Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai V. L. ir I. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo sesers M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepadavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų ir jų sesers M. K. motina J. K.. Pastarajai nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). 2003-09-03 M. K. padavė Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarei Česlavai Bogdiun pareiškimą apie palikimo priėmimą mirus motinai J. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų sesuo M. K.. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. K. mirė būdama santuokoje su A. A. (mirė (duomenys neskelbtini)), vaikų neturėjo. Testamentų registre M. K. palikimo priėmimo faktai neįregistruoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad V. L. ir I. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami priimti savo sesers M. K. palikimą, kadangi mokėjo mokesčius už jos namui teikiamas komunalines paslaugas (elektros energiją, atliekų tvarkymą), V. L. sesers name deklaruoja savo gyvenamąją vietą ir tokiu būdu išreiškė valią priimti M. K. palikimą. Pareiškėjų V. L. bei I. K. ir velionės M. K. giminystės ryšį patvirtina byloje surinkti duomenys. M. K. pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių nėra, kadangi ji mirė būdama santuokoje, tačiau duomenų apie tai, kad jos vyras būtų priėmęs po žmonos mirties likusį palikimą byloje nėra, vaikų bei vaikaičių M. K. neturėjo, jos tėvai ir seneliai buvo mirę anksčiau. M. K. ketvirtos eilės įpėdiniai yra pareiškėjai V. L. ir I. K., kitų ketvirtos eilės įpėdinių nėra.

Apibendrindamas išdėstytą teisinį reguliavimą bei nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. ir I. K. priėmė savo sesers M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 - 5.51 str., CPK 259 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.