atsakovas nepateikė teismui atsakovo vidaus organizavimo ir Ukmergės grupės sprendimų priėmimo kompetencijos įrodymų. Kadangi nei teismui, nei ieškovui nėra pateikti jokie dokumentai, kurie parodytų, kad atsakovo Ukmergės grupės sprendimai nėra priskiriami būreliui, o yra savarankiški, atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais. Atsakovas nepagrįstai neigia ieškovo teisę ginčyti ginčijamą sprendimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį. Ieškovo nuomone, jos laikytinas atsakovo nariu de facto ir toks statusas įpareigoja atsakovą gerbti ieškovo teisėtus interesus ir suteikia ieškovui teisę ginti pažeistas teises teisme. 2024 m. rugpjūčio 26 d. atsakovo sprendimas tiesiogiai riboja ieškovo teisę dalyvauti medžioklėse ir pažeidžia jo reputaciją. Tai atitinka CK 2.82 straipsnio nuostatas, pagal kurias juridinio asmens sprendimų teisėtumą gali ginčyti asmenys, kurių teisės ar interesai buvo pažeisti. Taigi, pripažinus ieškovą atsakovo nariu de facto, ieškovas, kaip juridinio asmens dalyvis, turi teisę, numatytą minėtame CK straipsnyje apskųsti juridinio asmens organo sprendimą, ką ieškovas ir padarė pateikdamas ieškinį. Atsižvelgiant į ieškovo dalyvavimo būrelio veikloje laikotarpį, į tai, kad joje ieškovas dalyvavo jau be atskiro kvietimo, dalyvavo talkose, atliko būrelio turto gerinimo darbus, todėl laikytina, jog atsakovo atsiliepime minima diskrecijos teisė nustojo galioti ieškovui tapus atsakovo nariu de fakto. Ieškovas nesutinka su atsiliepime išdėstytu teiginiu, kad ginčo sprendimus priėmė ne atsakovo organo nariai, o medžiotojai, dalyvavę atsakovo Ukmergės grupės susirinkime, kuris nėra atsakovo organas. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 punktą, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Atsakovas yra asociacija, vienijanti narius. Ieškovas mano, kad ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas ne objektyviais faktais, o asmeninėmis kai kurių būrelio narių ambicijomis (A. Č. ir G. Ž.), tačiau atsakovės narių atlikti veiksmai, 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundžiamas sprendimas užtraukia ne asmeninę medžiotojų atsakomybę, o atsakomybę būreliui kaip juridiniam asmeniui.

4. Ieškovo D. M. atstovė advokatė Vlada Buivydienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Ukmergės rajono Vidiškių būrelio veiklą reglamentuoja 1996 m. lapkričio 13 d. priimti Įstatai. Būrelio veiklą reglamentuoja ir Vidiškių būrelio vidaus tvarkos taisyklės. Vidiškių medžiotojų būrelio viena iš trijų grupių Ukmergės grupė kaip reglamento darbo veiklos taisyklių rinkinio, reglamentuojančio veiklą, neturi. Todėl ieškinys nukreiptas į Vidiškių medžiotojų būrelį, nors sprendimas priimtas Ukmergės grupės. Vidiškių būrelio tvarkos taisyklės aiškiai leidžia suprasti, kad tos trys grupės turi savo struktūrą, savo valdymo sistemą, savo tvarką, reiškia veikia kaip savarankiškas asmuo. Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad: „Medžioklės ploto vienetas yra suskirstytas į tris grupes – Ukmergės, Taujėnų ir Vidiškių. Joms vadovauja grupių vadovai, kuriuos grupės susirinkimuose renka kas tris metus <...>“ Grupei vadovauja jų renkamas vadovas. Kiekviena medžiotojų grupė medžioja savarankiškai ir grupei priskirtuose plotuose (Taisyklių 12 punktas). Mano, kad šis punktas nukreipia, perduoda būrelio teises, pareigas, atsakomybę grupei. 2024 m. balandžio 7 d. susirinkimo protokolas aiškiai nurodo, kad grupė turi ir vadovą, ir valdybą, ir iždininką, ir nuolatinių grupės narių sąrašą. Susirinkime dalyvavo 19 žmonių ir visiems jame dalyvavusiems ir liudytojams buvo aišku ir nei vienas nepaneigė nuolatinio svečių būvimo sąrašo ir jo egzistavimo. Mano, kad yra juridinis pagrindas manyti, jog ieškovas savo statusu – kandidatas į narius, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikomos tos pačios nuostatos kaip ir nuolatiniam svečiui ir ieškovas pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui, kadangi atsakovo sprendimas sukėlė ieškovui tokias pačias pasekmes kaip ir būtų sukėlęs nariams. Ieškovas su savo teisėmis ir pareigomis, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme (toliau – Asociacijų įstatymas) ir Įstatuose, išskyrus teisę balsuoti, buvo laikomas pilnateisiu būrelio nariu – įtrauktas į renginius, trofėjų skelbimą būrelio vardu, „Viber“ programėlę. Ieškovas sąžiningai vykdė sprendimą suspenduoti medžioklę iki spalio mėnesio, bet jam niekas nedraudė vežti medžioti kitą medžiotoją. Pagal Medžioklės taisykles, ieškovas nebuvo laikomas nei medžiotoju, nei kitokiu medžioklės dalyviu.

5. Atsakovas Ukmergės rajono Vidiškių medžiotojų būrelis su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad būrelis yra asociacija, kuri šiuo metu vienija 60 narių. Būrelis savo veikloje vadovaujasi 1996 m. lapkričio 13 d. įregistruotais įstatais ir 2015 m. balandžio 24 d. priimtomis bei vėliau atnaujintomis vidaus tvarkos taisyklėmis. Būrelio organus sudaro visuotinis būrelio narių susirinkimas ir valdyba, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis būreliui atstovauja valdybos pirmininkas. Būrelio valdybą sudaro 7 nariai, renkami 3 metų kadencijai (Įstatų 4.3. punktas). Tam, kad būtų lengviau organizuoti medžiokles, būrelio valdomas medžioklės ploto vienetas yra padalintas į tris dalis: Taujėnų, Vidiškių ir Ukmergės. Kiekvienoje iš šių dalių medžioja atskira būrelio medžiotojų grupė (Vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas). Kai visuotiniame būrelio narių susirinkime renkama būrelio valdyba, šios trys būrelio medžiotojų grupės pateikia savo kandidatus į būrelio valdybos narius, už kuriuos balsuoja visuotinis būrelio narių susirinkimas. Kiekviena būrelio medžiotojų grupė visuotiniam būrelio narių susirinkimui taip pat praneša, ką išsirinko savo grupės vadovu. Būrelyje nėra nei kandidatų į narius, nei svečių sąrašo. Kiekvienos būrelio medžiotojų grupės medžiotojai gali individualiai nuspręsti, kuriuos asmenis kaip svečius pasikviesti į organizuojamas medžiokles, tol, kol būrelio organai nėra nusprendę kitaip. Ieškovas niekada nebuvo būrelio narys. Ieškovą į medžiokles kaip svečią kviesdavosi Ukmergės grupės medžiotojai, kurie galiausiai pastebėjo, kad į šios grupės organizuojamas medžiokles kaip svečiai pakviesti asmenys nesilaiko medžioklės tvarkos. Ieškovas 2024 m. sausio 9 d. dalyvaudamas medžioklėje, kuriai vadovavo būrelio narys A. G., padarė Medžioklės taisyklių pažeidimą – medžioklės metu vykdė sužeisto šerno paiešką, kurios metu ėjo medžiotojų klubo „Lėnas“ ir medžiotojų būrelio „Draugystė“ plotų ribomis, ir apie paieškos vykdymą neinformavo besiribojančių medžioklės klubų ir Aplinkos apsaugos departamento. Už šį administracinį nusižengimą ieškovas gavo nuobaudą – įspėjimą. 2024 m. balandžio 7 d. įvyko būrelio Ukmergės grupės medžiotojų susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkės 15 klausimu būrelio nariai svarstė ieškovo elgesį, padarant 2024 m. sausio 9 d. administracinį nusižengimą. Atsižvelgdami į šį ieškovo padarytą pažeidimą, Ukmergės grupės medžiotojai nusprendė ieškovui apriboti galimybę medžioti būrelio organizuojamose medžioklėse iki 2024 m. spalio 15 d. 2024 m. rugpjūčio 14 d. būrelio valdyba gavo būrelio Ukmergės grupės narių A. Č. ir G. Ž. prašymą įvertinti 2024 m. rugpjūčio 12 d. jų pastebėtą situaciją, kai būrelio medžioklės plotuose medžioklę vykdė trys visureigiu važinėję asmenys, ir vienas iš šių asmenų buvo ieškovas. Reaguodami į šį prašymą, būrelio Ukmergės grupės medžiotojai 2024 m. rugpjūčio 26 d. suorganizavo šios grupės narių susitikimą. Šio susirinkimo metu Ukmergės grupės medžiotojai išklausė 2024 m. rugpjūčio 12 d. įvykį užfiksavusių būrelio narių paaiškinimus bei išnagrinėjo šio įvykio aplinkybes. Paaiškėjo, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 12 d. dalyvavo medžioklėje būrelio valdomame medžioklės plote, automobiliu veždamas kitus du medžiotojus. Ieškovas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą ir buvo be ginklo. Atsižvelgdami į tai, kad ieškovui tai daryti buvo uždrausta iki 2024 m. spalio 15 d., būrelio Ukmergės grupės medžiotojų 2024 m. balandžio 7 d. sprendimu, Ukmergės grupės medžiotojai nusprendė išbraukti ieškovą iš nuolatinių grupės svečių ir visiškai uždrausti jam medžioti būrelio Ukmergės grupėje. Ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, nes būrelio Ukmergės grupė nėra būrelio organas, kurio sprendimai turėtų būti priskiriami būreliui. Būrelis yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, narystės pagrindu vienijanti rajono medžiotojus (Įstatų 1.1. punktas). Būrelis buvo įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymu (Įstatų 1.2. punktas). Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios 2004 m. vasario 14 d. ir buvo pakeistas 2004 m. vasario 14 d. įsigaliojusiu Asociacijų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad būrelio teisinė forma yra asociacija. Būrelio Įstatų 4.1. punkte numatyta, kad aukščiausias būrelio organas yra visuotinis būrelio narių susirinkimas. Būrelio Įstatų 4.3. punkte nustatyta, kad būrelio veiklai vadovauja 7 narių valdyba, o valdybai vadovauja valdybos pirmininkas. Įstatų 4.7. punkte nustatyta, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas iš savo tarpo renka trijų narių revizijos komisiją. Taigi, remiantis būrelio Įstatais, būrelio organų struktūrą sudaro: 1) visuotinis būrelio narių susirinkimas; 2) valdyba (kuriai vadovauja bei būrelio vardu veikia valdybos pirmininkas); ir 3) revizijos komisija. Kitų būrelio organų būrelio įstatuose nėra numatyta. Ieškovas savo teisę pareikšti ieškinį, t. y. reikalauti panaikinti sprendimą dėl jo išbraukimo iš nuolatinių grupės svečių, ir uždraudimo medžioti atsakovo Ukmergės grupėje grindžia CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šiuo atveju ieškovas ieškiniu prašo panaikinti būrelio Ukmergės grupės susirinkimo sprendimą. Nei būrelio medžiotojų grupės, nei šioms grupėms priklausančių medžiotojų susirinkimai ar grupių vadovai nėra laikyti būrelio organais. Būrelio organais atskirų medžiotojų grupių narių susirinkimai galėtų būti laikomi tik tuo atveju, jei jie kaip būrelio organai būtų numatyti būrelio įstatuose (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Tačiau, kaip minėta, jokių kitų organų be visuotinio narių susirinkimo, valdybos ir revizijos komisijos būrelio įstatuose nėra numatyta. Taigi, būrelio Ukmergės grupės medžiotojų priimti sprendimai teisiniu požiūriu negali būti priskiriami būreliui, todėl nėra laikyti būrelio priimtais sprendimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Būrelio Ukmergės grupė taip pat nėra atskiras juridinis asmuo, įgyvendinantis bei vykdantis savo teises ir pareigas per savo organus. Dėl šių priežasčių būrelio Ukmergės grupės medžiotojų priimami sprendimai teisiniu požiūriu gali būti laikomi tik individualių asmenų sprendimais, kurie nėra priskirtini jokiam juridiniam asmeniui (įskaitant būrelį). Ieškovui nesutikus su būrelio pakeitimu tinkamu atsakovu, ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu, kad yra pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, ieškovas nėra subjektas pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį turintis teisę reikšti ieškinį dėl būrelio organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovas ginčija atsakovo Ukmergės grupės susirinkimo sprendimą ieškovą išbraukti iš nuolatinių grupės svečių ir visiškai uždrausti medžioti Ukmergės grupėje. Darant prielaidą, kad šis Ukmergės grupės sprendimas yra laikytinas būrelio organo sprendimu, tokio pobūdžio materialinį teisinį reikalavimą gali pareikšti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įvardintas subjektų ratas: juridinio asmens kreditoriai, valdymo organo nariai, dalyviai, ar kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Ieškovas nepatenka nė į vieną iš šių pastarojoje teisės normoje numatytų juridinio asmens organų sprendimus galinčių ginčyti subjektų kategoriją, t. y. jis nėra nei būrelio kreditorius, nei valdymo organo narys, nei dalyvis. Ieškinyje nenurodytos jokios kitų teisės aktų nuostatos, kurios tiesiogiai numatytų galimybę šiuo atveju ieškovui, būrelio atžvilgiu neturinčiam jokio teisinio statuso, reikšti ieškinį dėl būrelio organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Šalių niekada nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie sutarties, įstatymo ir (ar) atsakovo organų sprendimų pagrindu susiklostę teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad ieškovas svečio teisėmis yra medžiojęs atsakovo medžioklės plotų vienete, jokių teisių ar teisėtų lūkesčių atsakovo atžvilgiu ieškovui nesukūrė. Ieškovas neįrodė, kad turi materialinę subjektinę teisę, kuri tariamai buvo pažeista atsakovo veiksmais. Ieškovas nėra ir niekada nebuvo būrelio narys. Būrelio Įstatai numato specialią asmenų tapimo būrelio nariais tvarką. Ieškovas nėra priimtas į būrelio narius, vadovaujantis Įstatų 3.1.–3.2. bei 4.4.1. punktuose nustatyta tvarka. To nekeičia aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką medžiojo būrelio valdomame medžioklės plotų vienete svečio teisėmis. Ieškovo, kaip ir bet kokio kito trečiojo asmens, teisė medžioti būrelio valdomame medžioklės plotų vienete išskirtinai priklauso nuo teisę organizuoti medžiokles šiame vienete turinčių būrelio narių valios. Ukmergės grupės nariams sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš nuolatinių grupės svečių sąrašo ir uždraudimo jam medžioti Ukmergės grupėje, neturėjo būti vadovaujamasi būrelio Įstatų 4.4.1. punktu, pagal kurį būrelio narių priėmimo ir šalinimo klausimą sprendžia būrelio valdyba. Įstatų 4.4.1. punkto nėra jokio pagrindo ieškovo atveju taikyti ir mutatis mutandis. Teisės normų taikymas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) iš esmės yra teisės normų taikymas pagal analogiją. Nagrinėjamu atveju, būrelio narių šalinimas iš būrelio ir draudimas asmenims dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse kaip svečiams yra dvi visiškai skirtingos situacijos, kurių atveju negalima jokia įstatymo/norminių taisyklių analogija. Būrelio nariai yra būrelio Įstatuose numatyta tvarka į būrelį įstoję asmenys, turintys tiek Asociacijų įstatyme, tiek Medžioklės įstatyme, tiek Medžioklės taisyklėse numatytas teises, pavyzdžiui, teisę dalyvauti būrelio visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuoti priimant sprendimus dėl svarbiausių būrelio veiklos klausimų. Be to, būrelio nariai turi ir specifines pareigas būrelio aspektu – įskaitant, mokėti nustatyto dydžio nario mokestį. Nei Medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse nėra numatytas medžioklės plotų vieneto naudotojo organizuojamų medžioklių svečio teisinis statusas ir iš tokio statuso kylančios teisės ar pareigos. Svečio statusas minimas tik būrelio Vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau jose būrelio organizuojamų medžioklių svečiams nesuteikiamos jokios teisės. Juose iš esmės tiesiog nustatoma, kad būrelio medžioklėse dalyvaujantys svečiai taip pat turi laikytis Vidaus tvarkos taisyklių. Vidaus tvarkos taisyklėse yra aiškiai nurodoma, kad tretieji asmenys (svečiai) į būrelio organizuojamas medžiokles gali (bet neprivalo) būti pakviesti. Be to, šie asmenys neprivalo būreliui mokėti nario ar kitų mokesčių – tą patvirtina ir aplinkybė, kad jokių įmokų ar mokesčių ieškovas atsakovui nėra mokėjęs. Taigi, būrelio Įstatų nuostatas būrelio medžioklių svečiams taikant mutatis mutandis (pagal analogiją), šie asmenys, kurių teisinis statusas apskritai nėra reglamentuojamas medžioklę reguliuojančiose teisės aktuose, iš esmės įgytų medžioklės plotų naudotojų narių teises bei teisinę apsaugą, įskaitant tai, kad juos pašalinti iš būrelio/uždrausti dalyvauti būrelio medžioklėse būtų galima tik labai ribotais Įstatuose numatytais pagrindais. Tačiau akivaizdu, kad būrelio, kaip asociacijos, narių teisės negali būti suteikiamos asmenims, kurie nėra tapę jo nariais Įstatuose numatyta tvarka. Faktą, kad ieškovas puikiai suvokė, jog nėra būrelio narys ir juo nėra faktiškai tapęs dėl savo „ilgamečio“ medžiojimo būrelio organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis, parodo tai, jog ieškovas 2024 m. gegužės 2 d. būrelio Ukmergės grupės vadovui pateikė prašymą įtraukti jį į būrelio kandidatų sąrašą. Ieškovas neįvardino, kokia konkreti materialinė subjektinė teisė, jam suteikta įstatymu, Medžioklės taisyklėmis, Įstatais ar Vidaus tvarkos taisyklėmis, šiuo atveju buvo tariamai pažeista būrelio Ukmergės grupės medžiotojų sprendimu jam uždrausti medžioti šios grupės organizuojamose medžioklėse. Kaip minėta, jokie medžioklę reglamentuojantys teisės aktai nenumato „medžioklių svečio“ teisinio statuso, t. y. nenustato jokių su šiuo statusu susijusių teisių bei pareigų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad medžioklės svečiai jokių materialinių subjektinių teisių nei medžioklės ploto naudotojo (atsakovo), nei jo narių atžvilgiu neturi. Ieškovas negali reikalauti medžioti būrelyje, nes tokia teisę turi tik būrelio nariai. Vienintelė išimtis, kuomet teisę sudaryti galimybę medžioti, medžioklės plotų vieneto naudotojo atžvilgiu turi ir tretieji asmenys, t. y. ne medžioklės plotų naudotojo nariai, yra numatyta Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę teikti prašymą tapti medžioklės ploto naudotojo nariu. Jei medžioklės ploto naudotojas jį atsisako priimti į narius, medžioklės ploto naudotojas su atitinkamu žemės sklypo savininku privalo sudaryti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį, kurios pagrindu žemės sklypo savininkui būtų suteikiama teisė šioje sutartyje numatytomis sąlygomis medžioti jam priklausančiuose žemės sklypuose, patenkančiuose į atitinkamą medžioklės ploto vienetą. Jokių kitų materialinių subjektinių teisių teisės aktai tretiesiems asmenims medžioklės plotų vienetų naudotojų atžvilgiu nesuteikia. Šiuo atveju būrelio Ukmergės grupės nariai, ieškovą išbraukdami iš nuolatinių grupės svečių ir uždrausdami medžioti Ukmergės grupėje, paprasčiausiai įgyvendino diskrecijos teisę nuspręsti ieškovo nebekviesti į jų organizuojamas medžiokles būrelio medžioklės plote (uždrausti dalyvauti šiose medžioklėse), visapusiškai įvertinę bei atsižvelgę į ieškovo elgesį, kuriuo jis ne pirmą kartą pažeidė nustatytą medžioklės tvarką. Ieškovas neįrodė, kad būrelis pažeidė jo garbę bei orumą, ir kad jis patyrė su tuo susijusią neturtinę žalą. Šiuo atveju ginčo sprendimus priėmė ne atsakovo organo nariai, o medžiotojai, dalyvavę atsakovo Ukmergės grupės susirinkime, kuris nėra atsakovo organas. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo šių medžiotojų veiksmus priskirti atsakovui. Taigi, būrelis nėra tinkamas atsakovas ir pagal ieškinio reikalavimus dėl ieškovo tariamai pažeistos garbės ir orumo pripažinimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti, jog atsakovas tariamai pažeidė jo garbę ir orumą. Kaip užfiksuota būrelio narių A. Č. ir G. Ž. 2024 m. rugpjūčio 14d. prašyme būrelio valdybai, 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas būrelio medžioklės plote važiavo visureigiu su kitais dviem asmenimis – būrelio nariu A. J. ir būrelio nariu nesančiu M. L.. Būrelio narys A. J. tą pačią dieną buvo informavęs Ukmergės grupę per „Viber“ programėlę, kad vakare dalyvaus medžioklėje. Taigi, ieškovas su A. J. bei M. L. 2024 m. rugpjūčio 12 d. vakare po atsakovo medžioklės plotą važinėjo medžioklės metu. Būrelio nariui A. Č. sustabdžius bei patikrinimus jų automobilį, jame buvo rastas ginklas, kas patvirtinimo įtarimą, kad visureigiu važiavę asmenys vykdė medžioklę. Kaip minėta, būrelio Ukmergės grupės nariai dėl ankstesnio Medžioklės taisyklių pažeidimo buvo nusprendę ieškovo į Ukmergės grupės organizuojamas medžioklės kaip svečio nekviesti iki 2024 m. spalio 15 d. Tačiau ieškovas šį būrelio Ukmergės grupės narių sprendimą ignoravo ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. dalyvavo medžioklėje. Taigi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apie ieškovą paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, ieškovas nurodė tik jo garbės ir orumo gynimo sąlygas, tačiau, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, neįrodinėja civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų. Ieškovas pasisako tik dėl jo neva patirtos neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl tariamo jo garbės ir orumo pažeidimo, dydžio. Jo tariamai patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 10 000 Eur, tačiau ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio sumą. Ieškovas šiuo atveju savo tariamai patirtą neturtinę žalą bei jos dydį grindžia tik deklaratyviais, realiai patirtos neturtinės žalos neįrodančiais teiginiais. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinę žalą dėl tariamo jo garbės ir orumo pažeminimo tėra nesąžiningas ieškovo mėginimas pasipelnyti būrelio sąskaita arba bandymas būrelį „nubausti“ už keliolikos būrelio narių ieškovui sukeltus nepatogumus. Ieškovo ieškinio reikalavimai dėl jo garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo bei neturtinės žalos priteisimo taip pat yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.