- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-220/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. V., V. A., A. R., J. P., P. K.
- Ieškovas
- Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. , V. A. , A. R. , J. P. ir P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1168-39/2007 pagal ieškovo Vilniaus socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Pragysta“, P. K. , V. V. , V. A. , A. R. , J. P. (trečiasis asmuo Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau- VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančiai UAB „Pragysta“ (toliau- BUAB „Pragysta“), P. K. , V. V. , V. A. , A. R. , J. P. (trečiasis asmuo Garantinis fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), prašydamas pripažinti tarp UAB „Pragysta“ ir P. K. , V. A. , A. R. . V. V. bei J. P. sudarytus sandorius, įformintus 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimais dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, 2005 m. rugsėjo 14 d. UAB „Pragysta“ įsakymu Nr. 3/P-2, UAB „Pragysta“ 2005 m. rugsėjo 14 d. priedais Nr. 01-04 prie sutarčių Nr. 1, Nr. 6, Nr.7, Nr. 48 bei priedais Nr. 01-05 prie UAB „Pragysta“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio, negaliojančiais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei bei įpareigoti BUAB „Pragysta“ administratorių UAB „Būrai“ įgaliotą asmenį T. Z. atleisti iš darbo BUAB „Pragysta“ P. K. , V. A. , A. R. , V. V. ir J. P. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte bei 19 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta tvarka ir apskaičiuoti šiems asmenims jiems priklausančias išmokas pagal jų 2005 m. liepos-rugsėjo mėn. darbo užmokesčio dydžius.
Ieškovas nurodė, kad įmonė 2005 m. lapkričio 17 d. dienraštyje „Respublika“ viešai pasiskelbė, kad negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas pagal UAB „Pragysta“ direktoriaus P. K. ieškinį 2005 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Pragysta“, konstatavęs, kad UAB „Pragysta“ ūkinė-komercinė veikla jau nuo 2003 m. yra nuostolinga, įmonė neatsiskaito su savo kreditoriais, yra nemoki. 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Pragysta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tame tarpe ir pirmos eilės kreditorių – atsakovų – reikalavimai tokio dydžio: P. K. – 42 134,52 Lt, V. A. – 23 998,72 Lt, V. V. – 39 908,76 Lt, A. R. – 19 437,46 Lt, J. P. – 4 931,99 Lt. Tokio dydžio reikalavimai buvo patvirtinti vadovaujantis ieškovo ginčijamais šiuo ieškiniu sandoriais, iš kurių matyti, kad UAB „Pragysta“ direktorius P. K. , direktoriaus pavaduotojas V. A. , juristas V. V. , buhalterė A. R. bei energetikas J. P. , prieš iškeliant UAB „Pragysta“ bankroto bylą, atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, t. y. neatsižvelgdami į tai, kad UAB „Pragysta“ jau nevykdė veiklos, turėjo įsiskolinimus kreditoriams, laiku nemokėjo įstatymais nustatytų mokesčių, prieš pat bankroto bylos iškėlimo inicijavimą susitarė tarpusavyje dėl darbo užmokesčio padidinimo. UAB „Pragysta“ 2005 m. rugsėjo 14 d. priedais Nr. 01-04 prie sutarčių Nr. 48, Nr. 7, Nr. 1 ir Nr. 6 nuo 2005 m. spalio 1 d. A. R. buvo nustatytas 2 000 Lt, V. A. – 2 000 Lt, P. K. – 3 500 Lt, V. V. – 3 300 Lt mėnesiniai darbo užmokesčiai. Iš UAB „Pragysta“ 2005 m. rugsėjo 14 d. įsakymo dėl darbo trukmės ir mėnesinio atlyginimo dydžio Nr. 3P-2 matyti, kad J. P. nuo 2005 m. spalio 1 d. buvo nustatytas 550 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Tokio paties dydžio nurodytų asmenų darbo užmokesčiai nurodyti ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose už 2005 m. spalio-gruodžio mėn. Tuo tarpu iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už 2005 m. liepos-rugsėjo mėn. matyti, kad šiais mėnesiais P. K. buvo priskaičiuojamas 275 Lt, V. A. – 137,5 Lt, V. V. – 550 Lt , A. R. – 137, 5 Lt, J. P. – 275 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Taigi po aukščiau nurodytų susitarimų atlikimo, prieš pačių atsakovų inicijuotą bankroto bylos UAB „Pragysta“ iškėlimą P. K. darbo užmokestis pakilo 12,7 karto, V. A. ir A. R. – 14,5 karto, V. V. – 6 kartus, J. P. – 2 kartus.
Ieškovas nuomone, atsakovai piktnaudžiavo teisės aktų suteikiama teise nustatyti darbo užmokesčio dydį, neatsižvelgiant į realią įmonės ekonominę situaciją bei į iš UAB „Pragysta“ bankroto procedūros kylančius kitų įmonės kreditorių kreditorinių teisių apribojimus. Atsakovai 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimais su UAB „Pragysta“ susitarė nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu nuo 2006 m. sausio 2 d., kiekvienam iš nurodytų asmenų išmokant 10 mėn. darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei kompensacijas už nepanaudotas atostogas, susitarimais nustatant, kad priskaičiuotas darbo užmokestis bus priskaičiuotas, bet dar neišmokėtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo“ 6 ir 6.1 punktai nustato, kad, apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kadangi atsakovai su darbdaviu susitarė dėl atleidimo iš darbo nuo 2006 m. sausio 2 d., tai jų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas, 10 mėn. darbo užmokesčių dydžio išeitinėms kompensacijoms apskaičiuoti turi būti naudojamas už 2005 m. spalio-gruodžio mėn. priskaičiuotas jų darbo užmokestis, t.y. tas, kurį atsakovai susitarė pakeisti prieš inicijuodami bankroto bylos UAB „Pragysta“ iškėlimą.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. P. K. , žinodamas šią ĮBĮ nuostatą ir būdamas UAB „Pragysta“ direktoriumi, po teismo nutarties iškelti jo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, būtų netekęs teisės į išeitinę išmoką ir kitas kompensacijas, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovo manymu, akivaizdu, kad įmonės direktorius ir tokie atsakingi darbuotojai, kaip direktoriaus pavaduotojas, juristas, buhalterė, žinodami realią įmonės ekonominę padėtį ir iš bankroto procedūros darbuotojams kylančias teises ir šių teisių apribojimus, patys inicijuodami įmonei bankroto bylos iškėlimą dėl įmonės nemokumo ir nesugebėjimo atsiskaityti su kreditoriais, piktnaudžiaudami teise, veikdami nesąžiningai, pažeisdami kitų BUAB „Pragysta“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, nuo 2005 m. spalio 1 d. dirbtinai pakėlė savo darbo užmokesčio dydį, 2005 m. gruodžio 5 d. susitarė dėl nepagrįstų dydžių išeitinių kompensacijų. Kadangi įmonė darbuotojams nepagrįstai priskaičiuoto tokio dydžio darbo užmokesčio net neketino išmokėti, nuo šio darbo užmokesčio privalomų įmokų į valstybės VSDFV biudžetą taip pat neketino mokėti, todėl visas išmokas, susijusias su socialinėms garantijoms atsakovams, turės padengti VSDFV Vilniaus skyrius, o visas nepagrįstai atsakovų susitarimų pagrindu sutartas ir priskaičiuotas sumas turės atlyginti Garantinis fondas atsakovams, kaip pirmos eilės kreditoriams.
Ieškovo manymu, visi ginčijami susitarimai yra nesąžiningi, pažeidžiantys kitų BUAB „Pragysta“ paskesnių eilių kreditorių teisėtus interesus, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei sandoriai, kurie, vadovaujantis CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra niekiniai ir negaliojantys ir jokių teisių, atsirandančių iš tokių sandorių, teismas neturėtų ginti ir tvirtinti, kadangi iš nesąžiningų, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų teisės atsirasti negali. Ieškovo manymu, visi ginčijami sandoriai buvo atlikti su vienu tikslu – po bankroto bylos iškėlimo įmonei patvirtinus atsakovus pirmos eilės kreditoriais atgauti kuo daugiau piniginių lėšų ir įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus įmonės kreditorius. Ieškovo manymu, absoliuti sutarčių laisvė nėra galima – sutarčių laisvę riboja ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir visuomenės moralės bei sąžiningumo principai. Ieškovo nuomone, ginčijami sandoriai prieštarauja elementariam sąžiningumui, gerai moralei, todėl negali galioti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino tarp UAB „Pragysta“ ir P. K. , V. A. , A. R. , V. V. bei J. P. sudarytus sandorius, įformintus 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimais tarp UAB „Pragysta“ ir pirmos eilės kreditorių dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, 2005 m. rugsėjo 14 d. UAB „Pragysta“ įsakymu Nr. 3/P-2; UAB „Pragysta“ 2005 m. rugsėjo 14 d. priedais Nr. 01-04 prie sutarčių Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 48 bei priedais Nr. 01-05 prie UAB „Pragysta“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio, negaliojančiais. Įpareigojo BUAB „Pragysta“ administratorių UAB „Būrai“ atleisti iš darbo BUAB „Pragysta“ P. K. , V. A. , A. R. , V. V. , J. P. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte bei 19 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta tvarka ir apskaičiuoti nurodytiems asmenims jiems priklausančias išmokas BUAB „Pragysta“ bankroto byloje pagal jų 2005 m. liepos-rugsėjo mėn. darbo užmokesčio dydžius.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad esant tokiai situacijai, kai įmonei grėsė bankrotas ir įmonės vadovams reikėjo galvoti apie visų būsimų įmonės kreditorių interesų gynimą, atlyginimų padidinimas sau, kaip būsimiems įmonės pirmos eilės kreditoriams, buvo aiškiai nesąžiningas ir prieštaraujantis geros moralės normoms. Teismas atmetė tiek įmonės bankroto administratoriaus, tiek kitų atsakovų argumentus, kad nėra pagrindo vertinti atsakovų veiksmus kaip pažeidžiančius kitų kreditorių interesus ir kad atsakovų veiksmai niekaip nepažeidė viešojo intereso.
Teismas nurodė, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams susidarė žymiai anksčiau, negu buvo priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą įmonei. Jau tuo metu įmonės vadovai turėjo tiesioginę pareigą ginti visų kreditorių teises. Nepaisydami šios pareigos 2005 m. rugsėjo 14 d. jie padidino atlyginimus sau, kaip būsimiems įmonės pirmos eilės kreditoriams, o 2005 m. gruodžio 5 d., jau ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo esant teisme, jie susitarė nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu bei išmokėti dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas. Teismas sprendė, kad įmonės vadovaujantys darbuotojai negalėjo nežinoti specialios įstatymo normos, ĮBĮ 19 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad, nutraukus darbo sutartį dėl įmonės bankroto, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, o įmonės valdybos nariams ir vadovui išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso nemokama. Teismas pripažino atsakovų veiksmus nesąžiningais, nes jie, planuodami bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, nesąžiningais, gerai moralei prieštaraujančiais aukščiau nurodytais sandoriais padidino savo darbo užmokesčius, priskaičiavo 10 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas bei kompensacijas už nepanaudotas atostogas (apskaičiuotas pagal nepagrįstai padidintų darbo užmokesčių sumas) bei nuo 2006 m. sausio 2 d. nutraukė darbo sutartis su UAB „Pragysta“, tokiu būdu savo nesąžiningais, neprotingais ir neteisingais kitų BUAB „Pragysta“ kreditorių atžvilgiu veiksmais išvengė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte bei 19 straipsnio 2 dalyje numatytų teisių apribojimo siekiant apsaugoti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-442-06, nesant P. K. , V. A. , V. V. , A. R. , J. P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, civiliniame procese neturi lemiamos reikšmės, nes baudžiamosios ir civilinės atsakomybės pagrindai yra skirtingi.
Šalies argumentai
Atsakovai V. V. , V. A. , A. R. , J. P. ir P. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, nepatenkinus pirmojo prašymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai pripažino ieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes iš byloje esančių dokumentų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad UAB ,,Pragysta“ ir įmonės darbuotojų sudaryti sandoriai nepažeidė jokių Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų bei kitų teisės aktų. Tokie veiksmai nebuvo nei amoralūs, nei pažeidžiantys viešąją tvarką. Jokie teisės aktai nedraudžia didinti darbuotojams atlyginimų netgi įmonėje esant sunkiai ekonominei situacijai. Pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys turi teisę laisvai susitarti ir nustatyti sutarties nutraukimo sąlygas, tarp jų ir kompensacijos dydį, kurio įstatymas neriboja.Teismas nepagrįstai vienu iš sandorių pripažinimo negaliojančiais viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatų pažeidimo pagrindų laikė aplinkybę, jog pats UAB ,,Pragysta“ vadovas P. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Pragysta“, kadangi UAB ,,Pragysta“ vadovas, teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolę, nes kiti įmonės kreditoriais į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Pragysta“ iškėlimo nesikreipė.Teismas, pripažinęs sandorius negaliojančiais, pripažino negaliojančiu ir darbo dienos trukmės darbuotojams padidinimą, nepaisant to, kad iš bylos aplinkybių ir joje esančių dokumentų matyti, kad darbuotojai dirbo pagal padidintos darbo trukmės laiką.Teismas, įpareigodamas bankroto administratorių nutraukti darbo sutartis su UAB ,,Pragysta“ darbuotojais, neįvertino, kad toks įpareigojimas bei įpareigojimo vykdymas pažeidžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto bei 19 straipsnio 1 dalies materialinės teisės normas. Teismas neįvertino, ar restitucija ir jos taikymo būdas sugrąžins šalis į pradinę padėtį, ar bus pasiektas restitucijos tikslas, t. y., ar tuo nebus pažeisti atsakovų (darbuotojų) teisės ir teisėti interesai.Teismas neįvertino fakto, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir buvusių UAB ,,Pragysta“ darbuotojų veiksmuose nenustatyta nusikaltimo sudėties požymių.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Pragysta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą, nesvarstė, neaptarė ir neatsižvelgė į reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos teismo sprendimui. Teismas neįvertino faktų, kad iki pat kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Pragysta“ iškėlimo įmonės vadovybė stengėsi atgaivinti įmonės veiklą, kad atlyginimų darbuotojams padidinimas buvo būtinas, siekiant įgyvendinti ilgai ruoštus veiklos planus bei išeiti iš sunkios finansinės situacijos.
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Atsakovo BUAB ,,Pragysta“ bankroto byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovė nuo 2003 m. dirbo nuostolingai, kad pagal 2005 m. lapkričio mėn. balanso duomenys buvo nemoki, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės direktorius viešai paskelbė, kad bendrovė nebegali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, neturi apyvartinių lėšų ir kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB ,,Pragysta“ iškėlė bankroto bylą. Esant tokiai UAB ,,Pragysta“ blogai ūkinei-finansinei padėčiai, faktiškai bendrovei esant bankroto būsenoje, įmonės direktorius 2005 m. rugsėjo 14 d. išleido įsakymus, kuriais buvo pakeistos atsakovų darbo sutarties sąlygos: ženkliai padidinti darbo užmokesčiai, pailgintas darbo laikas (t. 1, b. l. 33-37). 2005 m. gruodžio 5 d. darbo sutartys nutrauktos šalių susitarimo pagrindu išmokant dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas bei kompensacijas už nepanaudotas atostogas (t. 1, b. l. 44-48).
Žemesnės instancijos teismas
Darbuotojas ir darbdavys darbo sutartimi sulygsta dėl darbo užmokesčio sistemos, dydžio, mokėjimo tvarkos. Iki darbo užmokesčio padidinimo atsakovams buvo mokamas toks darbo užmokestis: P. K. – 275 Lt, V. A. – 137,5 Lt, V. V. – 550Lt, A. R. – 137,5 Lt, J. P. – 275 Lt. Pakeitus darbo sutarties sąlygas nuo 2005 m. spalio 1 d. P. K. buvo nustatytas 3500 Lt, V. V. – 3300 Lt, A. R. – 2000 Lt, V. A. – 2000 Lt, J. P. – 550 Lt darbo užmokestis.
Minėta, kad UAB ,,Pragysta“ veiklos rezultatai tuo metu, kai atsakovams buvo padidinti darbo užmokesčiai, buvo ypač blogi: bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų, buvo nemoki, nevykdė veiklos. Taigi bendrovė ,,Pragysta“ neturėjo finansinių galimybių didinti darbo užmokestį. Apeliantai teigia, kad jokie teisės aktai nedraudžia didinti darbuotojams darbo užmokestį, netgi esant sunkiai bendrovės padėčiai. Tačiau šiuo atveju, sprendžiant, ar darbo užmokesčio padidinimas ir darbo sutarčių nutraukimas šalių susitarimo pagrindu išmokant kompensacijas, neprieštarauja viešajai tvarka ar gerai moralei, reikia įvertinti aplinkybę, kad darbo užmokestis buvo padidintas ir darbo sutartys nutrauktos, išmokant kompensacijas įmonei esant nemokiai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą.
Kaip ir nurodė apeliantai, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje pasisakė, kad geros moralės ir viešosios tvarkos turinys sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis, kad sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-30/2006).
UAB ,,Pragysta“ darbo užmokesčio padidinimo bei darbo sutarčių nutraukimo laikotarpiu buvo nemoki, todėl darbo užmokestis bei kompensacijos iki bankroto bylos iškėlimo atsakovams nebuvo sumokėtos. Iškėlus bankroto bylą, administratorius pateikė teismui patvirtinti atsakovų, kaip pirmosios eilės kreditorių, finansinius reikalavimus. Atsakovų finansinių reikalavimų dydį apsprendė neišmokėtas padidintas darbo užmokestis, dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir tai sudarė: P. K. – 42 134,52 Lt, V. A. – 23 998,72 Lt, V. V. – 39 908,76 Lt, A. R. – 19 437,61 Lt, J. P. – 4931,99 Lt. Taigi padidinus darbo užmokestį bei nutraukus darbo sutartis su atsakovais šalių susitarimo pagrindu, išmokant kompensacijas atsirado pasekmė – atsakovai tapo pirmosios eilės kreditoriais su finansiniais reikalavimais, kurių dydį apsprendžia darbo užmokesčio padidinimas bei kompensacijų išmokėjimas. Padidinus darbo užmokestį, nutraukus darbo sutartis šalių susitarimo pagrindu išmokant dešimties mėnesių darbo užmokesčio kompensacijas bei kompensacijas už nepanaudotas atostogas, atsakovų išmokos, susijusios su darbo santykiais ir neišmokėtos iki bankroto bylos iškėlimo, ženkliai išaugo, lyginant su tomis, jeigu darbo užmokestis nebūtų didintas ir darbo sutartys būtų buvę nutrauktos ĮBĮ pagrindu. Tokiu būdu atsakovai įgijo teisę į didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą, didesnių socialinių garantijų iš VSDFV biudžeto lėšų bei didesnių išmokų iš Garantinio fondo gavimą. Minėta, kad tuo metu, kai buvo padidintas darbo užmokestis, bendrovė ,,Pragysta“ buvo bankroto būsenoje ir neturėjo lėšų mokėti darbo užmokestį. Tos aplinkybės, kad bendrovė buvo bankroto būsenoje, neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, mokėti padidintus atlyginimus, buvo žinomos atsakovams, kurie buvo UAB ,,Pragysta“ vadovaujantys darbuotojai (P. K. – direktorius, V. A. – direktoriaus pavaduotojas bei administracijos atstovai: A. R. – buhalterė, V. V. – juristas, J. P. – energetikas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbo užmokesčio padidinimas, kai bendrovė buvo bankroto būsenoje, buvo nesąžiningas ir prieštaravo geros moralės normoms. CK 1.137 straipsnyje nurodyta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Darbo užmokesčio padidinimas, darbo sutarčių nutraukimas šalių susitarimu išmokant kompensacijas prieš bankroto bylos iškėlimą vertinamas kaip neatitinkantis geros moralės principams elgtis teisingai ir sąžiningai (CK 1.5 str. 4 d.). Pripažinus, kad atsakovams darbo užmokestis buvo padidintas nepagrįstai, jiems lieka galioti darbo užmokestis, kuris jiems buvo apskaičiuotas iki padidinimo.
Darbo sutartys su atsakovais nutrauktos DK 125 straipsnio pagrindu. Ieškovas susitarimų nutraukti darbo sutartis šalių susitarimo pagrindu neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, kad susitarimai buvo sudaryti esant bendrovei ,,Pragysta“ nemokiai, prieš pat bankroto bylos iškėlimą, turint tikslą gauti didesnes išmokas, kaip pirmosios eilės kreditoriams.
Teisės normos nedraudžia, esant įmonei nemokiai, nutraukti darbo sutartis tiek šalių susitarimo pagrindu, tiek kitais pagrindais, pvz., darbuotojo pareiškimu. Tačiau šiuo atveju susitarimai nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu yra ginčijami tuo aspektu, kad susitarimuose numatyta nutraukimo sąlyga išmokėti dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas prieštarauja geros moralės normoms bei viešajai tvarkai. 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimuose tarp atsakovų ir UAB ,,Pragysta“ buvo numatyta sąlyga išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. DK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitarime nutraukti darbo sutartis numatomos ir kitos sutarties sąlygos (kompensacijos, nepanaudotų atostogų suteikimas ir kt.). Taigi įstatymas suteikia teisę darbo sutarties šalims susitarti dėl kompensacijos dydžio. Tačiau šalys, įgyvendindamos savo teises ir pareigas, turi laikytis ne tik įstatymų, bet ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str.).
Aptariant argumentus dėl nepagrįsto darbo užmokesčio padidinimo minėta, kad darbo užmokesčio didinimas, esant UAB ,,Pragysta“ nemokiai, prieš bankroto bylos iškėlimą, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, geros moralės normoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų atliktų veiksmų visumą didinant išmokas, sprendžia, kad darbo užmokesčio padidinimas, susitarimai dėl dešimties mėnesių darbo užmokesčio kompensacijų, buvo atlikti turint tikslą pasididinti finansinius reikalavimus, gauti didesnes socialines garantijas iš VSDVF fondo (pvz. pensijos) ir didesnes išmokas iš Garantinio fondo. Tą patvirtina kreipimasis iškelti bankroto bylą, patvirtinimas finansinių reikalavimų, kurių dydį apsprendė padidintas darbo užmokestis ir dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi, dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos išmokėjimas, kaip ir darbo užmokesčio padidinimas, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, geros moralės normoms, viešajai tvarkai.
ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui yra išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tai reiškia, kad atsakovus atleidus iš darbo po bankroto bylos iškėlimo, jiems būtų išmokėta tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad su atsakovais nutraukus darbo sutartį ĮBĮ nustatyta tvarka, jie gautų tik dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir tą aplinkybę, kad dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija prieštarauja teisingumo, sąžiningumo principams, geros moralės normoms, 2005 m. gruodžio 5 d. šalių susitarimu nustatytą kompensaciją mažina iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos.
Ieškovas pareiškė reikalavimą pakeisti atsakovų atleidimo iš darbo formuluotę ir įpareigoti administratorių atleisti atsakovus iš darbo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą patenkino. Tačiau toks reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes jo nebeįmanoma įvykdyti. Pagal ĮBĮ nuostatas darbuotojai atleidžiami iš darbo po 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie atleidimą, įspėjus apie atleidimą per 3 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad darbo santykiai su darbuotojais tęsiasi dar ir po bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu su atsakovais bendrovėje ,,Pragysta“ darbo santykiai nutruko dar iki bankroto bylos iškėlimo.
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius yra BUAB ,,Pragysta“ kreditorius. Tačiau šiuo atveju ieškovas ieškinį pareiškė kaip valstybinė institucija, ginant viešąjį interesą dėl ateityje nepagrįstų socialinių garantijų iš VSDFV fondo išmokėjimo bei padidintų lėšų išmokėjimo iš Garantinio fondo.
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas reikalavimas pripažinti susitarimus nutraukti su atsakovais darbo sutartis šalių susitarimo pagrindu, panaikinti ir ieškinį toje dalyje atmesti, o susitarimuose nustatytą dešimties mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas sumažinti iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Panaikinti sprendimo dalį dėl įpareigojimo atleisti atsakovus ĮBĮ nustatyta tvarka ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Sprendimo dalį, kurią darbo užmokesčio padidinimas pripažintas neteisėtu, palikti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2005 m. gegužės 14 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ įsakymas Nr. 3/P-2, uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ 2005 m. gegužės 24 d. priedas Nr. 01-04 prie sutarčių Nr. 1, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 48, priedas Nr. 01-05 prie uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio, palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį, kuria panaikinti 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimai tarp uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ ir P. K. , V. A. , A. R. , V. V. , J. P. nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu bei išmokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas bei sprendimo dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ administratorius įpareigotas darbo sutartis nutraukti Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, panaikinti ir ieškinį šiose dalyse atmesti.
2005 m. gruodžio 5 d. susitarimais nustatyta dešimties mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją P. K. , V. A. , A. R. , V. V. ir J. P. sumažinti iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos.