- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-185-988/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- T. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas T. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-505 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam T. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, subendrintos ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį, ir laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuo 2009 m. vasario 12 d. iki 2010 m. vasario 13 d. išbūtas laikas.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 14 d., 2/3 teismo paskirtos bausmės dalis atlikta 2021 m. spalio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. LK-N-505 nutarė netaikyti nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistajam rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Taip pat nuteistajam rekomenduota dengti finansinius įsipareigojimus ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių, laisvės atėmimo vietų įstaigai rekomenduota numatyti priemones skirtas koreguoti nuteistojo nuostatas į visuomenės priimtinų normų laikymąsi.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. G. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Apylinkės teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs Komisijos Nutarimo turinį ir išanalizavęs pateiktą nuteistojo T. G. asmens bylą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytas pagrįstai. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus T. G. iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. G. atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime ir turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti priemonėse, skirtose koreguoti nuostatas į visuomenėje priimtinų normų laikymąsi, koreguoti vis dar egzistuojančias problemines sritis, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą T. G. atžvilgiu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nesutinkama su skundžiamos nutarties teiginiu, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę, kadangi tokiu būdu iškraipoma BVK 82 straipsnio prasmė ir leidžiama lygtinio paleidimo komisijai savavališkai ignoruoti įstatyme įtvirtintus kriterijus. Pažymėtina, kad Komisija neturi teisės remtis vien samprotavimais apie nuteistojo asmenybę, ypač kai ji tiesiogiai nekontaktuoja su nuteistuoju ir nėra nuteistojo elgesio stebėtoja. Šiuo atveju apylinkės teismas sureikšmino Komisijos subjektyvią nuomonę, kuri nėra faktiškai pagrįsta ir prieštarauja bylos duomenims. Nuteistojo teigiamos pažangos sumenkinimas pažeidžia jo teisę į objektyvų įvertinimą.
5.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę, pabrėžiant nuteistojo darbo patirties stoką ir materialinę padėtį. Vis tik šis vertinimas yra klaidingas, kadangi T. G. nuo 2022 m. vykdo individualią veiklą, kuri 2023 m. oficialiai prilyginta darbinei veiklai. Be to, pajamos iš individualios veiklos gaunamos oficialiai ir jos naudojamos skolų padengimui. Toks vertinimas, kuriame individuali veikla nevertinami kaip darbas yra diskriminuojantis, juolab, kad kalinimo sąlygomis pasirinkimo dirbti galimybės yra ribotos. Be to, teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad T. G. skolų nemoka savarankiškai, kadangi iš nuteistojo pinigai yra automatiškai nuskaičiuojami. Vis tik skolų dengimas rodo realias pastangas. Pažymėtina ir tai, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo kategorija išliko nepakitusi, todėl negalima konstatuoti pažangos. Vis dėlto, „OASys“ sistema vertina riziką balų skalėje, o balai paskirstomi į rizikos lygio kategorijas (žema, vidutinė, aukšta). Taigi, teisingas vertinamas turi būti grindžiamas ne kategorijų pavadinimais, o detalių balų analizės pokyčiu. Šiuo atveju, nesant duomenų apie nuteistojo „OASys“ vertinimų balų pokytį, apylinkės teismo išvada, jog nėra nuteistojo pažangos, yra nepagrįsta.
5.3. Be to, apylinkės teismo atliktas vertinimas nėra nuoseklus. Jeigu resocializacijos priemonės įvykdytos, elgesys koreguojamas, skolos dengiamos, o institucijų nuomonės pozityvios, tai nėra pagrindo tik formaliai pripažinti nuteistojo pažangos. Nuteistasis padarė tik vieną nusižengimą, dėl kurio labai gailisi, o visais kitais aspektais jo elgesys rodo ryškią pažangą. Be kita ko, teismas ir Komisija rėmėsi abstrakčiais žvalgybiniais duomenimis dėl kriminalinės subkultūros nuostatų, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų ar šaltinių, todėl tokie duomenys negali būti pagrindas priimti nepalankų procesinį sprendimą. Kadangi nuteistajam paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, turi būti vertinama ar praėjo pakankamai laiko po minėtų įrašų sukūrimo. Pažymėtina, kad T. G. pažangą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, tačiau apylinkės teismas taip pat minėtas aplinkybes sumenkino, nurodydamas, kad 3 mėnesiai yra per trumpas laikotarpis. Nesutinkama su tokia teismo išvada, kadangi pažanga vertinama pagal esmę, o ne pagal trukmę. Nuteistasis yra atlikęs ženkliai daugiau nei 2/3 laisvės atėmimo bausmės, šį kriterijų atitiko jau 2021 m. spalio 14 d. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu nuteistasis buvo atlikęs daugiau kaip 13/14 bausmės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. G. įvykdė visas numatytas priemones, jo nuostatos pozityvios, dalyvavo visose programose, kurios nukreiptos į resocializaciją. Šios aplinkybės rodo, kad tikslas, kuriam skiriama bausmė – koreguoti elgesį – yra pasiektas.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo T. G. skundas atmetamas
7. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šį sprendimą jį priimanti institucija turi tinkamai motyvuoti. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas T. G. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti T. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. G. atliko daugiau nei du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokią dalį jis atliko 2021 m. spalio 14 d. Tai rodo, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant.
10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė dalyvavimą naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje; dalyvavo mokymų procese; dalyvavo prevencinėse programose (dalyvavo Priklausomybių intensyvioje terapijoje pagal 12 AA žingsnių filosofiją, lankė Įžanginės grupės užsiėmimus ir kt.); kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės; 2022 m. rugsėjo mėn. dalyvavo individualiuose pokalbiuose, kurių metu siekta nustatyti pagrindines problemas; dalyvavo dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“; baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje – dailės terapija „R.A.K.T.A.S“; 2023 m. liepos mėn. tęsė dalyvavimą individualioje kognityvinės–bihevioristinės korekcijos programoje „Tik tu ir aš“; baigė dalyvavimą aprobuotoje elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse; 2023 m. liepos mėn. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai; savarankiškai moka skolas antstoliams; atliko gerbūvio darbus; nuo 2025 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. gegužės 13 d. lankėsi 4 palaikomojo pobūdžio psichologinėse konsultacijose; pradėjo dalyvavimą socialinių įgūdžių programoje (lankė 4 užsiėmimus iš 22). Jis 8 kartus skatintas: 2014 m. vasario 3 d., 2015 m. liepos 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. už gerą mokymąsi; 2017 m. liepos 26 d. ir 2018 m. sausio 19 d. už aktyvų dalyvavimą visuomeninėse veiklose; 2018 m. birželio 27 d. už dalyvavimą parodoje; 2023 m. birželio 5 d. ir 2024 m. rugsėjo 27 d. už nepriekaištingą elgesį. Be to, 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinį kartą 2025 m. gegužės 19 d. atlikus OASys vertinimą, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25- T. G. interviu metu nurodo savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistasis ne mažiau kaip tris mėnesius atitinka 2-ąjį, 3-ąjį ir 4-ąjį pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus, t. y. nėra grėsmės kitiems požymių; nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos teigiamos (nuo 2023 m. liepos 10 d. vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai); nuostatos į žalos atlyginimą teigiamos (savanoriškai sumokėjo 296 Eur skolos antstoliui). Taip pat T. G. ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus. Be to, T. G. vykdė lygtinio paleidimo komisijos nutarimu jam pateiktas motyvuotas rekomendacijas dėl jo resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (savanoriškai vykdė finansinius įsipareigojimus; vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, kadangi vykdo darbinę veiklą, jam administracija nenuolatinio pobūdžio darbų nesiūlė). Taigi, įvertinus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų analizę, galima pagrįstai teigti, jog T. G. aktyviai bei kompleksiškai vykdė (-o) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į kriminogeninių poreikių valdymą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju stebimos teigiamos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, kita vertus, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors T. G. skunde nurodo, kad jo pastangos yra nuoseklios, pastovios, trunkančios ilgą laiką, ne tik 3 mėnesius, o tikslas, kuriam skiriama bausmė – koreguoti elgesį – yra pasiektas, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
11. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Aukštesniajam teismui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga patvirtina, kad T. G. ne tik 8 kartus yra skatintas, tačiau jis laisvės atėmimo bausmės metu nustatytą tvarką pažeidė net 18 kartų: 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. kovo 19 d. ir 2014 m. birželio 2 d. buvo sulaikytas gyvenamojoje patalpoje, kur lankytis pataisos įstaigos direktoriaus leidimo neturėjo; 2014 m. kovo 26 d., 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. už tai, kad atsisakė vykdyti duotą nurodymą susitvarkyti bendrojo naudojimo patalpas; 2014 m. liepos 23 d. už tai, kad laikė savo asmeninius daiktus ne jam direktoriaus įsakymu priskirtoje vietoje; 2014 m. spalio 21 d. buvo pripažintas apsvaigusiu nuo alkoholio; 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. kovo 7 d. už tai, kad per tvorą permetė paketą į kitos brigados teritoriją; 2018 m. rugpjūčio 22 d. už tai, kad kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą; 2018 m. lapkričio 22 d. už tai, kad neatėjo į rytinį patikrinimą; 2018 m. gruodžio 18 d. už tai, kad nevykdė nurodymų; 2019 m. kovo 13 d. už tai, kad pramiegojo tyrinį patikrinimą; 2019 m. liepos 25 d. už tai, kad sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti; 2023 m. rugpjūčio 25 d. už tai, kad daiktuose rasta SIM kortelė. Be to, T. G. 2025 m. vasario 14 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone, paskirtą baudą sumokėjo 2025 m. vasario 17 d. Nuteistajam buvo leista 3 paroms vykti į namus: 2024 m. gegužės 20 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. birželio 21 d., 2025 m. sausio 3 d., 2025 m. sausio 17 d. 2025 m. sausio 31 d. (nustatytos tvarkos nepažeidė), 2025 m. vasario 14 d. (buvo paskirta bauda už administracinio nusižengimo padarymą). Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra užfiksuota pažeidimų dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo atliekant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistasis 8 kartus buvo skatintas ir skunde nurodyta, jog yra padaręs akivaizdžią pažangą, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis baustas 18 kartų už įvairius pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis už tam tikrus pažeidimus buvo baustas kelis kartus. Be to, iš aptartos T. G. paskatinimų ir nuobaudų dinamikos matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje, tačiau ir atlikęs nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį – paskutinė drausminė nuobauda jam skirta 2023 m. rugpjūčio 25 d. Dar daugiau, kai nuteistajam buvo leista 3 paroms vykti į namus, būtent tuo metu nuteistasis padarė administracinį nusižengimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog T. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visuomet nepriekaištingas.
12. Skundo nagrinėjimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. nuteistajam atliekant pakartotinį OASys vertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog nusikalstamos elgesio rizika turi būti vertinama detaliu balų analizės pokyčiu, tačiau tokie skundo argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus matyti, kad T. G. per beveik dešimties metų laikotarpį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nepakito. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos išlikimas vidutine net beveik dešimties metų laikotarpiu negali būti laikomas akivaizdžia pažanga tokią riziką mažinant. Priešingai, galima daryti išvadą, kad nuteistasis akivaizdžiai savo elgesio pozityvia linkme nepakeitė, net ir nedetalizuojant konkrečių balų, kurie buvo nustatyti anksčiau atliekant OASys vertinimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog būtina vertinti aplinkybių visumą, kurios charakterizuoja T. G. asmenybę, o ne tik aplinkybes, kurios yra palankios nuteistajam.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. T. G. anksčiau teistas 8 kartus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pirmą kartą su policijos pareigūnais T. G. susidūrė 18 metų, pirmą kartą nuteistas 20 metų. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Reikšminga tai, kad bylos duomenimis nuteistojo požiūris į praeityje jo atžvilgiu taikytą priežiūrą ir apribojimus buvo neigiamas – jis anksčiau penkis kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Pastarasis taip pat teistas už vagystes bei disponavimą narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad labai sunkus ir nesunkus nusikaltimai, dėl kurių nuteistajam buvo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, padaryti dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiojo asmeniškai nepažįstant ir neturint jokių konkrečių tarpusavio konfliktų, nusikalstamas veikas padarant kartu su kitais bendrininkais. Vertinant šį faktą kartu su T. G. padarytų nusikalstamų veikų skaičiumi, didėjančiu jų pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu, galima daryti išvadą, kad praeityje nuteistajam skirtos švelnesnės bausmės nesuformavo noro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Ankstesni T. G. teistumai rodo jo ankstesnį gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariami duomenys atskleidžia nuteistojo požiūrį į teisės aktų reikalavimus bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė ne atsitiktinai, o vedinas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Minėtą aplinkybę patvirtina laikotarpis, per kurį T. G. atžvilgiu buvo priimti teismų nuosprendžiai ir baudžiamasis įsakymas, o būtent: 2005 m. gegužės 31 d. 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. vasario 28 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiai, 2008 m. gruodžio 9 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, 2009 m. vasario 2 d., 2009 m. vasario 25 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. gegužės 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiai). Be to, šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
14. Be kitų aplinkybių, aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, kad šioje T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriama pakankamai nemažai dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – darbo patirties stoka; sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų; neigiamos nuostatos į apribojimus ir priežiūrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, konkrečiai į nedidelę nuteistojo darbinę patirtį ir turimas skolas. Nors nuteistojo vykdoma individuali veikla nuo 2023 m. liepos 10 d. prilyginta darbinei veiklai, tačiau įvertinus visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistasis ne kartą be pateisinamos priežasties atsisakė vykdyti nurodymus tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos siūlomą darbą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo požiūris į darbinę veiklą yra išskirtinai teigiamas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal 2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 15 006,45 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 2 472,63 Eur. Sutiktina su skundo argumentu, kad skolų turėjimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, o iš individualios veiklos gaunamos pajamos naudojamos skolų padengimui, tačiau didelė skola gali mažinti asmens motyvaciją užsidirbti pragyvenimui tik teisėtais būdais. Akivaizdu, jog anksčiau išvardinti kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir (ar) mažinimo procese. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Be kita ko, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. darbo patirties stoka bei sunki materialinė padėtis dėl turimų skolų, buvo nustatyti ir ankstesnėje socialinio tyrimo išvadoje, kas rodo, jog šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai liko nepakitę. Be to, nors nuteistasis ginčija kriminalinės žvalgybos valdybos duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. gegužės 12 d. kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, laikosi nuteistųjų subkultūros. Skundo nagrinėjimo kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad kriminalinės žvalgybos institucijų veikla nėra viešą, todėl detali informacija ar jos šaltiniai negali būti atskleidžiami. Kita vertus, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti kriminalinės žvalgybos informacija, todėl ją vertina, kaip charakterizuojančią nuteistąjį, kitų, nuteistojo elgesio pokyčius atskleidžiančių, duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu dar yra pakankamai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tolesnio nuteistojo dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi.
15. Kaip matyti iš nuteistojo skundo, T. G. iš esmės nurodo tik tuos duomenis, kurie jo asmenybę apibūdina būtent teigiamai. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, bet iš esmės visa nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje, minėtų duomenų visuma nėra pakankama daryti išvadą, jog T. G. elgesys sudaro realų pagrindą spręsti, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Viso bausmės atlikimo metu jis 8 kartus skatintas ir net 18 kartų baustas drausmine tvarka, jo padaryti pažeidimai yra ne tik daugkartiniai, tačiau ir pakankamai šiurkštūs, antai, penkis kartus nevykdė prižiūrėtojų nurodymų, du kartus per tvorą permetė paketą į kitos brigados teritoriją, sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Kaip minėta, 2025 m. vasario 14 d. nuteistajam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairuodamas naudojosi mobilaus ryšio priemone. Dėl minėto administracinio nusižengimo 2025 m. vasario 25 d. nuteistasis grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę. Šiuo metu nustatyti dar trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadą, sprendžia, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nėra pakankamas pripažinti, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jam parodytą pasitikėjimą. Nors pastaruoju metu nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau jo nenuoseklus elgesys bausmės atlikimo metu rodo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei tvarką. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant nuteistojo skunde akcentuojamų jo dedamų pastangų, keičiant savo elgesį teigiama linkme, T. G. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
16. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. G. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas T. G. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.